Sergejus Lazarevas

Perskaičiau beveik visas Lazarevo "Karmos diagnostika" knygas. Šiuo metu leidžiama jau 12-oji knyga. Man labai patiko, pradėjau kitaip žiūrėti į gyvenimą, džiaugtis juo ir gerai jaustis. Jei kas skaitėt, ar patiko? Pasidalinkit įspūdžiais.

Perskaičiau ir aš visas jo 11 knygų, laukiu 12-osios. Man labai patiko, padėjo iš duobės išsikapstyt. Tik karts nuo karto tokias knygas reikia iš naujo paskaityt, nes kažkaip apsimiršta kai kas. O idėja man panaši kaip ir J.Markūno ar A.Svijašo. Nors pastarojo nedaug dar skaičius, dabar bandau

Esu skaičiusi turbūt 2 ar tris knygas. nepatiko. nepatiko "kėlimasis", "tik aš žinau" "tik aš galiu", ir pan. dalykai... Markūnas bent jau logiškesnis, bet ir tai.. nepatiko pati idėja "atgailauk už viską, iki 7 kartos" nepatiko toks siūlymas gyventi be jausmų, kaip jis įvardino "prisirišimų". kaip ir budizmas - "nieko netrokšk", man tada norisi paklausti - kam tada išvis gyventi? be jausmų - gyvenimas prėskas.
Apskritai Lazarevą įvardinčiau kaip pintą perpintą budizmo, kai kuriais atvejais krikščionybės ir populiariosios psichologijos mišinį, kuriame svarbiausias elementas - autoriaus galios. Svijaše to gal mažiau.... O tokių "superduper su galiomis" žmonių nemėgstu chroniškai - teko susidurti gyvenime - žmonės be moralės, kai kuriuo atveju ant ribos su nepakaltinamumu..

Taip, ir aš pagalvojau, kad reikia vis prisimint kai ką iš to, ką skaičiau, todėl susikonspektavau svarbiausias mintis. Jėga, kaip faina! Kai iškyla kokia problema ar sudėtinga situacija, pasiskaitau tas išsaugotas mintis ir vėl lengviau.
O Svijašo skaičiau "Likimo pamokos", "Išmintingas pasaulis" ir "Šypsokis, kol ne vėlu". Labai patiko pirmoji ir trečioji. Irgi word"e išsisaugojau svarbiausias mintis.
Gal gali trumpai apibūdint J. Markūno teoriją? Niekada negirdėjau.

na gal yra ten to kėlimosi, bet aš gilinausi į pačias jų idėjas. Autorius juk irgi tik žmogus. čia gal nevisai vykes palyginimas, bet panašu kaip netikėt, neit į bažnyčią, nes kunigai nuodėmingi, šiokie ar kitokie. O viskuo 100 proc.aklai tikėti ir nereikia. Užtenka pagaut esmę.

Ar girdėjai, kad vėlesnėse knygose Lazarevas paneigė savo pirmosiose knygose išdėstytas mintis. Aš net neskaičiau pirmųjų. O šiaip bet kokia teorija turi rezonuot su žmogaus vidumi, tik tada gali tai priimt ir taikyt savo gyvenime. Ir bendrai, manau, kad negali būt priimtina absoliučiai visa kokia nors teorija, asmeniškai aš visada išsirenku tai, kas mane paliečia, kas priimtina. Pvz., reinkarnacija man bendrai nepriimtina, netikiu tuo, bet vien dėl to neatmečiau visos Lazarevo teorijos.

tai kad būtent reinkarnacija labiausiai ir remiamasi.... ir tėvų nuodėmėmių įtaka vaikams

Aš įdėmiai nagrinėjau tas teorijos dalis, kur svarbu keisti požiūrį į gyvenimą, į tai, kas jame vyksta. Radau labai daug sąsajų su biblija. Jei bus kam įdomu, galiu atsiųsti el. paštu sukonspektuotas kai kurias Lazarevo mintis.

įmesk čia bus įdomu aptarti

J.Markūno mintys irgi labai panašios. Galėčiauduoti paskaityti. Bet aš kaunietė. Man išvis susidarė toks įspūdis, kad esmė yra laikytis 10 Dievo įsakymų. Tik jie visai kitu kampu išaiškinti. Viena yra, kai turi kažko nedaryt, kai tau pasako "Nedaryk, negalima", o kita, kai tu labai gerai supranti pasekmes ir renkiesi kaip elgtis

Aš irgi kaunietė. Labai būčiau dėkinga, jei duotum paskaityt
Papildyta:

Galiu įdėti dalimis, nes pakankamai daug.
Ištraukos iš S. Lazarevo knygų

• Buvo padarytas tyrimas su augalais. Du medžius sujungdavo elektros laidais ir prijungdavo daviklius. Kirtis kirviu į vieną medį – ir pastebimas elektros energijos pokytis, t. y. emocinės-energetinės būsenos pasikeitimas. Šiek tiek vėliau panašus pokytis pastebimas ir antrame medyje. Informacijos sklidimo greitis – 5 m per sekundę. Vadinasi, tai ne garsas ir ne šviesa, o savitas dažnis, kuriuo medžiai bendrauja tarpusavy. Taip perduodama informacija, kad kitas individas galėtų pasirengti ateičiai. Taip ir su žmonėmis: įvykę kitiems įvykiai perspėja mus apie galimą riziką. (Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje (1 Kor 10, 11).

