Antra katė namuose

dar karta aciu jums visoms uz palaikyma

pas mus reikalai eina geryn, prasidejo dabar tie aprasyti "bushido" kai vercia ant nugaros vienas kita ir kanda, bet tikiuosi tai labiau zaidimas. Siaip miegot kartu dar nemiega, bet kazkur netoliese vienas kito jau miega kartais visiskai ignoruoja vienas kita. Bet su laiku tikiuosi taps geriausiais draugais

Labai dziugu girdet, kad santykiai krypsta link draugystes Kitaip ir but negalejo. Del tu ju zaidimu tai neverta nerimaut, nes jie puikiai jaucia, kaip stipriai galima kast, o jei koks nezymus idreskimas netycia ir atsiras, tai nieko tokio. Cia tikrai ne is pykcio jie vienas kita kanda, o siauteja ir tiek

Sveikutes na kaip ir atejau pas jus patarimo turiu kate 9 menesiuku(perse) ir labai uzsigeidziau mazo kaciuko berniuko egzotuko (nes senai svajoju apie egzota), bet bijau, kad gali jie kartu nesutarti, o jei sutars, ar pakanka jiems vieno tuoleto, nes du nelabai yra kur stato , kaip manot ar nepadarysiu klaidos jei seimoj atsiras dar vienas katinelis?

na pas mus susigyveno ir dukti eme po 3 dienu. pirma diena tai naujasis snypste ant senojo ir duodavo per nosi arciau priejus, kitas dienas nebesnypste, bet laikesi atstumo, kol po 3 dienu tas naujasis parverte senaji zemen ir prasidejo siutai. pestis nesipesa, bet pasilaizo , pasikandzioja, turbut normos ribose. siaip tai labai bijojom, nes senasis su fanaberijom toks, bet prieme gerai.

pas mane du persiukaitai (berniukas ir mergaitė, berniukas vyresnis)sutaria puikiai- niekada nebuvo sukibę, tik ankstyvoj jaunystėj siautė kartu, o dabar viens kitam netrukdo, su tualetu kaip kam, pas mane 5 katinai ir 2 tualetai, valau 2-3 kart dienoj- nieks nesiskundžia

o jusu katinukai kastruoti?nes as galvoju savo berniuka kastruot, nes bijau pasekmiu

Sweikos, mamytės
Pusantrų metų auginau katinaitį, sawo lepūnėlį Kol pažįstamas netoli vasarnamių rado mažučiuką kačiuką. Tokį, kuriam dar mamos reikia, o jau išmestas Pasiėmiau jį sau, MB irgi laimingas buwo dėl ketwirtojo šeimos nario
Bet čia ir prasidėjo. Mano dičkis jautėsi karaliumi namuose, tad skriaudė Mažą (wardas tik toks "prilipo" ). Kelias dienas slėpėsi po šaldytuvu, ten ir reikaliukus darė Tačiau wėliau įsidrasino, pamatęs kur pirmasis katinaitis reikaliukus daro, pats į dėžutę lipt pradėjo O dabar Mažas jau didelis, sutaria Ir žaidžia kartu, ir miega šalia ) Ir Mažas daug mielesnis už wyresnį
Tik tapetus labai drasko niekaip negaliu atpratinti

Sveikutes,
Gal kas galit duoti patarimu kaip subiciuliauti du jaunus kacius. Turiu katina, kuriam 4 menesiai ir isigyjau katyte 3 menesiu. Maniau abu jauni, greit pripras viens prie kito..Esme tokia, kad pradzioje katinas snypste urzge ant mazosios viesnios, net ant manes ir MB puole nepatenkintas visas.. O mazyle megino prieit prie namu seimininko, tai sis tvojo su letena jai per snukuti. Tiesa pirma nakti miegojo abu pas mus, mazyle po antklode, o "didzkis" prie koju. Kai katinas pamate, kad mazyle eda is jo dubeneliu ir, kad zaidzia jo zaislais tai is viso pasiuto. Dezute ta pati, abu i ja atlieka reikalus, tik mazyle persekiojama ir stebima, kai nueina reikaliuku atlikt. O db gaunasi priesingas variantas. Mazyle neprisileidzia namu seimininko, snypscia urzgia prunkscia ir net letena ginasi. Sitas atrodo jau pribega, jai per uodegele su letena "bam bam" o ta kai tvos su garsais visokiais per snuki jam. Uzeina ir katytei tokios bangos kai pries katina atsigula ant nugaros voliojasi ir lyg murkdama ismiaukia kazka. Sunys tai taip kvieciasi zaisti. O kaip suprasti toki mazyles elgesi? Ji cia erzina mano katuka? Ar taipogi neatsisakytu pazaisti, bet va principai neleidzia?..

