cia pas mus tokia tvarka,kai namo grizti pas tave is kart dula prisistato...tai po ligonines i namus is karto ir prisistate...nu fantastika 
as tik ilsejaus ir maitinau mazyle..o mano Freken dula ir namus tvarke ir valgyt dare ir maude maze,ir i parduotuve leke..nu zodziu SUPER ,kai yra pagalba 
mažai paguodžianti tiesa ta, kad reikia išlaukti o dėl žagsuliuko, tai kai vaikiukas verkia, prisigaudo šalto oro, o tada jau žagsuliukas kankina.. 
dar girdejau, kad jai persivalgo tai irgi vaikiukai žagsi...o mano močiutė sakydavo, kad jai šalta vaikam, tai irgi žagsėt pradeda 
bet pageriu arbatu, padarau masaziukus ir kazkaip gyvenam su tais pilvo diegliais, tikiuosi, kad juos greitai isaugsim 
, o del maitinimo problemu neturiu, pieno kaip pas karve 
, vaikas apetitu irgi nesiskundzia
, po keliu min. vel uzmigdavo. Pamenu, net perzegnodavau su asarom, kad tik ilgiau miegotu, nes pabudes nores valgyti, o as neturesiu ka duoti, net nezinojau, ka reikia veikti su kudikeliu kai jis buna prabudes Vakare nusitraukiau pienuka, sumaitinau is buteliuko, vaikutis tapo . Po poros dienu mes puikiai susidraugavom. Pamazu praejo pogimdyvine depresija. Nestumo metu nebuvau ne trupucio jautri, bet atsigriebiau menesi po gimdymo
mažylė atsikeldavo tik pavalgyt, daugiau visą laiką miegodavo, miegodavo, miegodavo net neturėjo kada verkt 
net miegančią pasiimdavau ir nešiodavau atėjusi daktarė sakė, kad organizmas taikosi prie naujos aplinkos ir ten kažkas valosi nieko netepiau, tik dažniau virintu vandenuku apiprausdavau 
galvojau, kad ir paliks raudonos dėmės ant veidelio, bet ne 
lygus dailus veidukas dabar 
Pailseti pavykdavo gerai, nes dukrele parsivezus namo pradejo gana gerai miegoti, net filmu paziuredavau. Tik norejosi, kad tetukas butu salia visada. Pagimdzius buvau labai jautri, o dar anyta labai nervindavo su savo kaimietiskais patarimais apie vaiko sveikata, prieziura ir zindyma, maniau, kad pienas dings nuo nuolatiniu nervu, nu bet atlaikiau, nedingo iki siolei Ir dabar tebenervina, todel stengiuos su ja kuo maziau reikalu turet, patariu ir jums ta pati daryt busimos ir esamos mamytes, jeigu poziuriai taip pat issiskiria, kaip musu Bukit sveikos, viskas gerai Jusu leliukams, stenkites tik taip galvot ishprotet baigiu nuo to Gal jau ir Tavasis leliukas priprato, nes visi pripranta prie maudyniu. Gal vaikui nesaugu vandeny, tai musu tetukas duoda uz savo rankos laikytis, kol maudom, irgi padeda. Skaiciau, kad kai kurie vaikai geriau jauciasi maudymo kubiliukuose negu vonelese, ypac naujagimiai, tik nezinau, kur tu kubiliuku galima isigyti. Tu stenkis nusiteikti pozityviai kiekviena karta pries maudant, galvok, kad jau nuo siandien viskas pasikeis, tai irgi padeda, nes mazi leliai labai moka perimti mamos nuotaikas, manoji tai jau tikrai. Sekmes
o taip norėjau... Kadangi vaikas paverkdavo po maitinimo ji man be perstojo įrodinėjo, kad jis nepavalgo ir lieka alkanas - ar tai pas mane pienelio mažai, ar tai jis neiščiulpia, nes "krūtys kietos". Galiausiai taip mane sumakalavo, kad ėmiau bijoti, kad vaikas neaugs, ir pradėjau nusitraukinėti pieną ir duoti iš buteliuko. Dabar jis aišku krūties nebeima Aš širdy jaučiu, kad kuo puikiausiai galėjau pati maitinti. O štai dabar turiu dvigubą darbą dirbti. Beje, vaikas ne ką ramesnis pasidarė Žodžiu, pirmos dienos yra labai svarbios. Sakyčiau, mums jos dar nesibaigė. Ne visada suprantu, ko vaikas rėkia. Jo rėkimas mane taip išmuša iš vėžių, kad net supykstu, nors žinau, kad vaikas labai jaučia mamos emocijas ir jei ji pikta, pats dar labiau susierzina.
