Įkraunama...
Įkraunama...

Antra katė namuose

QUOTE(zuikis5 @ 2012 09 10, 18:02)
hm... perskaičiau visą temą - ir nei vienos istorijos su laiminga pabaiga, kai katė senbuvė ir mažylis naujokas - vyriškos giminės. Kaip supratau, susidraugauja ir du katinai, ir katės tarpusavy, ir kaip nekeista net katinas priima su laiku katytę... o vat kur katė ir jaunesnis kačiukas - žiūriu net po ilgo laiko nieko gero  g.gif O man kažkaip paimant kačiuką net nebuvo jokios blogos nuojautos - pagalvojau - ten katė, vis švelnesnis sutvėrimas, čia mažylis kačiukas - kitos giminės, ne konkurentas.... negi būsiu smarkiai apsirikus?  doh.gif  ar tiesiog laimingų istorijų nelabai kas ir pasakoja? g.gif




Aš jums palinkėsiu didelės kantrybės. Atsimenu ir aš tas nejaukias dienas, kai senbuvis stresavo ir mums iš sielvarto širdis plyšo į jį žiūrint. O kiek laiko kačiukas pas jus? Gal dar labai neseniai?
Neskubėkite, tikrai, mane tai labai palaikė veterinaras, visaip stiprino ir drąsino, kad viskas pamažu pradės keistis, kad būčiau kantri - ir tikrai, šiandien mano šeima labai džiaugiasi, kad išlaukėme.
Manau, kad kačiuko lytis čia ne prie ko. Tiesiog ir literatūroje skaičiau, kad vyresnieji tampa užguiti kurį laiką, nors atrodytų, turėtų būti atvirkščiai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo šmikšt: 10 rugsėjo 2012 - 19:47
Su laiminga , su laiminga ir mano...pabaiga; kantrybės, ir viskas bus gerai. Turėsiu laiko(poryt), įmesiu nuotraukas. Kartu nemiega, bet gyvena. Ir Fridos sūnui nenoriu grąžinti. Bandau derėtis... biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(šmikšt @ 2012 09 10, 21:43)
Aš jums palinkėsiu didelės kantrybės. Atsimenu ir aš tas nejaukias dienas, kai senbuvis stresavo ir mums iš sielvarto širdis plyšo į jį žiūrint. O kiek laiko kačiukas pas jus? Gal dar labai neseniai?
Neskubėkite, tikrai, mane tai labai palaikė veterinaras, visaip stiprino ir drąsino, kad viskas pamažu pradės keistis, kad būčiau kantri - ir tikrai, šiandien mano šeima labai džiaugiasi, kad išlaukėme.
Manau, kad kačiuko lytis čia ne prie ko. Tiesiog ir literatūroje skaičiau, kad vyresnieji tampa užguiti kurį laiką, nors atrodytų, turėtų būti atvirkščiai.


Kačiukas savaitę pas mus - ir kiaunė jo vos nenusinešė, ir smarkiai sirgo - kovojom už jo gyvybę, tai gal katei pritrūko ir to dėmesio... be to, vasarą ji daugiau kieme ir būna - tai net nesileidžia nei guodžiama, nei myluojama - išeina ir išeina kažkur... Grįžta - apšnypščia, apurzgia kačiuką ir visus kas pasipainioja ir vėl dingsta... O negalėdavo nepasėdėjus ant kelių ir nepasiglausčius nei dienos išgyvent unsure.gif
Kačiukas taisosi, jau visiškai susidraugavo su šuniu (beje, kas link šunio - tai ir su senbuve kate susidraugavo be problemų jokių, gal kad kai parsinešėm ją mažą šunytę namie buvo Siamo katinas, kuris ją priėmė kaip savo vaiką - ir iš vieno bliūdo valgė, ir kartu žaidė, miegojo, ir išmokė jis mūsų šuniuką prautis kaip katinas, mokė ir peles gaudyt (šita dabar varles gaudo biggrin.gif) ir po medžius karstytis... nu atskira istorija, kaip jis įsilipęs į medį šaukdavo ją... lotuliukas.gif )
Hm... sako "kaip katė su šuniu", o geriau sakytų turbūt "kaip katė su kate"... blink.gif