Prisijungiu prie jūsų.Turiu Egzotą, didelį ir galingą kastruotą katiną.Ir šeimoje atsirado mažas Kornish Rexas.Nežinau, kaip reikės juos sutaikyti...abu tokie skirtingi, tiek charakteriu, tiek svorio kategorijomis.Ką manote apie tokią, dviejų skirtingų katinų bičiulystę?Du vyrai, vienas 4 metų, kitas 3 mėnesių.

Na, o aš tai tiesiog spjoviau į visas taisykles, dvi dienas palaikiau naujokę kitam kambary, bet užkniso atskirai laikyt, tai suleidau - kas bus, tas. Nu pirma diena - šnypštimai, urzgimai, iš pradžių iš abiejų pusių, paskui tik naujokė urzgė, nu pasimušė jos ten truputį, bet nebaisiai. Po dviejų ar trijų dienų miegojo jau kartu. Nors vakarais pasipešdavo dar. Po savaitės jau žaidė ir zbitkas krėtė. Pešdavosi tik tam tikrose vietose dėl kurių konkuravo ar kaip. Dabar - draugeškos ir šposininkės nepamainomos. Kur viena, ten ir kitai reik. Iš vieno bliūdo ėda, tūlikus pasidalijo irgi - į vieną kakoja, į kitą sysioja. Nebesimuša net dėl lovos, nors dėl teisės būti ant lovos kovojo mažne ilgiausiai, bet jau pora dienų, kaip nebesipeša o tiesiog draugiškos imtynės, šiaip žaidžia sau

Kažkaip nelabai kišausi aš į jų santykius, tiesa, senbuvę apšnypščiau ir papurčiau porą kartų, kai jau labai naujokę ujdavo iš pradžių. Bet to ir užteko, kad susiprastų. Nebuvo jokių liūdnų akių, stresavimo ar dar ko. Tiesa, iš senbuvės pusės buvo keli kartai pavydo priepuolių, kad kai glostydavau naujokę, ji prieidavo ir žiebdavo naujokei per galvytę su letena. Bet tokiu atveju būdavo drausminama ir gaudavo daug dėmesio. Kažkaip išlaviravau, tiesa, kailiukų dar viena kitai neprausia, bet manau, kad pasieks ir tokį lygį

Oi mano egzotas nepriėmė mažylio.Iš pradžių tik įtartinai žiūrėjo,o paskui pasislėpė už televizoriaus.Bet kai mažylis pradėjo visur vaikščioti tai jis paslapčia sekė,o priėjus arčiau šnypšdavo, dabar net aš jo negaliu paglostyti.Mažylis tai taikus, naujuose namuose, kaip savas jaučiasi, tik senasis piktas labai.Kažin, ar išeis sutaikyti? Bent jau tikiuosi...

Pirmiausia pasiūlyčiau perskaityti tiek šią temą, tiek senesnes temutes nuo pradžių - tikrai rasite daug atsakymų ir gerų patarimų.
Antra, tokia senbuvio reakcija natūrali: jis juk buvo "karalius", o dabar tik "princas". Tiesiog nenorėkite kad iš pirmo apsiuostymo pultų vienas kitam į glėbį - taip nebus. Duokite laiko. Prisimenu savųjų bendravimo pradžią (pas mane 5 metų rusų mėlynojo mišrūnas pratinosi prie 3 mėnesių meino meškėniukės). Pirmomis dienomis buvo laikomi atskiruose kambariuose. Trečią dieną iš mažosios kambario buvo atneštas jos paklotėlis - senasis katinas demonstratyviai nuo jo pasitraukė į toliausią kampą. Paskui atnešėm ir pačią katytę. Senukas įsispraudė į kampą, prisiplojo prie žemės ir šnypštė kaip gera kobra (pasirodo katinai šnypščia ne tik iš pykčio, bet ir iš baimės). Leidom taip "pasikalbėti" kokį pusvalandį - paskui vėl atskyrėm. Tokie pažintiniai susitikimai buvo daromi dar keletą kartų. Paskui po priežiūra leidome abiems vaikščioti kur nori. Per kokį penktą apsiuostymą abu pasišnypšdami sukišo nosiukus. Tiesa, kai senasis šnypšdavo - aš šnypšdavau ant jo. Į savaitės pabaigą mažoji užvertė senuką - pradėjo pas jį ieškoti pienuko o tas kai ji įsikibdavo bet kur pačepsėti - pradėjo ją po truputį prausti. Visiškai be priežiūros palikti vienus kartu pradėjome tik po gero mėnesio. Ne todėl kad kažko bijotumėme - tiesiog apsidraudimui. Dabar jie kartu gyvena jau 5 mėnuo. Vienas be kito - niekur. Teko mažąją vešti sterilizuoti - senukas visą dieną kol mažosios nebuvo namie nepalietė nei maisto, nei vandens. O grįžus iškart susiraitė šalia "ligoniukės". Būna kad ir dabar pašnypščia vienas ant kito - kai vienas nori siusti, o kitas miegoti