Pirmos dienos namie: kaip tvarkotės?

#37
QUOTE(sauluciukas @ 2005 03 20, 19:52)
Oi kai dziaugiuos uz jus mamytes smile.gif
Greit ir as turesiu ka papasakot.. Siaip tai bijau, nes gimdymas balandzio 12 numatytas.. o nuo bal 24 man sesija prasideda, o mokslu atidet nenoriu. Tai galvoju kaip as kazin spesiu. Jei dar laikuleliukas pasirodytu tai nieko, o jei veliau, bus sunku. Mano mylimasis zada menesiui atostogas paimt, man padet biski (bet jis namie dirbs) nu bet visvien. Tai reikes daug stiprybes. Man ir dabar zliumbimo priepuoliai buna ir nuotaika keicias. O po to kai angeliukas atsiras dar nervai del mokslu viski prasides.

Na, bet mes gi stiprios. Sugrishiu cia kada papasakot kai mano zuikis pasirodys i pasauli 4u.gif

As irgi labai dziaugiuosi uz visas 4u.gif
Man jau siandien gimdymo terminas, bet lialius net nesiruosia gimti schmoll.gif
Tai as irgi butinai papasakosiu,kaip sekesi grizus namuciuos po gimdymo smile.gif
O tu sauluciuk, nepergyvenk. Spesi, manau, ir su mokslais ir su vaikeliu. Svarbu,kad vyras pades thumbup.gif Laikykis biggrin.gif
Atsakyti
#38
QUOTE(lengvute @ 2004 12 04, 11:43)
kaip jums sekasi iškart po gimdymo vėl įeiti į gyvenimo vėžes, organizuoti savo darbus ir poilsį, bendrauti ir rūpintis kūdikiu? Kas baugina, kas sunkoka, ko dar nemokate ir pan., kas jums pagelbėja, ką patartumėt kitoms?
Gal kas radot kad ir gerų straipsniukų internete, aš štai siūlau vieną: http://www.e-mama.ru...order=0&thold=0

