QUOTE(medituk @ 2009 03 19, 00:05)
Cia mano nuomone
O jus ka galite pakomentuoti is savo patirties? Prasom argumentuotai paneigti mano teiginius, jei cia gyvenate.
Juk niekas nevadina sio rajono prestiziniu, o namu ir butu "liukso klase". Bet Vilniuj yra daug blogesniu vietu gyventi, pvz stoties rajonas/Naujininkai/Geroji Viltis su visais narkomanais
O pradedanciai savarankiska gyvenima jaunai seimai ar studentams,
vis tiek geriau negu bendrabutis (pragyvenau juose beveik 10 metu, taigi...)
Man geriau pigus naujas savas, negu senas, ypac jei jis issinuomotas
Gerbiamoji medituk,
Su visa pagarba jums noriu atkreipti jusu demesi, kad pasak projekto autorės architektės p. Loretos Grikinienės, tai sie namai ir yra elementarus bendrabutis. Cituoju jos zodzius: "
Ten bendrabučio tipo namai. Tokį užsakymą buvau gavusi".
Pats geriausias argumentas yra: "geriau viena karta pamatyti, nei 100 kartu isgirsti"
Ir pabaigai noriu pazymeti, kad:
1) kvartalas tikrai pastatytas savartyno apsaugos zonoje (kur pagal senus normatyvus statybos butu neleidziamos, o pagal naujus tapo leidziamos)
2) pirmuju kvartalo namu isorinėms sienoms tikrai naudotas gipso kartonas
3) Lietuvoje nerasite jokio kito tokiu tankumu uzstatyto kvartalo su 12 aukstu pastatais.
Papildyta:
Ir dar:
QUOTE
Sąvartynų biodujos PSO 1985 m. direktyva priskirtos didžiausio toksiškumo klasės medžiagoms, nes metanas, migruodamas sąvartyno aplinkoje 300-350 m atstumu, gali kauptis uždarose patalpose, po rekultivuotų sąvartynų danga ir sudaryti sprogius mišinius su oru. Oksiduodamasis jis virsta formaldehidu ir acetaldehidu, kurie apnuodija dirvožemį ir augalus, o per atmosferą ir gyventojus (kancerogeninis ir hepatotoksinis poveikis). Jei atsižvelgsime į tai, kad metanogenezės optimumas prasideda 4-5 sąvartyno eksploatavimo metais ir trunka šimtmečius, o 1 t atliekų produkuoja 12-18 m3 biodujų per metus, suprasime šios ekologinės problemos svarbą.
Pasaulinėje praktikoje laikoma, kad didesnis nei 1 mln. m3 talpos sąvartynas turi būti degazuojamas, o surinktos dujos sudeginamos. Štai čia ir iškyla šių dujų panaudojimo energetiniame ūkyje perspektyva. Antai JAV apskaičiuota, kad nekontroliuojamo metano išgaravimo iš sąvartynų metu netenkama 0,5 1015 kkal energijos kasmet, nes 1 t atliekų visiškai suirdama išskiria 11,4 tūkst. m3 biodujų su 55-60 proc. degių medžiagų. Anglijoje vien 20 didžiausių sąvartynų išskiria dujų, kurių energetinis potencialas prilygsta 0,5 mln. t anglių. Vokietijoje komunaliniams tikslams naudojama apie 80 sąvartynų, kurių našumas 25-30 tūkst. m3/h biodujų. Metano degimo šilumos tvermė siekia 2300 J/g, todėl didelio sąvartyno išskiriamų dujų (JAV) pakanka apšildyti 10 tūkstančių vienbučių namų. Tokių pavyzdžių yra daugybė. Vien Vilniaus Fabijoniškių sąvartyne, kur per 20 eksploatavimo metų suvežta apie 16 mln. t atliekų, biodujų atsargos (su 60 proc. degių medžiagų) gali sudaryti apie 50-60 mln. m3 per metus.
Kai bus visai riesta, kvartalo gyventojai gales isgauti dujas ir jas parduoti Lietuvos Dujoms
