Jolantuk, pradėk po truputį nuo vieno obuolio, kelis šaukštus raugintų kopūstų (nuo jų labiau pučia), sviežių kopūstų. Per vieną dieną įsivesk po vieną naują daržovę ar vaisių. Gaima ridikėlių, salotų. Pradėti nuo kelių skiltelių apelsino, nuo vienos šviežios morkos. Ir kivių galima. Be daržovių ir vaisių tikrai negalima. Juk vitaminai būtini. Labai sveika išgerti namuose darytų sulčių: maišytų obuolių, morkų, burokėlių. Gerti po stiklinę prišvalgį 15 min. Pradėti nuo 3 kartų per savaitę. Po to galima kasdien. Obuolius ir kitus vaisius taip pat valgyti prieš valgį, kad vaikeliui nepūstų pilvelio. Iš tikrųjų valgai ar ne, vistiek pučia pilvuką, nes vaiko dar nesusiformavusi virškinimo sistema. Bet nuo kai kurių vaisių pučia labiau. Todėl ir reikalingas saikas. Po to po truputį vaisių kiekį galima didinti. Aš suvalgydavau po 2-3 obuolius(tik lenkiškus būtina lupti), 2-3 kivius, 1 apelsiną, pora morkų. O pupelių, žirnių sriubas valgydavau tik pusę porcijos. O raugintų kopūstų sriubos kelis šaukštus. Stebėk vaikelį, kaip jis reaguoja. Kai kūdikui sueis 2-3 mėnesiai ir baigsis pilvelio pūtimai, bus galima nieko neriboti.
Na, as tai kertu viska, ko tik norisi... 
O jojoj, kokia as laiminga buvau ligonineje... Nors visa suplysusi, sukarpyta, bet buvau kazkokioj euforijoj...Visas tas 2.5 paras nemiegojau, bet ir nejauciau ypatingo nuovargio.. Vis negalejau atsiziureti i mazaja... Tiesa, labai norejau namo... Nors vyras lanke ligonineje taip daznai, kaip galejo, taciau norejau buti kuo arciau jo su savo mazaja...
O namie prasidejo vargeliai... Problemos su krutine, miego stygius padare savo - puoliau i depresija... Keliom dienom atvaziavo mano mama
va tada ir pailsejau kelias dieneles... Paskui ir vel viskas is naujo... Vyras... na, jis nelabai man padejo... Vis sukosi ratu, o naudos ar realios pagalbos - 0. ir dabar jis isivaizduoja, kad jei jau as sedziu namie - tai as pasiilsejusi... 
Ir dar tas jo lindimas prie manes del sexo... As pavargusi, neissimiegojusi, o jis dar su savo tom nesamonem.
O namie prasidejo vargeliai... Problemos su krutine, miego stygius padare savo - puoliau i depresija... Keliom dienom atvaziavo mano mama
va tada ir pailsejau kelias dieneles... Paskui ir vel viskas is naujo... Vyras... na, jis nelabai man padejo... Vis sukosi ratu, o naudos ar realios pagalbos - 0. ir dabar jis isivaizduoja, kad jei jau as sedziu namie - tai as pasiilsejusi... Ir dar tas jo lindimas prie manes del sexo... As pavargusi, neissimiegojusi, o jis dar su savo tom nesamonem.
