Labai saugios dovanos ir rūsyje, sukrautos į tuščią dėžę. Ir kadangi rūsiu žiemą nesinaudojame, tai dovanos buvo tokios "saugios", kad apie jas prisiminiau tik tada, kai jau reikėjo sudėti po eglute. Tikrai nesmagu buvo vidurnaktį leistis iš ketvirto aukšto į rūsį...
Davaną vyrui nykštukai paslėpė mano apatinių stalčiuje. Guli tarp liemenukų ir triusikėlių. Vyras niekada ten nelenda. O vaikų ir kt. dovanėlės ant antresolių auštai aukštai. Aš su taburete vos užkėliau. Dovanas rast visai nefaina. Vaikystėje esu radus, bet buvo liūdna gaut. O visai neseniai radau savo gimtd. dovaną nuo vyro. Lipau tarp senų rūbų maišų kažko paieškot ir radau man nežinomą maišą- o ten - chalatėlis 
Nebebuvo staigmenos kai gavau 
vaidinau, kad labai džiaugiuosi ir nustebus, bet jau ne tas....
Nebebuvo staigmenos kai gavau vaidinau, kad labai džiaugiuosi ir nustebus, bet jau ne tas....
As tai visada zinodavau, ka gausiu dovanu mazdaug iki 17 m 
Iki kokiu 13 visada rasdavau 
(ko gero pati zinojau ne maziau slaptavieciu nei mama), o veliau - mama pati paklausdavo, ko noreciau gauti dovanu. Siemet uzsiprasiau masaziniu kamuoliuku 
Kai turesiu savo vaiku, tai tikrai atrasiu slaptavieciu, kadangi siuo klausimu esu isradinga
Patirtis is praktikos, kadangi megdavau kai kuriuos savo daiktus laikyti taip, kad niekas nerastu 
Iki kokiu 13 visada rasdavau (ko gero pati zinojau ne maziau slaptavieciu nei mama), o veliau - mama pati paklausdavo, ko noreciau gauti dovanu. Siemet uzsiprasiau masaziniu kamuoliuku Kai turesiu savo vaiku, tai tikrai atrasiu slaptavieciu, kadangi siuo klausimu esu isradinga
Patirtis is praktikos, kadangi megdavau kai kuriuos savo daiktus laikyti taip, kad niekas nerastu
QUOTE(Medeina @ 2004 12 06, 11:10)
Vienais metais nežinau tiksliai kur buvo paslėpta dovanėlė man, bet kai vyras įėjo į vonią-išlindo tik po pusvalandžio -įtariu buvo oro ventiliacijos angoj "pakavojęs"
-įtariu buvo oro ventiliacijos angoj "pakavojęs" QUOTE(milabra @ 2004 12 06, 22:50)
Vat aš jau šįmet palikau dovanas darbe, nes dukra po mokyklos viena namie sėdi, tai prisimindama save esu garantuota, kad kuičiasi visur
ir as taip darydavau
ech jus turbut nesuprantat koks malonumas po namus kuistis ir dovanu ieskoti niekaip negaliu pamirsti kaip pernai brolis visus namus aukstyn kojom verte dovanos beieskodamas, gerai kad nesugalvojo po mano lova pasiziureti
niekaip negaliu pamirsti kaip pernai brolis visus namus aukstyn kojom verte dovanos beieskodamas, gerai kad nesugalvojo po mano lova pasiziureti
QUOTE(Sandrelle @ 2005 10 23, 21:01)
Patikimiausia dovanas laikyti pas gerus kaimynus arba draugus. 100% garantija. Namie paslėpti neįmanoma- bent mano tėveliams nepasisekė nė karto 
o tai kaimynai tikriausiai vaikų neturi 
. Na aš jau nupirkau rudenį savo mažajai Kalėdoms divaną, bet didžioji jau spėjo 
atrasti. Jau nervina tas lindimas visur be tikslo 
O pas mus kaip taisykle visada dovanos budavo - antresolese. As tai kazkaip nedrisdavau ten knaisiotis, bet vyresnis brolis - VISADA..
Tai dasigyvenom iki tiek, kad as prasydavau jo nesakyti, kas ten man padeta.. o kai susipykdavom gasdindavo, kad pasakys kas manes laukia per kaledas
O kai pati netycia radau savo dovana, tai negalejau tverti ir prisipazinau
ko pasekoje gavau nauja siurpriza
Tai dasigyvenom iki tiek, kad as prasydavau jo nesakyti, kas ten man padeta.. o kai susipykdavom gasdindavo, kad pasakys kas manes laukia per kaledas
O kai pati netycia radau savo dovana, tai negalejau tverti ir prisipazinau
ko pasekoje gavau nauja siurpriza
hmm, įdomu, aš niekada dovanų neieškodavau. Net minties nekildavo, o jei ir būčiau sugalvojusi, kad taip įmanoma padaryt, kaži ar būčiau dariusi, nes visad mėgau patį Kalėdų rytą, kai imi ir (kažkodėl ) atsibundi anksti ir bėgi eglės tikrint
) atsibundi anksti ir bėgi eglės tikrint
O as nepamenu ar ieskodavau - matyt ne.. Bet gal karta koki netycia atradau.. Zodziu nieko nepamenu, tik buvo keleta kartu, kai buvo baisinis dziaugsmas radus dovanu po eglute 
Bet tai buvo taip seniai, nes po to tevai musu tiesiog klausdavo ko norim arba pinigu duodavo... Siuo atzvilgiu visai neidomu. Bet Kaledos vis del to graziausia svente!
Bet tai buvo taip seniai, nes po to tevai musu tiesiog klausdavo ko norim arba pinigu duodavo... Siuo atzvilgiu visai neidomu. Bet Kaledos vis del to graziausia svente!