Tai va laukiam dabar, žiūrim kas bus toliau... Nu tikrai žiauriai gaila mūsų numylėtinės katės, negalvojau kad ji taip pergyvens... Galvojau gal pradžioj ignoruos, paskui - apsipras... Katinėlis toks gan supratingas, draugiškas...
Man tai neramu dar ir dėl kitko - kas būtų jei pasiliksim katiniuką ir jis užaugs didelis ir nebus jam mūsų katė tapus drauge... Ar neskriaus jis paskui mūsų senbuvės? Ji yra gan jautri, nors kai viskas gerai - linksma ir bendraujanti katytė, bet labiau linkusi vengti konfliktų, sterilizuota. Turbūt tektų kastruoti tą katinėlį? Iki šiol turėjom 2 katinus - tai jie nebuvo operuoti, vaikščiodavo laisvai kur norėdavo tai didelių problemų nebuvo g.gif
Atsakyti
QUOTE(zuikis5 @ 2012 09 11, 10:44)
Kačiukas savaitę pas mus - ir kiaunė jo vos nenusinešė, ir smarkiai sirgo - kovojom už jo gyvybę, tai gal katei pritrūko ir to dėmesio... be to, vasarą ji daugiau kieme ir būna - tai net nesileidžia nei guodžiama, nei myluojama - išeina ir išeina kažkur... Grįžta - apšnypščia, apurzgia kačiuką ir visus kas pasipainioja ir vėl dingsta... O negalėdavo nepasėdėjus ant kelių ir nepasiglausčius nei dienos išgyvent  unsure.gif
Kačiukas taisosi, jau visiškai susidraugavo su šuniu (beje, kas link šunio - tai ir su senbuve kate susidraugavo be problemų jokių, gal kad kai parsinešėm ją mažą šunytę namie buvo Siamo katinas, kuris ją priėmė kaip savo vaiką - ir iš vieno bliūdo valgė, ir kartu žaidė, miegojo, ir išmokė jis mūsų šuniuką prautis kaip katinas, mokė ir peles gaudyt (šita dabar varles gaudo  biggrin.gif) ir po medžius karstytis... nu atskira istorija, kaip jis įsilipęs į medį šaukdavo ją...  lotuliukas.gif )
Hm... sako "kaip katė su šuniu", o geriau sakytų turbūt "kaip katė su kate"...  blink.gif

Tai va laukiam dabar, žiūrim kas bus toliau... Nu tikrai žiauriai gaila mūsų numylėtinės katės, negalvojau kad ji taip pergyvens... Galvojau gal pradžioj ignoruos, paskui - apsipras... Katinėlis toks gan supratingas, draugiškas...
Man tai neramu dar ir dėl kitko - kas būtų jei pasiliksim katiniuką ir jis užaugs didelis ir nebus jam mūsų katė tapus drauge... Ar neskriaus jis paskui mūsų senbuvės? Ji yra gan jautri, nors kai viskas gerai - linksma ir bendraujanti katytė, bet labiau linkusi vengti konfliktų, sterilizuota. Turbūt tektų kastruoti tą katinėlį? Iki šiol turėjom 2 katinus - tai jie nebuvo operuoti, vaikščiodavo laisvai kur norėdavo tai didelių problemų nebuvo  g.gif



Jeigu tik savaitė kaip turite katinėlį - tai čia dar tik pati pradžios pradžia, dar ne laikas tikėtis draugystės, draugystė ateis vėliau, pamatysite, gal reikės palaukti ir mėnesį, du, arba tris...
O katinėlį kastruoti bus būtina, kad nedaugintų nelaimingais benamiais gimsiančių vaikelių, ir nežymėtų kampų jums namuose, nes labai smirda nepaprastai.
Tikrai viskas susitvarkys, pamatysite, rašykite naujienas,arba, jeigu gerų naujienų dar neturite - guoskitės, rašykite - pasitarsime 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(šmikšt @ 2012 09 12, 11:34)
Jeigu tik savaitė kaip turite katinėlį - tai čia dar tik pati pradžios pradžia, dar ne laikas tikėtis draugystės, draugystė ateis vėliau, pamatysite, gal reikės palaukti ir mėnesį, du, arba tris...
O katinėlį kastruoti bus būtina, kad nedaugintų nelaimingais benamiais gimsiančių vaikelių, ir nežymėtų kampų jums namuose, nes labai smirda nepaprastai.
Tikrai viskas susitvarkys, pamatysite, rašykite naujienas,arba, jeigu gerų naujienų dar neturite - guoskitės, rašykite  - pasitarsime  4u.gif


