Antra katė namuose

Smagu, kad pasiėmėt antrą kačiuką Mes jau beveik metus auginam dvi draugelkas, bet antroji atsirado kiek vėliau už pirmąją, tai irgi savaitę drebėjom dėl jos gyvybės, nes vyresnėlė kovojo už vietą po saule kaip reikiant. Atrodė, papjaus. Bet... dabar jos geriausios draugės Beje, irgi, mažoji apsipratusi ėmė skriausti didžiąją - apvalgydavo, o ta tik žiūri ir nieko nedaro Dabar kai paaugo, jau gražiai pasidalina maistą.
Vyresnei katytei kokį mėnesį, sakyčiau, buvo depresija. Bet praėjo
Manau, jei yra sąlygos, tikrai verta turėti pora katinėlių, nes vis tiek jiems po vieną būtų liūdna, o dabar nuolat turi kompaniją, ir dar kokią

Kreipiuosi patarimo, nes tiesiog nežinau ką daryti.Mano senbuviui kastruotui neveisliniui katinui apie 3 metus.Nesenai iš prieglaudos "įsivaikinau" dar vieną metų kastruotą katinuką.Štai jau beveik antras mėnuo namuose karo stovis.Kai tik jų keliai susikerta įvyksta mūšis iki kraujo.Maitinu atskirai, stengiuosi juos laikyti atskirai.Kadangi gyvenu name, tai jeigu vienas lauke, kitas būna namie.jeigu namie, tai atskiruose kambariuose.Mano senbuvis labai pasikeitė, net buvo dingęs keliom parom.Iš nuostabaus meilaus katino pavirto piktu,urzginčiu padaru, nors visaip jam rodom meilę.Gal kas nors turėjot panašių problemų? Bijau, kad senbuvis iš vis iš namų neišeitų.Labai gaila abiejų, jau spėjau pamilti ir naujoką.
Gal kas nors pasiūlys,kaip juos sutaikyti.

O naujokas sveikas? Nes as turejau 2 katinus, kai priglaudziau trecia. Tai tiedu ir urzge ir snypste ir letena kepstelt maziui bande, bet pasirode kad jis labai sirgo ir vos tik pasveiko jie visi draugaut pradejo Mazdaug pora savaiciu pestynes tesesi
Pas jus tai ilgai jau jie kariauja. Yra daug patarimu kaip i namus nauja kailiniuoti atvesdinti - pasiskaitykite, gal pades

Naujokas sveikas-paskiepytas,linksmas,apetitas puikus,žaidžia.ben jau išoriškai tikrai sveikas.
Kur man ieškoti jūsų minėtos temos ?

Apie kačių draugystę:
http://www.pifas.org...eniu=53&page=12

Kad beveik viską taip ir dariau.Gal mano senbūvis katinas labai agresyvus, nors anksčiau to nebuvo.Negi tik pas mane tokia problema, tiek mažai komentarų.

Prieš porą metų teko pratinti apsigyventi sterelizuotą katę su senbūviu kastruotu katinu.Pratinosi vienas prie kito maždaug pusę metų,nes pradžioje galvojau,kad katės nepasiliksiu sau,o ieškosiu pastovių namų,bet einant laikui apsisprendžiau pasilikti sau net nebandžius ieškoti namų,todėl pradžioje labai ir nesistengiau suvesti jų į bendrą erdvę ir tai mums buvo tik į naudą.Kai katė uždaryta savo erdvėje pradėjo jaustis saugiai,o senbūvis laisvai vaikščiojo po namus ir tenkino savo smalsumą uostinėdamas katės patalpos duris,pradėjau su savo priežiūra leisti katinui užeiti pas katę.Aišku reakcija buvo priešiška iš abiejų,katinas artinosi prie katės,katė šnypštė ir bėgo slėptis.Po pirmos pažinties sekė analogiškos pažintys,kontroliuojant gyvūnų elgesį t.y.neleidau įsismarkauti ir skriausti vienas kito.Neženkliai,bet situacija gerėjo.Vėliau pradėjau katę išleidinėti iš jos uždaros patalpos,kad susipažintų su aplinka ir jos gyventojais(namuose gyvena ir šuo).Svarbiausia reikia,kad kontroliuotumėte situaciją,neleistumėte skriausti vienas kito iki kraujo.Vėliau paėmus katę nunešdavau prie katino,artindavausi tiek kiek katė jautėsi saugi,nesistengiau nieko daryti per prievartą,kartais katiną atsinešdavau pas katę.Viskas vyko palaipsniui,praėjus pusmečiui pernešiau katę su savo guoliuku ir visais rakandais pas katiną,bet tada tarp jų jau nebuvo jokio priešiškumo.Dabar gyvena draugiškai,nors didelės meilės nėra t.y.niekada neguli susiglaudę,vienas kito nelaižo,kartais vienas kitą pasivaiko žaidimo forma,kai kuris nors supyksta tada bando slėptis.Man atrodo ir jum reikia tik kantrybės,kad abu katinai susigyventų.

