Sergejus Lazarevas

Perskaičiusi 12 "Karmos diagnostiką" į savo konspektus įsirašiau nedaug naujo, beveik viskas jau rašyta ankstesnėse knygose.
Štai, ką įsirašiau (beje, ir tai jau skaityta ankstesnėse, gal tik kitais žodžiais išreikšta buvo):

• Bet koks nemalonumas, kuris mus užgriūna visados atsveria kitą problemą ir ją neutralizuoja.

• Už žmogiškųjų vertybių užkimbama tik tuomet, kai kyla agresyvumas. Bet jeigu valgysime ar lytiškai santykiausime be ypatingo smaguriavimo ar troškimo, tai užkibimas, priklausomybė įsiplieks taip pat, kaip ir agresijai ištikus. Vidinė agresija slopina meilę. O jeigu ką nors darai be meilės, pradedi nuo to priklausyti ir užkimbi. Meilė – tai tobuliausia energija. Iš jos sklinda visi troškimai, vadinas, jei kokį nors darbą darome be ypatingo džiaugsmo, darome žalą savo dvasiai.

• Gera sveikata -  tai teisingi įpročiai. Jei įprantame mylėti, atidavinėti energiją ir tuo pat metu keistis, tai sustipriname ir savo sveikatą. Ką reiškia atiduoti energiją? Tai reiškia mokėti atlikti užduotį, įveikti sunkumus, pasitikėti savimi ir neliūdėti, ugdyti save ir kitus. Kol įprotis dar tik pradeda formuotis, kol jis netapo stabiliu vaizdiniu, jam susikurti tenka paaukoti milžiniškus energijos kiekius. Bet užtat vėliau jis pradeda veikti automatiškai., ir mes jo netgi nepastebime. Kai žmogaus dvasioje mažoka meilės bei energijos, jam tiesiog stinga jėgų susiformuoti naują įprotį, todėl ir nebegali keistis. Kad išgyventų, organizmas atsisako perkrovos. Bet koks pokytis vyksta etapais, porcijomis. Todėl savęs keitimo procesas turi būt atliekamas etapais.

• Jei ko labai laukiate ir tikitės, bet negaunat, tada apims pasmerkimas, nuoskaudos, neapykanta. Vidinė agresija kyla dėl vartotojiškumo, tad prašyti negali tasai, kuris nusiteikęs vartoti. Bet kai tik atidavimas pranoksta vartojimą, staigiai sumažėja priklausomybė nuo pasaulio, ir skriaudos lengvai atleidžiamos. Atiduodančiojo energija sustiprėja ir atitinkamai pagerėja sveikata.
Vartojimo ir priklausomybės impulsą didžia dalimi palaiko valgymas. Kuo patiekalai įvairesni, gausesni bei gardesni, tuo greičiau sunyksta vidinė energetika, didėja įžeidumas bei aplanko ligos. Ilgai gyvena ir išsaugo stiprią sveikatą tik tie žmonės, kurie moka saikingai maitintis ir riboti lytinius santykius.
Būklė, kurioje atsiduriame valgymo metu, panyra į pasąmonę ir joje sustiprinama dešimtis kartų. Blogos emocijos valgymo metu ypač kenkia.

• Kodėl daugelis virsta alkoholikais? Jie tiesiog nemoka atsiriboti nuo problemų, nuslopinti sąmonės. Vartotojiškumas, tingumas, įžeidumas, emocinis agresyvumas padaro sąmonę grubia, perdėm savanaudiška, tad ištikus sunkiai situacijai ji jau nebeatsijungia. Žmogus pradeda panikuoti, panyra į liūdesį, ir situacijose, ir žmonėse įžvelgia tik blogį. Ir tik alkoholis padeda prislopinti sąmonę, nuraminti agresyvius jausmus, tad ir normaliai išspręsti problemą.

• Mes galime turėti tai, nuo ko savo viduje nepriklausome. Jei priklausai nuo šeimos ar negali susitaikyti su mylimo žmogaus netektimi – šeimos nebus. Viduje garbini pinigus – nebus pinigų ir pan.

• Kuo greičiau meilė virsta prieraišumu, tuo veikiau ji pradeda žudyti ir skatinti agresiją. Kuo didesnis malonumas, tuo didesnės ir kančios, kai jį prarandi. O didžiausias malonumas, be meilės Dievui, esti žmogiškoji meilė. Taigi didžiausią agresiją gali sukelti meilė kitam žmogui.
Kiekvienas žmogus turi mylėti 4 lygmenimis :dieviška meile, meile gimdytojams, draugiška meile ir meile, kuri susijusi su lytiniais santykiais bei giminės pratęsimu.