Gerų naujienų kol kas nėra schmoll.gif džiaugiuos tik kad katiniukas valgyt pradėjo, taisosi ir kad šuniukas juo rūpinasi ir myli smile.gif
Prisidėjo tik nesutarimai su MB - jis įsitikinęs kad reiktų katę palikt ramybėj ir tesižino, "kad tokia unarava", sako tegul laikas viską sprendžia, nekvailiok čia šūkaudama ištisai - ji gi ateina tikėdamasi, kad nebebus to kačiuko, ir išeina paskui tik dar labiau nusivylus... O man norisi bent pamatyt, įsitikint kad ji sveika gyva, kad dar nepamiršo kelio į namus, nors gal ir galvoja kaimynai kad stogas pavažiavo man - plyšauju kieme katę šaukdama doh.gif . Skauda širdį, kad ji ištisas dienas kažkur bastosi, bijo eit namo... Šaukiama ji ateina kartais, bet paėda paskubom dairydamasi ir vėl dingsta, nesileidžia nei glostoma, nei imama, kai anksčiau tik ir laukdavo progos pasiglaustyt ar ant kelių užsiropšt verysad.gif
Į namus nebeina visiškai - pradžioj nubėgdavo į antrą aukštą pamiegot, bet kartą mažylis prie laiptų tupėjo ir ji bijojo nulipt - tai nuo to karto nebeina net į namus. Gal padariau klaidą tada, palikus jį ten ir tikėdamasi kad ji įsidrąsins ir nulips, bet dabar jau šaukštai popiet...
Atsakyti
Mūsų istorija baigėsi - vakar palaidojom mažąjį katinėlį cray.gif kai jau atrodė jam geriau, taisosi ir veterinarai patvirtino, kad viskas gerai - grįžus radau negyvą.... Kažkur čia temoj skaičiau, kad į sergančius katinėlius katės reaguoja labai nepalankiai, tai gal yra tiesos ir tame, gal jos žino daugiau nei mes. Nes man tai buvo neapsakomas smūgis - iki šiol negaliu patikėt ir atsipeikėt, taip buvau jau patikėjus laiminga pabaiga...
Ačiū labai už palaikymą ir patarimus - gal kažkada, kai atlėgs skausmas dar jų prireiks - gal sugrįš mūsų jau spėtas pamilti mažylis kokiu kitu pavidalu...
Atsakyti
QUOTE(zuikis5 @ 2012 09 13, 08:53)
Mūsų istorija baigėsi - vakar palaidojom mažąjį katinėlį cray.gif  kai jau atrodė jam geriau, taisosi ir veterinarai patvirtino, kad viskas gerai - grįžus radau negyvą.... Kažkur čia temoj skaičiau, kad į sergančius katinėlius katės reaguoja labai nepalankiai, tai gal yra tiesos ir tame, gal jos žino daugiau nei mes. Nes man tai buvo neapsakomas smūgis - iki šiol negaliu patikėt ir atsipeikėt, taip buvau jau patikėjus laiminga pabaiga...
Ačiū labai už palaikymą ir patarimus - gal kažkada, kai atlėgs skausmas dar jų prireiks - gal sugrįš mūsų jau spėtas pamilti mažylis kokiu kitu pavidalu...