Mano draugė laiko du katinus, abu paėmė iš globos namų, dabar jie jau kelemečiai, suaugę katinai. Iš pirmo žvilgsnio jie lyg ir sutaria, tačiau... greičiau toleruoja, pakenčia vienas kitą, nei "myli". Nes kiekvienas katinas yra gimęs "vienas ir tik vienas palaimingai tupėti prie pelėno olos"... Nors abu katinai kastruoti ir kačių nenori, tačiau teritorinių problemų kastracija juk nesprendžia: nuolat vyksta kova už būvį (tyliu urzgimu, kepštelėjimu, viens kito maisto suėdimu, tapetų draskymu ar net žymėjimu netinkamoj vietoj, kad įrodyt, jog "aš čia gyvenu"). O šiaip iš šalies atrodo, jog viskas tvarkoj - vaikšto tyliai švelniom letenėlėm, kartais net miega kartu... Bet jei kuris suserga ar šiaip blogiau pasijunta arba tiesiog gauna bart nuo šeimininko, tai tas antrasis puola nabagą ligonį ar prasikaltusįjį ir drėksteli ar apšnypščia kaip reikiant (jėgą rodo prieš silpnesnį, nors kitąkart pats gali būt apšnypštas, kai "nebus aukštumoj"). Taigi, manau, du katinai namie - amžina kova, tylesnė ar garsesnė, labiau ar mažiau matoma, bet KOVA. Geriausiu atveju, manyčiau, jog du patinai gali toleruoti viens kitą, bet didelės meilės niekad tarp jų nebus. Geriau, sako, sutaria katinas ir katė, nei katinas ir katinas. Jums - kantrybės ir vilties. Beje, pažįstu ir šeimą, kur du katinai - tobuliausios draugystės pavyzdys. Ir žinok tu man, kodėl

Pas mane tokia situacija kaip kates tiksliau viena kate nepriema naujokes.Pratinimas truko pusantro menesio.Bet situacija daresi ne geryn, bet tik blogyn.Senoji kate pirmas savaites tik snypste, poto pradejo ir snypsti ir urgzti ant naujokes.Dar veliau pradejo snypsti, urgzti ir ant manes, pasidare baiksti, nervinga, uzdaro budo, neede, ede tik karta y para ir tai tik spintoje, jeigu budavo ne spintoje tai vistiek kazkur paslaptingai pasislepus.Poto prasidejo naujokes persiakiojimas, ir puolimas su pjovimu.Mazoji nesigindavo, tik susiguzia ir kencia.Pradejom sekioti kates.Uzdarytu atskirai juk nelaikysi istysai, kates nori laisves.Gaila buvo abieju kaciu, abi kates kentejo.Taigi mazaja isleidom y kitus gerus namus.Dabar senoji kate praejus savaitei kaip jau nera mazosios pradeda islysti is savo spintos, vaiksto po namus, praso valgyti, zaidzia ir darosi tokia kokia buvo anksciau.

Pas mane katinas ir katinas.
Vienam devyni, kitam - metai.
Nesutikčiau, kad tarp jų nuolatinė kova.
Jie, aišku, ne draugai, bet toleruoja vienas kitą.
Mažajam dažniau norisi dūkti ir gainioti didįjį, didysis kenčia ir ginasi tik urzgimu, tik, kai visai būna išvestas iš kantrybės, tada užtvoja letena. Užtat, kai didžiajam užeina poreikis padūkt, pagainiot mažąjį, atsisakymo jis nepriima.
Nėra aiškaus lyderio, šita pozicija namuose kintama.
Kokiu skanėstu irgi dalinasi. Ne visai draugiškai, bet be muštynių.
Kartu eina vonion atsigert, kartu grynu oru pakvėpuot (į balkoną), kartu atbėga pasitikt, kai kas ateina į namus
Žodžiu, maniškiai elgiasi, kaip mandagūs, tolerantiški kaimynai - ne geriausi draugai, bet ir ne priešai.

Ir pradžia jų bendro gyvenimo nebuvo sudėtinga. iš pradžių didysis labai urzgė, šnypštė ant mažojo, bet tas nenustojo kviesti žaisti, maži kačiukai labai žaismingi. Taip kad rimtesnių susidūrimų nebuvo.

Turbūt, draugiškiausi būtų katinai, užaugę nuo pat kūdikystės kartu.

Panasu kad kiek katinu tiek skirtingu variantu ir nera vieno recepto kaip du kailiniuocius sutaikyt

keliu aktualia man tema. Na, straipsniu pasiskaiciau, patarimu perskaiciau, dabar man kilo kitas klausimas.. musiskis pirmas katinas yra lepunelis ir tikras mano vaikas, jis ir miega su manimi ir paskui visur eina, mes labai mylim vienas kita )) o vat jeigu atsiras kitas katinas, ir jie susidraugaus ( labai tuo tikiu) tai as nebusiu pamirsta ?
cia toks egoizmas mano aisku, bet nenoriu prarasti tai )))

pirmam yra 2 metai kastruotas, antra, kuri parsivesim yra 5 men.