o mums dar tik 2 sav, bet atrodo spejam viska. Aisku buities darbu yra, bet jie dar gali palaukti:) musu tevelis negalejo pasiimt atostogu po sunelio gimimo ir dar turejo gintis magistro baigiamajai, tad teko man vienai karaliaut su suneliu:) kai gryzom namo, atvaziavo vyro tevai padeti. bet ju pagalba as likau labai nepatenkinta - labai jau nefaina, kai po namus seimininkauja kiti. Nors, aisku, jie norejo tik gero. dabar jau mes patys ir valgyt teveliui padarom, ir kambarius apsitvarkom. Sunelis pakankamai ramus, tai nera sunku su juo. Tik labai bijau maudyti. O siaip tai gimem 3 savaitem anksciau, kai dar namai buvo neparuosti ir vezimelis nenupirktas:( bet kazkaip nei depresijos, nei jokios euforijos nejauciu. esu rami, nes zinau, kaip yra, taip ir turi buti
sekmes visoms naujai iskeptoms mamoms:)
sekmes visoms naujai iskeptoms mamoms:)
kai gryzom namo, jauciausi labai keistai, tokia tuscia, vis norejosi uz pilvo pasilaikyti kaip nestumo metu, lialius buvo labai geras, visalaik tik miegojo, tai turejau pakankamai apsitvarkyti aplink, aisku labai vyras padejo, visus buities darbus jau atliko jis, ir valgyt padarydavo, sunkokai vaksciojau po gimdymo tai leido man ilsetis, is tiesu buvau pasimetusi, nezinojau kaip ka daryti, atrode jog visikai nieko nebemoku. kad nemokesiu net pamperso pakeisti, o apie maudyma pirmakart is vis nebekalbu , Tai prireike ir pusseseres pagalbos. Taciau savaime viskas daresi, veliau jau atrode jog viska moku, viska mokiausi jau ta pacai minute. 
, Tai prireike ir pusseseres pagalbos. Taciau savaime viskas daresi, veliau jau atrode jog viska moku, viska mokiausi jau ta pacai minute.
As ta laika po gimdymo prisimenu, kaip lengva kosmara . Sunkiausia buvo tai, kad negalejau sedeti beveik visa menesi, siaubingai skaudejo 
. Po to, bedos del pienelio trukumo, veliau nepaliaujami pilvo skausmai, sveciu vizitai. Negana to, reikedavo raminti ne tik klykianti vaika, bet ir panikuojanti vyra Lengviau atsidusau, kai mazyliui sukako 2.5 men. Tiesiog viena diena pradejau suprasti ir skirti vaiko verksmus 
, vyras pagaliau suprato, kad vaikas nemoka kitaip issireiksti, ir t.t. Kiekviena diena daresi vis lengviau ir lengviau
. Sunkiausia buvo tai, kad negalejau sedeti beveik visa menesi, siaubingai skaudejo . Po to, bedos del pienelio trukumo, veliau nepaliaujami pilvo skausmai, sveciu vizitai. Negana to, reikedavo raminti ne tik klykianti vaika, bet ir panikuojanti vyra Lengviau atsidusau, kai mazyliui sukako 2.5 men. Tiesiog viena diena pradejau suprasti ir skirti vaiko verksmus , vyras pagaliau suprato, kad vaikas nemoka kitaip issireiksti, ir t.t. Kiekviena diena daresi vis lengviau ir lengviau
oi oi oi... man nereik nei prisiminti nes tik vakad grizau namo, tai vyras net sia ziute raso 
labai skauda nugaros apacioje, kur siules, tai guliu visa laika ir vos ne vos iki toleto nueinu. kieteja krutine, o vaiku pasirupint padeda anyta, o vakare, tai vyras.. laukiu nesulaukiu, kada sustipresiu ir pilnai pati galesiu pasirupinti savo dukryte.
tai tokios musu pirmos dieneles.. 
labai skauda nugaros apacioje, kur siules, tai guliu visa laika ir vos ne vos iki toleto nueinu. kieteja krutine, o vaiku pasirupint padeda anyta, o vakare, tai vyras.. laukiu nesulaukiu, kada sustipresiu ir pilnai pati galesiu pasirupinti savo dukryte.
tai tokios musu pirmos dieneles..
