Labai džiaugiuosi, kad nepriėmiau skubotų sprendimų ir neatidaviau kam nors mažosios
linkiu sėkmės ir kantrybės visiems
QUOTE(šmikšt @ 2012 06 09, 13:35)
Užsukau pasidalinti naujienomis - mano vyresnysis katinas jau pamažu susidraugauja su mažuoju, jau ir laižo vienas kitą ir dūksta.
Labai džiaugiuosi, kad nepriėmiau skubotų sprendimų ir neatidaviau kam nors mažosios
linkiu sėkmės ir kantrybės visiems
Labai džiaugiuosi, kad nepriėmiau skubotų sprendimų ir neatidaviau kam nors mažosios
linkiu sėkmės ir kantrybės visiems
Smagu girdėti tokias geras naujienas.
Laba diena visoms ir visiems. Po vakar gauto iš extravaganza patarimo parsivežiau du transporterius ir šiandien viename kambaryje juos sustačiau vieną prieš kitą(su katinais viduje). Mano senasis viduje iškart apsisuko atsukdamas Fridai užpakalį. Neišleido nė garso. Mažoji labai veržėsi iš narvo. Taip prabuvo gal pusvalandį, po to mažoji išsiveržė(transporteris gerai padėvėtas), ir nubėgo į kambarį, kuriame ji miega. Taigi senį užrašiau rytoj manikiūrui, belieka sutvirtinti(tikriausiai izoliacija), transporterį ir viską pakartoti rytoj. O mano žaizdos gyja...
Pridedu to, kuris mane sužalojo nuotrauką
Pridedu to, kuris mane sužalojo nuotrauką
Sveikos,noriu parodyti kaip mano katinai puikiai sugyvena,vienas be kito negali,miega,eda kartu,vienas kita prausia 
O manklausimas, jeigu du nekastruoti katinai. Kaip jie sugyvena kartu? As pati veisiu skotu nulepausius, pas mane buvo katinas, bet deja jis mire. Nuo jo liko 2 berniukai. Mums su vyru tiesiog nuostalgija, kad netekom savo katino o kaip ne kaip jis pas mus i namus atkeliavo pirmas ir tik del jo mes ikurem veislyna ir nupirkom jam katites o jis pamiro. Tai ispradziu nusprendem pasilikti viena berniuka, bet paskiau labai prisirisom ie prie jo brolio. Ir dabar nusprendem pasilikti juos abu. Zinau, kad berniukai seip puikiai moka kartu sugyventi, tik aisku kazkas visada seimoje turi dominuoti. Bet as po kol kas nesiruosiu nei vieno kastruoti ir mane kai kurie veisejai baugina, kad du nekastruoti katinai tolygu savizudybei 
. As raminu, kad cia kaip ne kaip yra broliai kartu auga, gal nebus tokiu bairiu. Aisku gali pradeti zymeti ir tokios galimybes neatmetu. Bet atiduoti ir juos tokiu budu isskirti tikrai nesinori. Jie tokia sauni komanda.
. As raminu, kad cia kaip ne kaip yra broliai kartu auga, gal nebus tokiu bairiu. Aisku gali pradeti zymeti ir tokios galimybes neatmetu. Bet atiduoti ir juos tokiu budu isskirti tikrai nesinori. Jie tokia sauni komanda.
QUOTE(Zuwytes @ 2009 08 03, 13:45)
Panasu kad kiek katinu tiek skirtingu variantu ir nera vieno recepto kaip du kailiniuocius sutaikyt 
man atrodo - būtent taip.
QUOTE(Niurkute @ 2012 09 06, 21:58)
O manklausimas, jeigu du nekastruoti katinai. Kaip jie sugyvena kartu?
Šiaip jau sako, kad geriau, kai vienas kastruotas, nes priešingu atveju jie gali žymėti teritoriją.
Nors viaip būna. Pas mane yra du katinai, kornišai, tėvas ir sūnus. Kadangi jie abu dirbo Agnus veislyne katinais, tai kažkurį laiką buvo abu nekastruoti (dabar jau abu baigė karjerą). Ir nieko, sugyvena. Tėvas kartais duoda mažiui malkų už negražų elgesį (mažius už tėvą kilogramu didesnis, bet nieko), bet paskui atsileidžia
Va taip jie atrodė 4 valandos kartu - mažius ką tik atneštas į namus:
Taip atrodė po mėnesio, du nekastruoti:
Taip atrodė, kai abu jau visiškai suaugę - nekastruoti:
tai ir dabar niekas nepasikeitė!
Tie santykiai pas juos klostėsi kažkaip nestandartiškai, atrodo, kad jie iškart žinojo, kas čia tėvas, o kas sūnus, nors mažius pas mus pateko netoli 5 mėnesių, taigi ne mažiukas. Jokio šnypštimo ar kažko nebuvo. Tiesa, kai susipyksta, dabar būna, bet kas iš to? Va, ir dabar apsikabinę miega
Visi klausia, ką aš dariau. Nieko nedariau
Tik prieš antram katinui atkeliaujant, labai jaudinausi Tiek jaudinausi, kad vos pati kampų žymėt nepradėjau Ir perskaičiau viską, kaip į namus taisyklingai įvesti naują katę - nereali kažkur yra aprašius čia, SM, reikia pasieiškoti. Bet man neprireikė. Gal tiesiog man kliuvo gero būdo katinai...
Wov kaip faina ir miela 
Jaudulys mane taip pat siuo metu kankina, turim siamo kate ir i namus atkeliaus neuzilgo naujokele rusu melynuke o gal geriau patineli paimti?
Jaudulys mane taip pat siuo metu kankina, turim siamo kate ir i namus atkeliaus neuzilgo naujokele rusu melynuke
o gal geriau patineli paimti?