Atsakyti
#39
oi,atsiprasau,kazka ne taip paspaudziau blush2.gif.po gimdymo nebuvo lengva.gerai,kad padejo vyras,nes daugiau is artimuju nieko salia neturejom.bet kazkaip savaime viska ismokom daryt,ir leliuka maudyt,ir sauskelnes pakeist,ir maitint,ir dar daug ka.
Atsakyti
#40
Labai bijojau, kad nesusitvarkysiu su vaiku. Pirmą savaitę vyras turėjo atostogas, tad tvarkėmės abu. Mano mama tik atvažiavo parodyti, kaip maudyti, o toliau su viskuo susitvarkėm pakankamai lengvai.
Atsakyti
#41
mano sunui puse metu. nezinau ar dabarlengviau, bet dabar bent jau pazistami esame. ligonineje jauciausi kaip grizusi i mokykla, nes visi moke kaip kokia pirmokele. o gal ir atrodziau tokia, nes is pat pradziu nesupratau kad vaikui sauskelnes pakeisti reikia. sunku buvo namo gristi is sterilios ligonines, nes namie viskas taip nesvaru atrode, nors mano mama keliais viska isvale...baisu maudyti buvo, bambute priziureti, maitinti, nes nemokejau, tad visi speneliai buvo sutruke, bet nezinau is kur tiek valios atsirado, kad nenutraukiau maitinimo ir maitinu lig siol(tikriausiai Semetos kursai gerai smegenine isplove), o skausmas nemazas budavo, naktim uzmigti negaledavau, nes bijodavau artejancio maitinimo...uz tai dabar labai labai malonu maitinti...nagu nukirpti nemokejau, galvojau kad nagus kirpsiu per pirmaji jo gimtadieni tongue.gif, ausis irgi galvojau isvalysiu tik po metu...tuo metu atrode, kad jis amzinai liks toks miniatiurinis...labiausiai padejo mamos zodziai- tuoj viskas praeis, sunkiausia pasiliks praeity ir liks tik grazus atsiminimai...ir zinot tikrai, as vis atsimenu tuos mazycius mazycius plonus pirsciukus....labai greitai auga. puse metu tik mirkt ir praejo. is teisu ir savi vaikai greitai auga...visoms stiprybes!!! dziaukites savo maziukais, jie greitai uzaugs:super
Atsakyti
#42
Sunku grįžti iš ligoninės. Ten taip lengva buvo. Valgyt atneša, jai kas neramina iš kart klausinėji gydytojų, nakti jei nori atiduodi naujagimių skyriun vaiką, kad galėtum ramiai pamiegoti, pailsėti.
O grįžus.....
Net siaubas paimė. iškart puoliau viską kraustyt iš tašių, dėliot ir tą nuovargį matyt perdaviau vaikui. Tai jis verkė, rėkė vos ne visą naktį. Buvo siaubinga ir bemiegė naktis.
Kol apsipratau namie praėjo gal kelios savaitės, o šiaip labai pagelbėjo mama ir vyras. Ką aš be jų viena daryčiau. Dar ir dabar būna sunkių akimirkų, bet visada žinau, kad mane supa mylintys žmonės, kurie visada pasiruošę man pagelbėti.
Atsakyti
#43
Guledama ligonineje labai norejau namo. smile.gif nes buvau pasiilgus ir vyresnelio sunaus.Bet gryzus taip pavargau,nes demesio reikejo jau abiem.Vienas verkia cry.gif ,kitas reikalauja pazaisti 4u.gif ir valgio ruosimas,ir dar pati negalejau atsisesti.Tiesiog nors persiplesk i 2 dalis.Bet padejo mama ir vyras.O dabar visiskai nesunku,dziagiuosi,kad auga sveiki ir laimingi biggrin.gif
Atsakyti
#44
Man sunku dar iki siol...Bet tikrai lengviau nei buvo ligoninej... Nes ten buvau visiskai viena (vyras ir visi kiti artimieji laiste maziuko gimima drinks_cheers.gif , o kita diena buvo nekondicijoj manes aplankyti) Niekas nepadejo, niekas neparode, ka ir kaip daryti. Buvau po labai ilgo ir sunkaus gimdymo, suplysusi ir sukarpyta kur tik imanoma, dar ir nukraujavusi. Vaikelis per gimdyma prisirijo oro, istisai spiege cry.gif , vargsiuko buvo taip gaila sad.gif ,o pasupt, panesiot negalejau : galva sukosi, rankos kojos drebejo ir leliukas sunkus (4280g.). Dar labai siutino VGN skyriaus, kur gulima su leliukais, personalas ir TOKIA NESVARA, kiekvienas ejimas i vc ir apsiprausti, sukeldavo didziuli stresa, (bet tai atskira tema). Grizus namo situacija kiek pasikeite. O kai atvaziavo mano mama thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif mano sirdis dainavo ir vaikelio prieziura tapo tikru malonumu wub.gif biggrin.gif biggrin.gif . Deja, mama buvo tik kelias dienas verysad.gif . Bet labiausiai mane nustebino ir pribloske doh.gif mano vyro elgesys: Jis vaika imdavo ant ranku tik tada, kai sis budavo ramut ramutelis... O verkiancio bijodavo, negana to, saukdavo ant manes kad nemoku priziureti, jog mazius tiek verkia... doh.gif Taigi, is jo jokios paramos, dar ir viska apsunkindavo. Jauciuosi tarsi turedama du naujagimius - nes, tevelyje laaaaaabai letai, gimsta tevelis smile.gif O dar tie pilvo diegliai ir visos problemos su pienuku... Zodziu, gyvenimas tesiasi ir as kupina optimizmo thumbup.gif
Atsakyti
#45
Kadangi rasau pirma karta, ne is karto pavyko paspausti teisinga mygtuka smile.gif

Kai prisimenu save pirmosiomis dienomis dabar nesusilaikau nenusisypsojus...Buvau labai isitempus, norejau viska daryti "teisingai", buvo baisu, kai mazylis verke, nes nesuprasdavau priezasties... cry.gif Atrodo, kad pati verkiau ne maziau uz sunu, nes rodesi nieko nemoku ir niekad neismoksiu. Smagu, kad daugumoj laiskeliu mamos sugeba i tokia situacija pazvelgti su humoru...