• Motinos dvasios būklė nulemia ne tik vaikų būdą, bet ir jų likimą bei fizinę būklę.

• Jeigu jus aplankė žmogiškoji laimė, ją reikia atsverti susilaikymu bei atsiribojimu. Jei kam nors padedate, reikia pajausti, kada tą pagalbą dera nutraukti.
Žmogų galima link Dievo pastūmėti, betgi negalima vilkti ant savo sprando. Tai kvaila ir pavojinga. Mes atsakingi ne tik už tuos, kuriuos prisijaukiname, bet ir už tuos, kuriuos ištvirkiname.
Tasai, kuris padeda, nejausdamas savyje dieviškumo, savo pagalba vien tvirkins kitą, o tasai, kuris tą pagalbą gauna, taps vartotoju bei vampyru ir galutinai užmirš apie Dievą. Už pagalbą netobulėjančiam nukentės tasai, kuris bandė ją suteikti.

• Kai vaizduojame Dievą, kai įkūnijame jo pavidalą akmenyje ar medyje, įjungiame tik savo sąmonę, susijusią su daiktų pasauliu, tad prasideda nepastebimas dieviškumo praradimo procesas. Žmogus, dieviškąją logiką pakeitęs žmogiškąja, praranda meilę ir pradeda nepastebimai išsigimti.

• MOKYMASIS. Kad suvoktum naują informaciją, turi pasikeisti, o pasikeitimui reikia džiugios emocijos, kadangi tik ji skleidžia daug energijos, kuri būtina transformavimuisi ir naujam dalykui įsisavinti.

• Magija ir okultizmas – tai dieviškumo panaudojimas asmeninės naudos tikslais.
Sąmonė, kuri pamiršta Dievą, iš karto įgauna demonišką atspalvį.

• LAUKIMAS. Kai nors lauki – tai jau priklausomybė, o priklausomybė sukelia baimę. Ir kuo labiau lauki ko nors iš ateities, tuo labiau nuo jos priklausai ir jos baiminiesi. Laukimas – tai energijos praradimas. O kai vejiesi, bijai nesuspėti, ir vėl kyla baimė dėl ateities. Būtina išmokti laukti nieko nesiviliant ir vytis nesijaudinant, viską daryti greit ir tuo pat metu nesijaudinant.

• Labai svarbu teisingai elgtis kritinių situacijų metu. Užgriuvus stresui, energijos proveržio metu atsiveria pasąmonė. Toks stresas gali būti pavojinga situacija, fizinės ir temperatūros perkrovos, įsimylėjimas, lytinis brendimas, pirmoji meilė, vestuvės, vaikų gimimas – visa tai lydi milžiniški energijos išsiveržimai. Tai, kaip tokiose situacijose elgiamės, nulemia mūsų likimą.

• Pastaraisiais šimtmečiais žmonės naiviai manė, kad VYSTYMASIS – tai žinių ir patirties kaupimas, kad tai pirmiausia intelektas. O iš tikrųjų vystymąsi lemia mūsų emocijų turtingumas. Mintinė informacija nesusipresuoja.

• Nedėkingą žmogų reikia bausti. Niekuomet nelaikykite nuoskaudos savyje, tai savižudiška. Jei jūs jį prigriebsite, padėsite jam auklėtis. Kokia bausmės prasmė? Žmogus pamiršta Dievą ir pradeda rūpintis tik savo gerove. Padėti jam galima suvaržius jo troškimus ir gerovę. Tai pastūmės jį link meilės ir Dievo. Išsakykite savo nuomonę tokiam žmogui ir pasidarykite išvadas ateičiai. O išvada: nedėkingiems žmonėms padėti nereikia. Tiksliau, pagalba ir yra – jo galimybių suvaržymas. „Nemėtykite perlų kiaulėms“. Auklėjimas – tai pirmiausia meilė, po to atleidimas ir bausmė, parama ir suvaržymas.

• Kuo mažiau žmoguje energijos, tuo labiau jis priklauso nuo kitų žmonių ir aplinkos. Jeigu pradedame pataikauti kitiems žmonėms ir priklausyti nuo jų, jei save gniuždome ir visur nusileidžiame kitiems, sukelsime energijos nuokrypį, sumažinsime meilę dvasioje, o paskui seks vien nemalonumai bei ligos.