QUOTE(zmonele @ 2005 07 19, 20:18)
oi oi oi... man nereik nei prisiminti nes tik vakad grizau namo, tai vyras net sia ziute raso
labai skauda nugaros apacioje, kur siules, tai guliu visa laika ir vos ne vos iki toleto nueinu. kieteja krutine, o vaiku pasirupint padeda anyta, o vakare, tai vyras.. laukiu nesulaukiu, kada sustipresiu ir pilnai pati galesiu pasirupinti savo dukryte.
tai tokios musu pirmos dieneles..
labai skauda nugaros apacioje, kur siules, tai guliu visa laika ir vos ne vos iki toleto nueinu. kieteja krutine, o vaiku pasirupint padeda anyta, o vakare, tai vyras.. laukiu nesulaukiu, kada sustipresiu ir pilnai pati galesiu pasirupinti savo dukryte.
tai tokios musu pirmos dieneles..
vargsele tu, uzjauciu labai, ir sveikinu sulaukus dziaugsmelio...
bet siaubas, kaip tau ilgai taip blogai, kad pati negali zuikeliu pasirupint, as tai mat tik ta pacia diena kai pagimdziau negalejau net atsistot, nes svaigo galva, bet is ryto jau sugebejau pati viska padaryt, tik aisku labai siules skaudejo, o ziuariausia kai i tualeta reikia eit, tada tai siaubas buvo! Nu nieko, laikykis, viskas praeis. Tik turek daug kantrybes ir istvermes! STIPRYBES TAU!!!
O as is ligonines nenorejau iseiti , nes cia labai gerai tiek mane tiek mano maze priziurejo, pampersus keite, net maude ir ismokino kaip skaudancias krutis priziureti (ligoninej po Cezario pjuvio prabuvau 6 dienas). O visi sunkumai prasidejo namuose 
. Pampersu pakeist nemokejau, nes bijojau net mazes kojas aukstyn pakelti, o apie maudyma negalejo buti jokios kalbos (gerai, kad turiu nuostabu vyra, kuris maze drasiai eme i rankas, vienas maude....). Dukra buvo labai gera ir rami, net nakti miegojo 8 val, tik prabusdavo karta pavalgyti ir bevalgydama vel uzmigdavo. Todel greitai visi sunkumai baigesi ir atrode, kad viskas bus tik gerai ir gerai..... kol neprasidejo pilvo diegliai, kurie tesdavosi net iki 2 val nakties. Bet ir tie 3 men sukakus praejo. sekantis etapas, kuris nedave ir neduoda iki siol ramybes-tai dantuku dygimas. 2 turim, bet dar kiek reiks iskenteti. 
, nes cia labai gerai tiek mane tiek mano maze priziurejo, pampersus keite, net maude ir ismokino kaip skaudancias krutis priziureti (ligoninej po Cezario pjuvio prabuvau 6 dienas). O visi sunkumai prasidejo namuose . Pampersu pakeist nemokejau, nes bijojau net mazes kojas aukstyn pakelti, o apie maudyma negalejo buti jokios kalbos (gerai, kad turiu nuostabu vyra, kuris maze drasiai eme i rankas, vienas maude....). Dukra buvo labai gera ir rami, net nakti miegojo 8 val, tik prabusdavo karta pavalgyti ir bevalgydama vel uzmigdavo. Todel greitai visi sunkumai baigesi ir atrode, kad viskas bus tik gerai ir gerai..... kol neprasidejo pilvo diegliai, kurie tesdavosi net iki 2 val nakties. Bet ir tie 3 men sukakus praejo. sekantis etapas, kuris nedave ir neduoda iki siol ramybes-tai dantuku dygimas. 2 turim, bet dar kiek reiks iskenteti.