Mieloji, labai užjaučiu...
Bet Jūs padarėte didelį ir prasmingą darbą suteikdami katinėliui namus...
Palaikau Jus labai, laikykitės...
O ar katė Jūsų grįžo namo?
Atsakyti
QUOTE(šmikšt @ 2012 09 13, 12:55)
Mieloji, labai užjaučiu...
Bet Jūs padarėte didelį ir prasmingą darbą suteikdami katinėliui namus...
Palaikau Jus labai, laikykitės...
O ar katė Jūsų grįžo namo?


taip, gal ji jautė viską dar anksčiau - laukė manęs prie namų kai grįžau, kai aš dar net nenujaučiau kas atsitiko. Tik sėdėjo kieme prie namo ir žiūrėjo didelėm akim - į vidų nėjo, bet ir nepabėgo. Paskui jau įsinešiau ją vidun, paaiškinau kad katinėlio nebėra ir nebebus niekada... Visą vakarą sėdėjo ir žiūrėjo į mus iš toliau labai atidžiai, kažką kartais sekiodama kambary akimis... keista jos reakcija buvo - MB sako, katės bendrauja kituose planuose, astraluose daugiau - gal daug ko mes ir nesuprantam... paskui išėjo į kiemą, naktį kol šilta ji dažniausiai iškeliauja savais keliais..
Dabar aišku toliau save graužiu, kad gal reikėjo daugiau tuo mažyliu rūpintis o ne kate, bet jau atrodė kad jis išsikapstys. Mažąjį katinėlį irgi jau buvom pamilę visa širdim, skirdavom dėmesio atrodo. Vis klausiu savęs, ar teisingai pasielgiau nuvežusi ir atidavusi jį į veterinarų rankas. Jis buvo mažytis, labai nusilpęs ir išsekęs, nieko nevalgė. Labai bijojau kad nieko nedarant neteksiu, tai gaudavo kasdien po lašelinę ir kelias ampules vaistų... taip skaudėdavo širdį, kai badė adatos tą liesą kūnelį jam šaukiant, bet tikėjaus gal į gera, gal jie žino ką daro. Dabar tik spėlioju, ar tai nebuvo klaida, o gal kaip tik leido mums tą savaitę bent pabūt su juo... Gal nieko ir nebuvo galima padaryt - nebesužinosim, yra kaip yra. Netekom jo vis tiek... Išėjo kažkodėl per tas kelias valandas, kai pasitaikė taip, kad nieko nebuvo namie...
Išgyvenau kelias klaikias valandas kol MB grįžo iš darbo žiūrėdama į mažytį kūnelį be gyvybės ženklų tuščiuose namuose. Neįstengiau niekaip suvokti kad prieš keletą valandų išeinant dar murkė, glaudėsi prie krūtinės, bėgiojo iš paskos, juokingai kalbino mus savo kalba, o dabar staiga - viskas... Atrodo baisiausia neteisybė, kokia tik gali būti, ir jau nieko nebeįmanoma pakeisti, laiko atgal neatsuksi. Beliko viltis kad gal taip buvo lemta, gal bent sušildėm jo širdelę, kaip jis sušildė mūsų... Dabar tai skauda širdį neapsakomai, bet laikas viską užgydo - žinau, aprims viskas, liks atminty mažytis pūkuotas angeliukas, kad ir tik savaitei užsukęs į mūsų namus...
Linkiu visiems nepamiršti džiaugtis ir rūpintis tais, kur šalia, kuriems reikia mūsų, kuriuos mylim, nes va - viskas pasikeičia nesitikint, ir kartais nebepataisomai, nebesugrąžinamai...
Atsakyti
Zuiki 5, Jūs taip išgyvenate, taip jautriai, jausmingai, kad darosi dėl Jūsų neramu.
Baikite save graužti. Tokia gamtos ir Dievo valia. Pasielgėte absoliučiai teisingai. Juk būtų pasimiręs kažkur kitur, vistiek. O mirė Jūsų namuose, jausdamas rūpestį ir globą - o tai geriau, nei mirti vienam, rėkiančiam iš siaubo.Taigi, pliusas Kačių Danguje Jums tikrai užskaitytas, jeigu leisite taip nevykusiai pajuokauti.
Na, o dėl kačių, tai pritariu Jūsų mintims, kad jos tikrai jaučia kitaip, nei mes ir savo pasakojimu įrodėte, kad jūsiškė katė jau žinojo, kad mažylis miręs...
Tiesiog, dabar visą dėmesį sutelkite savo katei, tegu ji vėl pasijaučia pilnateise padėties šeimininke.
Laikykitės, stiprybės.
Atsakyti
QUOTE(šmikšt @ 2012 09 13, 21:37)
Zuiki 5, Jūs taip išgyvenate, taip jautriai, jausmingai, kad darosi dėl Jūsų neramu.
Baikite save graužti. Tokia gamtos ir Dievo valia. Pasielgėte absoliučiai teisingai. Juk būtų pasimiręs kažkur kitur, vistiek. O mirė Jūsų namuose, jausdamas rūpestį ir globą - o tai geriau, nei mirti vienam, rėkiančiam iš siaubo.Taigi, pliusas Kačių Danguje Jums tikrai užskaitytas, jeigu leisite taip nevykusiai pajuokauti.
Na, o dėl kačių, tai pritariu Jūsų mintims, kad jos tikrai jaučia kitaip, nei mes ir savo pasakojimu įrodėte, kad jūsiškė katė jau žinojo, kad mažylis miręs...
Tiesiog, dabar visą dėmesį sutelkite savo katei, tegu ji vėl pasijaučia pilnateise padėties šeimininke.
Laikykitės, stiprybės.