• Kreipiantis į Dievą turime atsiriboti nuo visko, taip pat ir nuo sąmonės. Jei meldžiantis galvojame apie pinigus, tai kreipimasis į Dievą jums – tik priemonė, o tikslas – pinigai. Tai paprasčiausia magija.

• Bet koks nemalonumas, kuris mus užgriūna visados atsveria kitą problemą ir ją neutralizuoja.

Kuo patiekalai įvairesni, gausesni bei gardesni, tuo greičiau sunyksta vidinė energetika, didėja įžeidumas bei aplanko ligos.

Jie tiesiog nemoka atsiriboti nuo problemų, nuslopinti sąmonės.

Jeigu jus aplankė žmogiškoji laimė, ją reikia atsverti susilaikymu bei atsiribojimu.

Kai vaizduojame Dievą

Kreipiantis į Dievą turime atsiriboti nuo visko[/size], taip pat ir nuo sąmonės.

na, ne visai taip. Knygose jis akcentuoja, kad negydo, tik padeda žmonėms suprasti, kur slypi žmoguje agresija. Ir tai konsultuoja tik tada, jei knygos perskaitytos, seminaruose būta ir įrašai žiūrėti, o žmogus užstrigęs, nesusigaudo pats.

Jie abu vienas kitą papildo... O skaitant Sinelnikovo knygas, kartais atrodo, kad jis nurašinėja tai, ką rašo L.Hay...

Negaliu sutikti del vienos priezasties - patyriau asmeniskai kai ka kita, o ir knygos tada buvo tik dvi ir rusu kalboje 
O  telefonu suteikta pagalba buvo akyvaizdi,bet apie tai jau rasiau ir ne karta, tad nebesikartosiu.

Gal zinote kaip butu galima uzsiregistruoti J. Markuno asmeniniai konsultacijai? Buvom viena karta, bet nepasiemem telefono numerio. dabar noretumem dar karta, bet nezinom kaip. is anksto labai dekoju.

Ir žinot ką, darausi asmeninę išvadą, matyt kiekviename gyvenimo periode aktualūs tarsi kiti dalykai.
Ankščiau labai domėjausi tuo, kas nematoma plika akimi, skaičiau, skaičiau, skaičiau... Tos teorijos, priežasties-pasekmės dėsniai, pasitvirtindavo, kad nieko nėra atsitiktinio ir t.t. ir pan.
O dabar, gimus vaikui, viskas labai pasikeitė: kažkaip baisiai viskas pasidarė žemiška. Poreikiai labai aiškūs ir konkretūs, problemos visos apčiuopiamos, daugiausiai materialios. Trūksta pakylėtos dvasios. O ir svoris laikosi...
Vis galvoju, kaip čia taip asmenybė pasikeitė, gal ne amžinai
Ar niekam taip nebuvo 

Sveika, Persija,
materija susieta su dvasia, todėl kartais gyvenime ateina dvasios badas, kartais materijos, o kartais vienas papildo kitą, arba tiksliau, vieno pagalba pasipildo kitas. Nepergyvenk, jei persipildei materija, juk tu žinai, kad yra ir dvasiniai dalykai, kurie žymiai įdomesni, ir jie niekad nebus nuošalyje tau. Blogiau, kai žmogus pildo tik materiją, o apie dvasią neturi jokio supratimo. Ateis laikas ir tu ją vėl atgaivinsi, svarbiausia tai, kad jauti jos poreikį.
Pakylėjimas būna tada, kai pats atrandi kažką naujo, netikėto. Pamėgink į materiją, į žmonių santykius, į aplinką žvelgti tarsi iš šono, manau, pastebėsi įdomių dalykų. Išmoksi kitaip žvelgti į viską, tiesiog papraktikuok savo stebėjimą. Gal tai atgaivins tavo dvasią - gal bus naujas patyrimas, gal atrasi kažko sau netikėto. O gal pamėgink meno sritį. Gal jame tavo didesnis pašaukimas?
Sėkmės

Tik kuo daugiau suvokiu, tuo daugiau klausimų ir prieštaravimų kyla. Kaip atrasti aukso vidurį? Tarkim, kaip suderinti tą dvasingumą ir neprisirišt prie žemiškų problemų...
<...> visgi materiali pusė irgi svarbi (o dar šiais laikais!). Tai taip ir mąstau nuo ryto iki vakaro.

na liaukitės, merginos, moterys, panelės  Visos protingos, išmintingos, tik kiekviena savo keliu eina. Juk kvaila sakyt, kad kitas neišmintingas, nes pasuko kairėn ar dešinėn. Svarbiausia - kad finišą pasiektų