QUOTE(Arijanda @ 2012 09 07, 13:11)
Wov kaip faina ir miela
Jaudulys mane taip pat siuo metu kankina, turim siamo kate ir i namus atkeliaus neuzilgo naujokele rusu melynuke o gal geriau patineli paimti?
Jaudulys mane taip pat siuo metu kankina, turim siamo kate ir i namus atkeliaus neuzilgo naujokele rusu melynuke
o gal geriau patineli paimti?Jei kastruoti/ sterilizuoti, tada jokio skirtumo
QUOTE(Noa @ 2012 09 08, 10:34)
Katyte dvieju metuku pries pusantru metu sterilizuota, o naujokele dar maziuke ir tik pas mus atkeliaus po menesio. Bet jau dabar kazkokia panika ima. Nors dicke draugiska terasoje su kiemo katinais per langa bedrauja neblogai jokiu snypstimu ir nagu.Tikiuosi jokiu mustyniu nebus
Sveiki, turiu galvosūkį ir aš tokį pat... mūsų katei 4 metai - ji sterilizuota, gan protinga ir labai draugiška. Prieš savaitę radau pamestą 1,5 mėn kačiuką. Katinėlį apgydėm, išslaugėm ir ko gero pasiliktume. Su šuniu(kalyte) mažylis jau rado bendrą kalbą (vat ir posakis "kaip šuo su kate"...), o senbuvė katė... urzgia, šnypščia, bėga ir namų, jau nebeprisileidžia nei mūsų nei savo draugės kalytės... Žodžiu, nepaguodžiamai įsižeidus ir pikta iki tol buvus meilumo įsikūnijimas katė kol kas beveik visą laiką praleidžia kažkur lauke, kartais grįždama pasitikrinti, gal jau to "įsibrovėlio" nebėra, o pamačius - vėl apšnypščia, apspjaudo ir dingsta. šiaip ji tokio būdo, kad labiau vengia nei kovoja - tai bijau kad neišeitų iš namų. Katinėlis matosi bus didelis ir drąsus katinas - tai kiek baisoka, ar jis jei pasiliksim paskui neskriaus mūsų katės... turbūt tektų ji kastruoti, nors iki tol turėtų 2 katinų neoperavom - išeidavo ir grįždavo kada nori, gyvenam name.
Senbuvė jau tapus mūsų šeimos nare, nenorėtume jos prarasti, o vat tą mažiuką, kad ir kaip gaila, gal bandytume kažka atiduot, jei situacija nesikeis. Nors tapo brangus tas mažylis, kai teko už jo gyvybę kovot ir su kiaunėm, ir su ligom...
Gal kas turite kokių analogiškų atvejų pavyzdžių? jei nėra šansų - galvoju gal reikėtų dabar jau ieškot jam naujų namų, kol nei jis nei mes per daug neprisirišom
ech, kad daugiau tokių istorijų...
kol kas beveik visą laiką praleidžia kažkur lauke, kartais grįždama pasitikrinti, gal jau to "įsibrovėlio" nebėra, o pamačius - vėl apšnypščia, apspjaudo ir dingsta. šiaip ji tokio būdo, kad labiau vengia nei kovoja - tai bijau kad neišeitų iš namų. Katinėlis matosi bus didelis ir drąsus katinas - tai kiek baisoka, ar jis jei pasiliksim paskui neskriaus mūsų katės... turbūt tektų ji kastruoti, nors iki tol turėtų 2 katinų neoperavom - išeidavo ir grįždavo kada nori, gyvenam name.Senbuvė jau tapus mūsų šeimos nare, nenorėtume jos prarasti, o vat tą mažiuką, kad ir kaip gaila, gal bandytume kažka atiduot, jei situacija nesikeis. Nors tapo brangus tas mažylis, kai teko už jo gyvybę kovot ir su kiaunėm, ir su ligom...
Gal kas turite kokių analogiškų atvejų pavyzdžių? jei nėra šansų - galvoju gal reikėtų dabar jau ieškot jam naujų namų, kol nei jis nei mes per daug neprisirišom
QUOTE(šmikšt @ 2012 06 09, 15:35)
Užsukau pasidalinti naujienomis - mano vyresnysis katinas jau pamažu susidraugauja su mažuoju, jau ir laižo vienas kitą ir dūksta.
Labai džiaugiuosi, kad nepriėmiau skubotų sprendimų ir neatidaviau kam nors mažosios
linkiu sėkmės ir kantrybės visiems
Labai džiaugiuosi, kad nepriėmiau skubotų sprendimų ir neatidaviau kam nors mažosios
linkiu sėkmės ir kantrybės visiems
ech, kad daugiau tokių istorijų...
hm... perskaičiau visą temą - ir nei vienos istorijos su laiminga pabaiga, kai katė senbuvė ir mažylis naujokas - vyriškos giminės. Kaip supratau, susidraugauja ir du katinai, ir katės tarpusavy, ir kaip nekeista net katinas priima su laiku katytę... o vat kur katė ir jaunesnis kačiukas - žiūriu net po ilgo laiko nieko gero O man kažkaip paimant kačiuką net nebuvo jokios blogos nuojautos - pagalvojau - ten katė, vis švelnesnis sutvėrimas, čia mažylis kačiukas - kitos giminės, ne konkurentas.... negi būsiu smarkiai apsirikus? ar tiesiog laimingų istorijų nelabai kas ir pasakoja?
O man kažkaip paimant kačiuką net nebuvo jokios blogos nuojautos - pagalvojau - ten katė, vis švelnesnis sutvėrimas, čia mažylis kačiukas - kitos giminės, ne konkurentas.... negi būsiu smarkiai apsirikus? ar tiesiog laimingų istorijų nelabai kas ir pasakoja?
