mums irgi dar tik pirmos dienos namuos 
ligoninėj pagal taisyklę laiko 4d.. aš taip išsiilgau per tą laiką namų šilumos... jau ketvirtos dienos rytą aš spirgu iš laimės, kad grįžtam, gydytojas mane apžiūrėjo ir išrašė.. laukiam tėčio ateinančio pasiimt, tik babach - vaikų gydytojas sako, kad mano lelės tai neišleidžia bo gelta vaikui ir reikia šviesos terapijos 
kaip aš tada susileidau ligoninėj 
pražliumbiau gal 2val.. kadangi tos terapijos buvo po tris val keturis kartus, tai nusprendėm nebesedėt ligoninėj, o tik ateit pamaitint. Dabar juokas ima : grįžtu namo, o ten taip šaaalta.. aš į ašaras.. tai tą dien tiek prisižliumbiau dėl panašių niekų užtat su lelyte jau nebežliumbiau grįžus.. tik aš labai trizniavojau pirmą dieną kaip ją rengt, kad nesušaltu ar neperkaistų..
šiaip jaučiu, kad ilgiuos praėjusių dienų dviese, kartais noris ašarą nubraukt.. tai MB pasiguodžiu ir praeina per daug visokių įspūdžių mano galvelei, nors skųstis tai tikrai kol kas nėra kuo 
ligoninėj pagal taisyklę laiko 4d.. aš taip išsiilgau per tą laiką namų šilumos... jau ketvirtos dienos rytą aš spirgu iš laimės, kad grįžtam, gydytojas mane apžiūrėjo ir išrašė.. laukiam tėčio ateinančio pasiimt, tik babach - vaikų gydytojas sako, kad mano lelės tai neišleidžia bo gelta vaikui ir reikia šviesos terapijos kaip aš tada susileidau ligoninėj pražliumbiau gal 2val.. kadangi tos terapijos buvo po tris val keturis kartus, tai nusprendėm nebesedėt ligoninėj, o tik ateit pamaitint. Dabar juokas ima : grįžtu namo, o ten taip šaaalta.. aš į ašaras.. tai tą dien tiek prisižliumbiau dėl panašių niekų užtat su lelyte jau nebežliumbiau grįžus.. tik aš labai trizniavojau pirmą dieną kaip ją rengt, kad nesušaltu ar neperkaistų..šiaip jaučiu, kad ilgiuos praėjusių dienų dviese, kartais noris ašarą nubraukt.. tai MB pasiguodžiu ir praeina
per daug visokių įspūdžių mano galvelei, nors skųstis tai tikrai kol kas nėra kuo
labas.o kokioj tave cia ligoninie taip ilgai laike? 
siaip apie 2paras laiko trecioj paleidzia
siaip apie 2paras laiko trecioj paleidzia
mano mazyliui antradieni bus 2menesisi.nors valgom tik misinuka,vistiek yra pilvuko diegliukai 
,tai pradejom gert arbatyte pankolio.ja galima tik nuo 1menesio pradet.nebijokit mamos praeistie digliukai apie 3-aji menesi,sakau is patirties,pas mane juk trys vaikai-tai jau patirtis 
,tai pradejom gert arbatyte pankolio.ja galima tik nuo 1menesio pradet.nebijokit mamos praeistie digliukai apie 3-aji menesi,sakau is patirties,pas mane juk trys vaikai-tai jau patirtis
QUOTE(neringyte @ 2006 10 21, 12:01)
kai gryzau is ligonines per dienas su maziuke viena budavau,niekas man nepadejo,bet puikiai susitvarkiau.neturejom mes jokiu pilvo diegliu,ir bemiegiu naktu,nes nuo pat gymimo mazoji ismiegodavo visa nakti neprabusdama-tai ir iki siol miegam.
