Sergejus Lazarevas

prie ko cia patrypimas? kazkada pasidaviau visuotinei garbinimo manijai ir pradejau skaityti pati, kadangi nieko panasaus nebuvau skaiciusi, tai paliko be galo dideli ispudi iki tos vietos kol nepradejau skaityt kitu darbu ir neatradau, kad kiekviename zingsnyje jis pats save neigia. niekada jo negarbinau, tuo metu kai ji atradau, atrode kad kazkas tokio, po to suzinojau,
kad yra ir daugiau autoriu. galiausiai sutikau daugiau zmoniu, kuriu nuomone buvo kur kas kategoriskesne nei mano. kas cia blogo, jei pasidalinau savo patirtimi su kitomis, kurios siuo metu masto panasiai kaip as tada ir galbut net neisivaizduoja, kad kitur gali rasti kokybiskesnes informacijos? cia lygiai tas pat, kaip naivus zmogelis istoja i sekta ir galvoja, kad cia jau nuostabiausias dalykas pasaulyje, po to paaiskeja, kad ta sekta visus tokius zmogelius palieka plikus nuogus ir dargi skatina nusizudyt, kad ten greiciau kazkur kazka pasiektu. ar paaiskejus tokiems faktams, ta sekta irgi reiketu ir toliau gerbti ir laikyti ant pjedestalo vien delto, kad tai buvo pradinis taskas?
o kas del gilinimosi i save, tai zinoma kiekvienas gilinasi i save ir iesko atsakymu savyje, ir as taip dariau, taciau viena diena teko pripazinti, kad mano asmenine patirtis yra gan menkaverte, niekuo nepagrista ir daugiausia paremta fantazijomis, apie tai kaip mano nuomone turetu buti. beje, tai buvo ypatingai skaudus suvokimas, po kurio as supratau, kad taip, reikia klausytis saves ir nereikia aklai niekuo sekti, taciau vistik ilgamete ir brandi kitu asmenu patirtis irgi yra labai didelis dalykas.
Papildyta:
ir dar. as pripazistu, kad savu laiku zavejausi lazarevu, pakol supratau, kad as klydau. ir nebijau to pasakyti garsiai. galbut problema visai ne tame, ka as sakau, o tame, kad esate niekada neklystancios? reikalaujate pagarbos savo nuomonei ir jausmams, o pacios ar mokate gerbti kito nuomone?

Su viskuo sutinku, ką parašei. Tačiau po kažkurio laiko ta ilgametė ir brandi kitų patirtis, kuri šiuo metu gal ir veda tave, tau vėl gali pasirodyti menkavertė. Ar tada tai nėra vėl grįžimas į tą patį tašką..
Todėl vėl grįžčiau prie to, kad visada viską tik savyje gali atrasti..

sita tema nesigincysiu. cia jau kiekvieno asmeniniu paiesku ir atradimu objektas. nesiruosiu keist tavo nuomones. kartais zemeje atsiranda asmenu, kuriems nereikia kitu patirciu ir jie pajegus suvokti viska tik tai patys. kiek zinau, per visa zmonijos istorija, tokius buvo galima suskaiciuoti ant ranku pirstu. bet manau, kad negalima atmesti ir galimybes, kad tu gali buti kaip tik dar vienas tokiu zmoniu.

Beje, manyčiau, kad diskusija (pastarieji postai) labiau pritiktų temoje apie dvasinius mokytojus, o tai gal temos autorė norėjo tik apie Lazarevą diskutuot..
Aš taip pat savo nuomonės niekam neperšu. Tik man rodos, kad prie Tiesos gali "prisijungti" kiekvienas, t.y., kiekvienas turi tą Raktą. Kiti žmonės - gali nebent pasufleruoti, kur tą Raktą rasti.. O jau Raktas kiekvienam asmeninis, ir jis mumyse, todėl kažkuo aklai sekti - tolygu "atrakinėti" save svetimu Raktu..

