astonke>>uch dingus buvau...nebūtų išėję man plaukti ar šiaip ar taip-tebuvo tik gražus gražus noras
kristij>>gale sėdi sunkesnis žmogus, kadangi jei priekyje sėdi sunkesnis, tai galinis neišlaikys baidarės. aš sėdėjau gal valandą gale kai tėvas į prieky sėdo. ten šiaip tokį performansą darėm. tai aš visas jėgas atidaviau bandydava išlaikyti baidarę. ji sukasi jei ne gale sunkesnis. o patyrimas ateina su laiku. vasarą žadu plaukti su draugu. jis nė karto nesėdėjęs baidarėj, bet sodinsiu jį į galą
o dėl pylimosi į akmenis, tai pabandyk šonu į akmenį trenktis ir suprasi. tave gi prispaus prie akmens ir apvoš. tada bus linksma. gerai jei buvai su šalmu, o jei ne????
šiaip jei matai labai arti akmenį, tai priekinis pasiiria į kurią nors pusę, o galinis augodamas uodegą, ją atmeta. dar vienas patarimas: NIEKADA NEŽIŪRĖK Į PRAPLAUKTĄ AKMENĮ, nes būtinai užsirausi ant sekančio. žinau, kad norisi žiūrėti į tą praplauktą, nes norisi sužinoti ar didelis buvo, ar nelabai, bet čia ausinė taisyklė
ledi>>svarbiausia yra sandarūs maišai. mes plaukiam ne plastenkėm, tai ten bagažinių iš viso nėra, bet viskas būna sausa....nors aišku visko pasitaiko. kažkada kai buvau kaime, dėdė mano turėjo vežti į nakvynę daiktus baidarininkų, tai dieną mane su puskėm nuvežė į stovyklavietę. atseit saugot turėjom. statėm palapinę. visur ryškiaspalvių daiktų prikrovėm ir garsiai rėkavom, kad visi galvotų, kad mūsų daug
dar ir laužą sukūrėm jiem. o jie kai atplaukė, tai net juokas suėmė. atsivežė net grilius visokius (laužo jiem nė neprireikė), palapinės vos ne dviejų aukštų-miestiečiai...mes kai plaukiam tai kaip tik norisi būti kuo arčiau gamtos....
verkne plaukiau seniai jau. dabar ji įtariu gerokai pasikeitus, nes vien mes plaukdami ją apvalėm, o šiaip tai ten buvom daugiau virš vandens, bet ne baidarėj. nes ten buvo begalės rastų, šakų privirtusių...tai įsėdi, du yriai, išlipi, persitempi baidarę, įlipi, vėl du yriai ir vėl lipi lauk....o su nakvynėm ten kaip buvo tragiška-sunkaii rasdavom kur apsistot...šiaip jei norisi daug extrymo tai plaukit strėva..ten žmonės mus pamatę nustebdavo, nes nebeatsimena kada ten paskutinė antis praplaukė, bet po mūsų ten turėtų būti visai į manoma plaukti. tiesa, jei nuomosit baidares tai ten jūsų niekas neleis
bet ten kaip džiunglėse
jūra irgi plaukiau. ir plaukėm mes vasarą, karštą vasarą. vandens laaaabai mažai buvo, bet smagu ten buvo. ten mes susėsdavom upėj per pietus i rvalgydavom sriubą, nes beveik visur buvo negilu....išradom fainą maudymosi būdą. paima tvirtas žmogus kokį lengvesnį už rankų ir laiko gulintį vandenį. tą darydavom rėvose, tai vandenėlis taip smagiai lėkdavo pro šalį
bet šiaip tai jei extremali jūra, tai nebent pavasarį, nes kai mes plaukėm, tai jokio extreemo ten nebuvo, nu nebent kai pusdienį sėdėjau "povandeniniam laive" (laaabai senas, nestabilus ir kiauras erzetas)
uch ir vėl eilinį kartą prirašiau visokių pievų....