tai tau neringyte pasisekė
o mes tai juodai 2 mėnesius kankinomės,būdavo,kad iki 4h ryto žviegia
Grizusi is ligonines viska dariau pati,nejauciau jokios baimes 
,priesingai-nenorejau kad kas kitas padetu .Siulesi uosviene ir pirma karta maudant padeti ir daug kitu pagalbu,bet atsisakiau.Buvau net nepatenkinta,jei kas patarinejo ka tureciau ir kada tureciau daryti 
,atrode visai nesunku,nesudetinga ir nebaisu 
.As net nepasitikejau,kad kas gali pampersa mano vaikui gerai uzdeti,na nebent tevelis,bet ir dabar dar kartais priziuriu ar gerai uzdejo .Ir plius po gimdymo vos paejau,neatsisedau 3,5 savaites,bet buvau uzsispyrusi.Ir toliau taip darau,tik as zinau ko jai reikia,vat 
,priesingai-nenorejau kad kas kitas padetu .Siulesi uosviene ir pirma karta maudant padeti ir daug kitu pagalbu,bet atsisakiau.Buvau net nepatenkinta,jei kas patarinejo ka tureciau ir kada tureciau daryti ,atrode visai nesunku,nesudetinga ir nebaisu .As net nepasitikejau,kad kas gali pampersa mano vaikui gerai uzdeti,na nebent tevelis,bet ir dabar dar kartais priziuriu ar gerai uzdejo .Ir plius po gimdymo vos paejau,neatsisedau 3,5 savaites,bet buvau uzsispyrusi.Ir toliau taip darau,tik as zinau ko jai reikia,vat
Kai mes grįžom iš ligoninės, buvo nesąmonių kampelis. Aš visiškai nieko nenutuokiau apie vaikus, aišku teorinių žinių turėjau, bet praktika yra visai kas kita Pieno turėjau per akis, krūtinę tempia, tai uošvienė pasiėmus tarybinę enciklopediją, mano mama ,,Mamos žinyną" ir skaito man, kaip turėčiau elgtis. O aš pasimetus
Maudynės praėjo irgi baisiai. Padėjo mama. Ta rėkia ant manes ,,greičiau sušaldysi vaiką", griebia iš manęs daiktus, meta, nieks neišeina. Aš kaip moku taip terliojuos Neskubu, nes bijau sulaužyt vaiką
Paskui, kaip spjoviau, pradėjau gyvent taip, kaip man išeina. Ir viskas susitvarkė
Pieno turėjau per akis, krūtinę tempia, tai uošvienė pasiėmus tarybinę enciklopediją, mano mama ,,Mamos žinyną" ir skaito man, kaip turėčiau elgtis. O aš pasimetus Maudynės praėjo irgi baisiai. Padėjo mama. Ta rėkia ant manes ,,greičiau sušaldysi vaiką", griebia iš manęs daiktus, meta, nieks neišeina. Aš kaip moku taip terliojuos
Neskubu, nes bijau sulaužyt vaiką Paskui, kaip spjoviau, pradėjau gyvent taip, kaip man išeina. Ir viskas susitvarkė
Na as kolkas dar dabar neisivaziuoju niekaip...
visada budavau apsupta zmoniu, o dabar tik mano lelyte, su kria dar nei pasnekesi nei ka tai tokia vienui viena jauciuosi... kazkokios depresijos buvo apnike mane net..
taciau bandau tvarkytis del angeliuko, kad jai tai nepersiduotu
visada budavau apsupta zmoniu, o dabar tik mano lelyte, su kria dar nei pasnekesi nei ka
tai tokia vienui viena jauciuosi... kazkokios depresijos buvo apnike mane net.. taciau bandau tvarkytis del angeliuko, kad jai tai nepersiduotu
QUOTE(Atlante @ 2006 11 01, 19:17)
Na as kolkas dar dabar neisivaziuoju niekaip...
visada budavau apsupta zmoniu, o dabar tik mano lelyte, su kria dar nei pasnekesi nei ka tai tokia vienui viena jauciuosi... kazkokios depresijos buvo apnike mane net..
taciau bandau tvarkytis del angeliuko, kad jai tai nepersiduotu
visada budavau apsupta zmoniu, o dabar tik mano lelyte, su kria dar nei pasnekesi nei ka
tai tokia vienui viena jauciuosi... kazkokios depresijos buvo apnike mane net.. taciau bandau tvarkytis del angeliuko, kad jai tai nepersiduotu
Nesijaudink Atlante,praeis greitai tos liūdnos mintys
man irgi taip pradžioj buvo,gal tik savaitėlę vyras padėjo,o po to pati kažkaip sukausi.Tai irgi ir liūdna buvo,ir nieko namie tvarkytis nespėjau,kokį gerą mėnesį su mažiuku tik lovoj ir gyvenom
QUOTE(Atlante @ 2006 11 01, 20:17)
Na as kolkas dar dabar neisivaziuoju niekaip...
visada budavau apsupta zmoniu, o dabar tik mano lelyte, su kria dar nei pasnekesi nei ka tai tokia vienui viena jauciuosi... kazkokios depresijos buvo apnike mane net..
taciau bandau tvarkytis del angeliuko, kad jai tai nepersiduotu
visada budavau apsupta zmoniu, o dabar tik mano lelyte, su kria dar nei pasnekesi nei ka
tai tokia vienui viena jauciuosi... kazkokios depresijos buvo apnike mane net.. taciau bandau tvarkytis del angeliuko, kad jai tai nepersiduotu
Laikykis
As irgi viena jauciuosi, bet kuo toliau, tuo daugiau mazyle budrauja, tai vis linksmiau Nors is naktiniu kartais tik po pietu islendu Pirmas dienas stengiausi viska daryt kaip pries gimdyma- kambarius tvarkyt, valgyt gamint, dar visokiu darbu prisigalvodavau... Bet po truputi eme "stogas vaziuoti", nes mazejo jegu, miego trukumas didejo, nuotaika prastejo...
Po to nusprendziau, kad man dabar del saves su lelyte reikia atsigaut. Todel dabar vis dienom kartu pamiegu, o kai nuotaika geresne, ir darbai greiau einas, ir su dukryte ilgiau pazaidziu. Mamytes, nesikamuokit, leiskit sau atsigaut, pailsekit, pasidziaukit pirmom dienelem su leliuku. Juk kiekviena diena dabar yra vienintele, o vaikiukai laaabai greit auga ir tokiu laiku jau nebus
Pažįstamas tas dalykas - pogimdybinė depresija - ir man... 
Buvo ašarų pakalnė, buvo nervų kamuoliai, visko buvo... Bet pražuvo.
Labai padėjo mama ir vyras, kas be ko.
Buvo ašarų pakalnė, buvo nervų kamuoliai, visko buvo... Bet pražuvo.
Labai padėjo mama ir vyras, kas be ko.