Dabar kai mano pupuliukui jau 8 menesiai, galiu tvirtai pasakyti, kad man labai pagelbejo iki gimdymo lankyti Semetos kursai ir akuseres Kristinos patarimai apie mazylio prieziura ir YPAC maitinima. Todel visoms busimoms mamoms siulau isbandyti nesciuju mokykleles...

Ir dar labai didelis aciu Kauno II ligonines personalui, nes ten gavau tikrai daug info ir praktiniu patarimu apie mazylio prieziura wub.gif
Atsakyti
#46
Kadangi mūsų mergytei dar tik 2 savaitės, tai aš dar nesu iki galo atsigavusi, dar kyla daugybė klausimų, nerimo. Nesvarbu, kad tai mūsų antras vaikelis. Viskas iš naujo. Bet baisiausia buvo vis dėlto ligoninėje, aš minutes ir sekundes skaičiavau iki to momento, kai mus paleis namo. Namie as tvarkausi kaip galiu, niekas man galvos nesuka, o ten vaiksčiojo kas tik norėjo, baisu buvo, kad vaikas pravirks, kai nakti tylu ir visi miega. Žodžiu, dabar džiaugiuosi buvimu namie ir savo dukrele. Tikslaiu, stengiuosi džiaugtis, nes vis koks nerimas šmėkšteli.
Atsakyti
#47
Sveikos, mamytės,
Gal galėtumėte patarti ko negalima valgyti? Kokios daržovės yra agresyvios? Ar galima virtų kalafiorų, brokolių? O kaip dėl raugintų kopūstų, ridikėlių? Patarkit prašau ir parašykit kokio maisto išviso reikėtų vengti, nes visko bijau valgyti. Daržovės lygtai ir sveika, bet bijau, kad pūs pilvuką ir išskyrus bulves ir morkas iš daržovių tarpo nieko ir nevalgau cry.gif cry.gif . O į vaisius, išskyrus bananus, ir bijau pažiūrėsti. Labai labai dėkinga už būsimus atsakymus. Tikiuosi, kad praplėsite mano valgoaraštį ax.gif ax.gif
Atsakyti
#48
QUOTE(Jolantuks @ 2005 05 27, 00:10)
Sveikos, mamytės,
Gal galėtumėte patarti ko negalima valgyti? Kokios daržovės yra agresyvios? Ar galima virtų kalafiorų, brokolių? O kaip dėl raugintų kopūstų, ridikėlių? Patarkit prašau ir parašykit kokio maisto išviso reikėtų vengti, nes visko bijau valgyti. Daržovės lygtai ir sveika, bet bijau, kad pūs pilvuką ir išskyrus bulves ir morkas iš daržovių tarpo nieko ir nevalgau cry.gif  cry.gif . O į vaisius, išskyrus bananus, ir bijau pažiūrėsti.  Labai labai dėkinga už būsimus atsakymus. Tikiuosi, kad praplėsite mano valgoaraštį ax.gif  ax.gif


Žurnale "Tavo vaikas" buvo straipsnis apie tai, galima valgyti viską aišku su saiku, o pilvuko diegliai gali būti visai ir ne nuo maisto, pavyzdžiui vaikas verkdamas prisiryja oro. Diegliukai kaip savaime atsiranda, taip savaime ir praeina. Mums labai padėjo Espumisan lašiukai. Aš jų mažiukui duodavau po 20 lašų prieš kiekvieną maitinimą. Pradžioje ir aš bandžiau daug ko nevalgyti, bet paskui pastebėjau, kad jokio skirtumo ar aš valgau tik kruopų košes, ar prikertu šaltybarščių biggrin.gif . Dabar jau mum beveik trys mėnesiai ir diegliukai jau baigia išnykti thumbup.gif .
Sėkmės Jolantuk ir kantrybės auginant mažiuką 4u.gif
Atsakyti