• Vienas amerikiečių autorius išnagrinėjo daugiau kaip 700 milijonierių likimus. Pasirodė, kad svarbiausias jų rodiklis – ne intelektas, ne geras išsilavinimas, ne tėvų turtai ir netgi ne sėkmė. Pirmiausia – tai tam tikri būdo bruožai ir vienas svarbiausių – sugebėjimas aukoti energiją, įveikti problemas, nenuleisti rankų. Absoliuti dauguma milijonierių iš pradžių turėjo daug daugiau sunkumų nei paprasti žmonės. Kaip tik įveikinėdami tuos sunkumus, nuolatos eikvodavi energiją, jie intuityviai siekė meilės jausmo, kuris ir būdavo pagrindinis jėgų šaltinis. Vadinasi, kad ko nors pasiektum, turi išmokti atidavinėti.

• Didžiausia nuodėmė visatoje – išsižadėti meilės Dievui. Jos išsižadame tuomet, kai atrandame už Jį svarbesnių dalykų. Kristus parodė, kad neegzistuoja jokių gėrybių, kurios priverstų išsižadėti meilės Dievui. Meilė Dievui suteikia visokių dvasinių ir materialinių gėrybių, bet tik tada, kai ji iškeliama aukščiausiai ir nelaikoma priemone žmogiškosioms gėrybėms siekti. Kai meilę Dievui iškeliame aukščiau už likimą, būna būsena, kai man jau vis vien, geras ar ne bus mano likimas, kai pasitikiu Dievo valia. Norint pajusti savo dieviškumą kaip realybę, reikia Dievo meilę ir Jo valią matyti aplinkiniame pasaulyje nuolatos.

• Įmanoma daugelį metų gyventi tikroje meilėje tik tokiai porai, kuriai būdinga meilė, rūpinimasis vienas kitu ir nuolatinė distancija. Kad neišsektų meilė, reikia aukoti energiją, kad skleistum energiją, turi išoriškai atsiriboti. Vienybė turi būti tik su Dievu. Ir tuomet, siekdami vienybės, žmonės neprilips, nesuaugs vienas su kitu, bet vis daugiau meilės, rūpesčio, energijos skirs vienas kitam. Kai vienas iš sutuoktinių savo viduje visiškai paklūsta kitam, raida sustoja ir liga ištinka žmogų bei šeimą.

• Kiekviena situacija nukreipta Dievo link. Net pačioje nepalankiausioje situacijoje slypi gili dieviškoji prasmė ir sava logika. Joks skausmas negali užgniaužti meilės mūsų sielose. Kuo žmogus bus geriau pasiruošęs ištverti skausmą, tuo mažiau bus jo suteikiama.

• Sąmonė – tai smegenų veiklos produktas. Smegenys – tai mūsų kūno dalis. Kūnas priklauso nuo aplinkos. Vadinasi, mūsų mintis nulemia aplinka. Taigi psichiatras laikui bėgant gali išprotėti, policininkas – tapti banditu, o kalėjimo sargas – nusikaltėliu. Iš esmės kartais taip ir atsitinka. Vaiką aplinka veikia labiau, suaugusį žmogų – mažiau. Ateistą nusikaltėlių pasaulis gali įtraukti lengviau, o tikintysis išsisaugos, nes dvasinė aplinka stipresnė. Kuo tauresnių tikslų, t. y. turinčių daugiau energijos, siekia žmogus, tuo mažiau jį veikia fizinė aplinka. Godumas, pavydas, irzlumas, kerštingumas, puikybė – tai vis priklausomybės nuo aplinkos požymiai.

• Geraširdis, dosnus, bet nepataikaujantis ir nepadlaižiaujantis žmogus bet kurioje aplinkoje, kur beatsidurtų – koncentracijos stovykloje, kalėjime ar psichiatrijos ligononėje, jaučiasi komfortiškai. Tik dosnumas turi būti labiau dvasinis, o ne išorinis. Vidinis dosnumas – tai nekerštingumas, kai nepavyduliaujama ir neįsižeidžiama. Jis negali atsirasti be meilės. Todėl geriausia apsauga net pačioje nepalankiausioje aplinkoje visuomet yra tikėjimas Dievu ir meilė Jam.

• Žmogus nuolatos skenuoja ateitį ir skiria energiją svajonėms, viltims, tikslams bei troškimams. Kuo daugiau energijos, tuo intensyviau realizuojamos svajonės, tuo didesniu optimistu tampa žmogus.

• Sportuojant, mankštinantis turi būti vienas tikslas – skleisti energiją ir pajusti džiaugsmą savo sieloje. Jeigu nejauti sielos polėkio, tik save nuvargini. Tokiu atveju geriau išvis nieko nedaryti.

• Yra posakis: “Meilė yra tai, kas sieja vyrą ir moterį po lovos malonumų”. Seksualumas mums būtinas, bet pirmiausia jis turi paskatinti mylėti, kurti, ugdyti sielą, o ne kuo greičiau pulti į lovą.

Tai kai norėsi, parašyk až