Čia turbūt visiems keistas jausmas, kai grįžti namo su lialiu. Man tai sunkiausia buvo, kai reikėdavo bambutę valyti nes dar nebuvo nukritus, bijojau ką nors ne taip padaryti. O šiaip buvo nesunku nes daug padėjo mama
Na as grizau labai rami. Gal todel, kad ligoninej prabuvau savaite, ir sesutes pasake ko nemokejau. Nors is tikro nemokejau tinkamai maitinti krutimi, maziukas nepaimdavo nors tu ka. O siaip viska mokinausi ir dariau savo nuoziura. Labai padejo desimciai dienu atvyke tevai, tada dienomis issimiegodavau, buvau net rubu apsipirkineti kol naujasis senelis priziuredavo maziuka. Tas kelios valandos sau per diena matyt mane isgelbejo po tos vadinamos pogimdyvines depresijos. Todel tik dziaugiausi leliuku ir nebuvau panikoj. Aisku truko miego laaaabai
Man pirmos dienos namie buvo sunkesnės vien todėl, kad buvau kirpta ir vis silpnumas apimdavo, dar sunkiai keldavausi bei judėdavau, o ir sedėti savaitę nesedėjau, tai labai padėjo tėvelis, kuris savaitę buvo su mumis namuose, per tą savaitę aš sustiprėjau, užgijo siūlė, atsigavau ir tėčiui išėjus į darbą jau puikiausiai pati tvarkausi su mažium
Oi nelengva pradzia namuose buvo.
ligoninej prabuvau 7d.Ir tikrai neblogai jauciausi ir vaikutis ramus buvo.PO tiek dienu labai namo norejosi, bet kartu ir labai bijojau.Kas pades, patars kai iskils kokiu klausimu.Ligoninej, tai personalo pilna, pas bent ka pasiklausi ir patars, pades.
Pirmoji didzioji baime buvo pirmosios maudynes.Vyras isvis bijojo toki mazia lelia ant ranku imt.O as tik ziurejau, kad i akytes vandenuko nepribegtu, kad vaikelis nuo rankos nenuslystu.Zodziu pirmosios maudynes buvo didziulis izbandymas.
O po to prasidejo bemieges naktys.Ligoninej buves labai ramus namuose mazius pradejo savo koncertus.Diena miegodavo tik viena karta pietu miegelio.kokias 2-3 val.,o nakciai uzmigdavo tik 2-3 val nakties.Iki pietu dar budavo nieko, o stai po pietu miego prasidedavo koncertai ir tesdavosi iki vidurio nakties.Maniau stogas nuvaziuos.Ir vaikucio gaila ir pacios saves gaila pradejo darytis.Vyras miega, o as visa vakara ir pusia nakties vaikstau is kampo i kampa supdama verkianti mazyli.Labai jau stiprus pilvuko diegliai buvo ir jokie vaistai nepadejo.Bet po kokio menesio isivaziavau i toki dienos ritma ir kaip ir gyventi buvo galima,nors mazylis vis dar verkdavo.
Tai turbut tie bemiegiai pusnakciai ir buvo sunkiausi.O galutinai atsigavau, kai suejo 2,5men.Pasibaige diegliukai aki pradejau duoti HIPPo arbatele "Mazylio pilveliui".Nuo tada gyvenam linksmi, laimingi ir viskas pas mus gerai.
ligoninej prabuvau 7d.Ir tikrai neblogai jauciausi ir vaikutis ramus buvo.PO tiek dienu labai namo norejosi, bet kartu ir labai bijojau.Kas pades, patars kai iskils kokiu klausimu.Ligoninej, tai personalo pilna, pas bent ka pasiklausi ir patars, pades.
Pirmoji didzioji baime buvo pirmosios maudynes.Vyras isvis bijojo toki mazia lelia ant ranku imt.O as tik ziurejau, kad i akytes vandenuko nepribegtu, kad vaikelis nuo rankos nenuslystu.Zodziu pirmosios maudynes buvo didziulis izbandymas.
O po to prasidejo bemieges naktys.Ligoninej buves labai ramus namuose mazius pradejo savo koncertus.Diena miegodavo tik viena karta pietu miegelio.kokias 2-3 val.,o nakciai uzmigdavo tik 2-3 val nakties.Iki pietu dar budavo nieko, o stai po pietu miego prasidedavo koncertai ir tesdavosi iki vidurio nakties.Maniau stogas nuvaziuos.Ir vaikucio gaila ir pacios saves gaila pradejo darytis.Vyras miega, o as visa vakara ir pusia nakties vaikstau is kampo i kampa supdama verkianti mazyli.Labai jau stiprus pilvuko diegliai buvo ir jokie vaistai nepadejo.Bet po kokio menesio isivaziavau i toki dienos ritma ir kaip ir gyventi buvo galima,nors mazylis vis dar verkdavo.
Tai turbut tie bemiegiai pusnakciai ir buvo sunkiausi.O galutinai atsigavau, kai suejo 2,5men.Pasibaige diegliukai aki pradejau duoti HIPPo arbatele "Mazylio pilveliui".Nuo tada gyvenam linksmi, laimingi ir viskas pas mus gerai.