ačiū 4u.gif žinau, kad perdėtai reaguoju - nu nieko, jau praėjo tas šokas
Įdomumo dėlei pasakysiu kad katė kaip ne keista visą parą nesirodė, nors katinėliui dar esant vis tiek ateidavo pasižiūrėt nors iš tolo... Šįryt radau prie laukujų durų padėtą negyvą pelę blink.gif Ką tai reiškia - tik jai vienai žinot biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(zuikis5 @ 2012 09 14, 10:28)
ačiū  4u.gif žinau, kad perdėtai reaguoju - nu nieko, jau praėjo tas šokas
Įdomumo dėlei pasakysiu kad katė kaip ne keista visą parą nesirodė, nors katinėliui dar esant vis tiek ateidavo pasižiūrėt nors iš tolo... Šįryt radau prie laukujų durų padėtą negyvą pelę  blink.gif  Ką tai reiškia - tik jai vienai žinot  biggrin.gif


Mano kolegos katė taip elgdavosi, kai atneša prie durų ir padeda negyvą grobį - tuomet jie žino, kad ji dėkoja jiems ir nori būti pagirta smile.gif
Viskas bus gerai, pamatysite smile.gif
Atsakyti
Buvo ir mums, teko pratintis. Auginom katytę, karaliavo sau viena, o čia atsiranda dar vienas, aišku buvo nepatenkinta, bet gana normaliai palyginus kai paskaičiau istorijas, pratinosi abu vienas prie kito. Būdavo ir pasibara, susitaiko, stengiausi abiems rodyti dėmesį, iš pradžių valgė atskirai, poto pradėjo valgyti kartu ir taip palaipsniui priprato. Gal nebuvo kovų, kad abiejų charakteriai neiš agresyvių. Abu žaidžia, draugauja, miega kartu, katytė aplaižo katinuką, vis linksmiau abiem. Dar įsigyjom ir trečią katinuką, bet abu kažkaip keista priėmė gana palankiai, aišku neiškarto, išpradžių ignoravo, nekreipė dėmesio. Pirma susidraugauti nusprendė katytė, tai elgėsi motiniškai prausdavo, kartu miegodavo. Bet visgi žiūrėjau į tokį palankumą su atsargumu, nes mažiukas dar buvo. Nusprendžiau turbūt maniškiai pagalvojo, kad šeimininkė vistiek apgyvendins naują šeimos narį ir be jų leidimo ar paklausimo, kas belieka - tik susitaikyt smile.gif. Dabar žaidžia tai visi, tai pakaitomis, net ir katinukas laižė mažąjį, trise miega išsidrėbę ant lovos smile.gif
Atsakyti