Lėkiau namo visom keturiom 
Juk tris savaites klinikose pragulėjom, todėl buvo tas pats kokius namus rasiu, kad tik toliau nuo ligoninių 
O namuose vaizdelį radau tokį, kokio ir tikėjausi - ne, ne tvarkingai sutvarkytus, belaukiančius naujų žmogeliukų, o kaip visada prišniaukštus. Na nieko, sutvarkiau, išsipusčiau ir jokių depresijų, jokių stresų, paprasčiausiai nebuvo laiko savęs gailėjimuisi Juk laukė dvi mažiukės dukrelės ir...darbai. Aga, darbai iš kurių išeinama bent laikinai esant nėštumo ir gimdymo atostogoms. Pinigų juk reikia 
Ir sveikata kaip pas arklį ir dvynukės ramios, ir jokios pagalbos iš šono nereikia, kaip sakoma viskas ore
Juk tris savaites klinikose pragulėjom, todėl buvo tas pats kokius namus rasiu, kad tik toliau nuo ligoninių O namuose vaizdelį radau tokį, kokio ir tikėjausi - ne, ne tvarkingai sutvarkytus, belaukiančius naujų žmogeliukų, o kaip visada prišniaukštus. Na nieko, sutvarkiau, išsipusčiau ir jokių depresijų, jokių stresų, paprasčiausiai nebuvo laiko savęs gailėjimuisi Juk laukė dvi mažiukės dukrelės ir...darbai. Aga, darbai iš kurių išeinama bent laikinai esant nėštumo ir gimdymo atostogoms. Pinigų juk reikia Ir sveikata kaip pas arklį ir dvynukės ramios, ir jokios pagalbos iš šono nereikia, kaip sakoma viskas ore
QUOTE(Giliuke @ 2004 12 16, 00:02)
Galu gale grizusi namo pasijutau viena su zmogiuku, kuris visiskai priklauso nuo manes ant ranku. Zinojau, kad nebus lengva. Ypac bijojau maitinimu.
Mūsų labai laukiamą stebuklą išvysime dar tik po trijų mėnesių, tačiau jau dabar turiu tokias baimes:
skaičiau, kad dauguma mamyčių norėjo grįžti namo iš ligoninės, o aš be proto bijosiu tos didelės atsakomybės būtent ant savęs. Ligoninėje tave kažkiek stebi ir gali pasakyti, ką darai ne taip, o jau namie lieki viena
Mažiukas verks, jam kas nors atsitiks, o aš nesuprasiu, nepadėsiu, neduok Dieve kas nutiks... Paranoja man jau dabar...antras dalykas tai, kad bijau svečių antplūdžio. Puikiai žinau jau dabar, kad ramybės nelabai sulauksiu, o ji man yra viskas. Ji lemia psichooginį komfortą. Žinau, kad mažuliukas verks ir ramus nebus, bet jis kas kita, dėl šio stebuklo ir ryžtiesi nešioti gimdyti ir skirti visą savo dėmesį, o svečiai...
O dievuliau, kaip gera, kad tos pirmosios dienos namie jau praeiti.
Ligoninei buvo taip gera, priziurejo mus labai gerai, ypac, gera, nes po cezario sunku judeti.
Grizom namucio, nors namie nebuvau 3 dienas, betvarke oi,oi,oi
Dar tos seseles, ciut ne kiekviena diena, o taip norejosi ramybes
Nors ir sunku buvo, bet gera, nes prisimenu tai su sypsena:
Kaip naktim sunku kilti, o kudikelis kas 2 val. valgyt praso
Kaip pirma kart reikejo maudyt
Dar niekad nepamirsiu, kaip 3 diena isvaziavom apsipirkti valgyti , na ka gali galvoti, nu isproteje ir tiek... Ciut pareplioju, mazylis itaisytas masinos kedei, o tevelis su sypsena. Vienu zodziu - trijule isvare apsipirkt
Oi, kaip smagu prisimint tuos
laikus...
Ligoninei buvo taip gera, priziurejo mus labai gerai, ypac, gera, nes po cezario sunku judeti.
Grizom namucio, nors namie nebuvau 3 dienas, betvarke oi,oi,oi
Dar tos seseles, ciut ne kiekviena diena, o taip norejosi ramybes
Nors ir sunku buvo, bet gera, nes prisimenu tai su sypsena:
Kaip naktim sunku kilti, o kudikelis kas 2 val. valgyt praso
Kaip pirma kart reikejo maudyt
Dar niekad nepamirsiu, kaip 3 diena isvaziavom apsipirkti valgyti
, na ka gali galvoti, nu isproteje ir tiek... Ciut pareplioju, mazylis itaisytas masinos kedei, o tevelis su sypsena. Vienu zodziu - trijule isvare apsipirkt Oi, kaip smagu prisimint tuos
laikus...