tikrai? neatidžiai skaitau matyt



2.tai nėra tolygu. tai yra įvertinimas savo klaidos ir galbūt perspėjimas kitų, kad į tą š. nelįstų..
3. Širdis irgi klysta. deja. Žmogus toks būtybė, kad daug ką matuoja sava patirtimi, nuostatomis. ta patirtis gali būti ir neįsisąmoninta, dažniau tai vaikystės patirtis kuri įsirėžia į pasąmonę ir daugiau ar mažiau valdo žmogų... gelmių psichologija..

rock, jei butum atidziai skaiciusi, tai butum radusi, kad sita jau rasiau ir kad gincijiesi su man, nes as sakau cia ne medis, o akmuo, tuo tarpu tu irgi sakai, kad cia ne medis, o akmuo ir tuo paciu pridedi, kad as vistiek neteisi

Visai nenoriu ginčytis, ar spręst, kas teisus, o kas ne (beje, Shiduh, jei tu akmenį vadini uola, o medį - kelmu, tai galėjau ir nesuprast, bet sutinku, kad tai viena ir ta pati medžiaga, todėl iš esmės norėjimas pasakyt tą patį, gal tik prasilenkėm žodžių žaisme) Tiesiog jau seniai skaitau šį forumą, ir nustebino kai kurių dalyvių "karštumas" ginant savo tiesą, o už kiek laiko toks pat "karštumas" tą pačią tiesą paneigiant
Bet grįžkit pagaliau prie Lazarevo

gal galetum imesti nuoroda i ta vieta, kur as karstai giniau lazareva? nes nelabai pamenu sito fakto, reiktu is naujo pasiskaityt, gal tada geriau tave suprasciau. siaip ar taip 10 karta nebekartosiu, to ka jau issakiau auksciau.

Visų pirma, tai ne apie Lazarevą. Aš juk ir pirmą postą rašydama šioje temoje, parašiau, kad leisiu sau nukrypti truputį. Nenuklystant į jokius asmeniškumus, bet pastebėjau vieno asmens kultą, o po to - jo neigimą.. Dėl to mano mintis buvo - kad atidžiau su dvasiniais mokytojais.. Kadangi Lazarevas galbūt kažkam lyg ir tam tikras mokytojas, tikiuosi, kad pastebėjimas nebuvo labai ne į temą

Shiduh,


... vargše, Tu , vargše...... man tavęs TIK gaila.....

Sveika, Lellija33,

kadangi tu iškėlei klausimą ir kvietei pasidalinti nuomone apie Lazarevo knygas, norėjau tau ir pasakyti, kad pirmą kartą šią knygą atradau prieš 13 m., kai susidūriau su dukros liga (tai buvo beprotiškas kosulys). Buvau išbandžiusi visas gydytojų skirtas priemones, bet vilčiai išblėsus, atėjo mintis ieškoti kitų kelių į ligos atsiradimo priežastį. Ieškojau ezoterinių kn, tačiau tais laikais jos buvo mažai leidžiama ir ji buvo tarsi draudžiama. Manau, yra čia žinančių apie tarybių laikų gyvenimą. Nežinau, ar padėjo dukrai pasveikti mano maldos, bet esu dėkinga Lazarevui (būtent jo kn pateko tuo metu).
Esu dėkinga už visas likimo siųstas pamokas, nes tik jos leidžia žmogui subręsti, tobulėti, atrasti daug naujo, ir net patirti stebuklų. Kiekvieno žmogaus asmeniškas patyrimas tai daugiau nei knygos. Kiekvienas turi savo ieškojimo kelią ir kryptį, tad kritikuoti neturime teisės.
Svarbu atrasti, patirti ir nesvarbu iš kokių knygų, aišku, reikia mokėti pačiam atsirinkti ar tai tikra, ar melas.

Pritariu šioms mintims šimtu procentų. Ir aš dėkinga Dievui, kad per įvairias knygas kalbėjo man pačiais reikalingiausiais momentais.