Na man su pirma labai dideliu sunkumu nebuvo, nes buvo gana rami mergaite, aisku naktimis nelabai issimiegodavai nes tekdavo keltis po tris kartus maitinti. Dienom mano papo nepaleisdavo, tai nelabai kazką galėjau nuveikti, bet kai namie tik abi būdavom tai nieko ir nepaisiau, kambarius tik vakare pasitvarkydavau. O dabar kai jau turiu dvi dukrytes, tai vargas dvigubas. Apie pietų miegą lieka tik pasvajoti, nes ne vienu metu pavyksta jas užmigdyti. O vyresnė tai irgi dėmesio ne mažiau reikalauja. Na dar tik kelios savaitės praėjo, žiūrėsiu kaip toliau seksis.
Sunku buvo,bet po kokių 6 savaičių gyvenimas atsistojo į vėžias.
Kai grįžom ir su pirmu vaiku namo ir su antru,tai toks biškį durnas jausmas buvo.Gyvenam name,tai maniau kaip čia reiks palikt kai reiks į virtuvę nubėgt ar į tualetą.
man taipat nelengva buvo kai grizau pas uosviu tai tuj uzpuole krutu uzdegima o su dukra namie buvau viena viras kai tik pagimdziau isvaziavo dirpti jau po penkiu dienu nusipirkome nana teko eiti su vaikeliu tvarkytis o buvau kirpta taigi sveikatos nulis viras vis dar darbe o taip noris savo kampo. po truputi susitvarkeme ir apsipratome buti vienos nes musu teveli grista tik savaitgaliais
Man pradzia sunki irgi buvo namuose, irgi kirpta buvau, skaudejo visur, nei atsisesti, nei pavaikscioti ilgai negalejau, o dar tas miego trukumas, atrodo, galva svaigsta jau kaip miego nori, bet igudziu truksta, viskas darosi taip letai atrodo, tas leliukas toks maziukas, toks trapus, taip atsargiai perrengiendavau ja Tik dziaugiuosi, kad vyras turejo 2 savaites atostogu, tai jis, saunuolis, palepino mane, darydavo pietus, kiek galejo, mazyle rupinosi jisai... Jei jis butu is karto isvares i darba, man stogelis turbtu nuciuozes visiskai butu...
Man l. padejo mama - ji gyvena uz keliu namu, be jos butu buve l. sunku. Vyras dirba iki 10. Tai ji ir valgyt atnesdavo mums ir leliuka padejo priziureti
Sunkoka buvo, gal todel kad gyvenu ne lietuvoj, ir aplink nebuvo nei mociuciu, nei seneliu. asaros byrejo, bet praejo viskas po kokiu 6 savaiciu, vyras l padejo. dabar gal ir antras visai nieko butu
Papildyta:
Sunkoka buvo, gal todel kad gyvenu ne lietuvoj, ir aplink nebuvo nei mociuciu, nei seneliu. asaros byrejo, bet praejo viskas po kokiu 6 savaiciu, vyras l padejo. dabar gal ir antras visai nieko butu
mane kirpo, bet jokiu skausmu nei trupucio nejauciau, laisvai galejau keltis is lovos net ligoninej..
Papildyta:
Sunkoka buvo, gal todel kad gyvenu ne lietuvoj, ir aplink nebuvo nei mociuciu, nei seneliu. asaros byrejo, bet praejo viskas po kokiu 6 savaiciu, vyras l padejo. dabar gal ir antras visai nieko butu
mane kirpo, bet jokiu skausmu nei trupucio nejauciau, laisvai galejau keltis is lovos net ligoninej..
Gyvenam ne Lietuvoje,todel nei seneliu,nei mociuciu pagalbos nesulaukem
Ligonineje prabuvom visa savaite,o ir ten, vyras nuo ryto iki vakaro,dienas leisdavo.Labiausiai jis man ir padejo.Pirmutinis dukrytei pakeite pampersa,pirmutinis ja ir ant ranku paeme ,kadangi as pora dienu negalejau is lovos atsikelti,nes buvau po cezario
Kai sugrizom i namus ,as netiketai susirgau,ir vel jis pora savaiciu rupinosi mazyle Bet paskui viskas kazkaip isivaziavo!Faustyte rami mergyte,duodavo teveliams issimiegoti
Man kazkaip malonus tie rupesteliai Dar nei karto nesigailejau,kad esu mama
Ligonineje prabuvom visa savaite,o ir ten, vyras nuo ryto iki vakaro,dienas leisdavo.Labiausiai jis man ir padejo.Pirmutinis dukrytei pakeite pampersa,pirmutinis ja ir ant ranku paeme ,kadangi as pora dienu negalejau is lovos atsikelti,nes buvau po cezario
Kai sugrizom i namus ,as netiketai susirgau,ir vel jis pora savaiciu rupinosi mazyle Bet paskui viskas kazkaip isivaziavo!Faustyte rami mergyte,duodavo teveliams issimiegoti
Man kazkaip malonus tie rupesteliai Dar nei karto nesigailejau,kad esu mama