Pirmos dienos namie: kaip tvarkotės?

Pati pradžia man buvo sunkoka. Grįžus namo pirmą savaitę užkilo temperatūra iki 39, skaudėjo visus susiuvimus, šokas buvo, kad taip dažnai reikia keltis maitinti... Tik ir svajojau kaip išsimiegoti. Galvojau leistu man dvi dieneles be vaiko išsimiegoti,- iškart pasveikčiau... Pagėriau 3 dienas antibijotikų ir pasveikau, o dabar jau šauniai tvarkomės ir džiaugemės savo mažiu

Aš buvau nusiteikusi tvarkytis viena ir kolkas neblogai sekasi esu mama ir turiu nuojauta ir tėvelis šalia kai nedirba.Jau geriau pati negu kasnors maišytūsi.Net pati esu nustebusi gad tiek daug žinau.Nors kas bus toliau bijau ir pagalvoti nes mes tik namie savaitė,o esame tik dviejų savaičių Kai prasidės tos pjutelės mano sūneliu aš tikriausiai išeisiu iš proto net bijau pagalvoti

pas mus visko buna - maza dar mano pupa, ryt 3 sav. ir paverkia (kaip man atrodo be reikalo), ir valgo kartais pusdieni kabedama ant papciaus, ir kartais nakti pabudineja kas 2 valandas, bet toks jau jos darbas. kartais buna sunkoka - bet cia jau mano kaip mamos toks darbas ir visai nenoriu kad man kas padetu apart tevelio - nors ir jo labai neknicinu darbais, man geriau, kad jis lekstes suplautu, valgyt padarytu, aisku, jei jis nori - visada leidziu pasirupint dukrele. Na, maudymas - tai kas be ko daugiau tevelio reikalas

Sveikos SM as kai prisimenu savo pirmasias dienas su mazyle, tai asaros tvenkiasi - ji tik miega ir miega, o as nezinai, ka veikti, bijojau pasitraukti. bet siaip tai viskas gaudavosi naturaliai. dar ir dabar viskas butu gerai, tik kad per daznai zliumbiu del nieko. o tokie dalykai siutina vyra ir tada uzisveda ratas: vyras rekia, as zliumbiu, ir dukryte prisideda klykdama. taip kad problema ne kaip su vaiku tvarkytis, o kaip depresuojanciom mamom ant koju atsistoti. as niekaip nesuprantu, o psichiatrai sako kol maitini be vaistu neapsiims. uz psichoterapijas moketi ner uz ka. taigi, SM, noriu pasiguosti su kitom mamom apie "durna" savijauta

Buvau prisiskaiciusi ir girdejusi, kad pirmos dienos ypac sunkios, kad nejuokais stogai mamytem pradeda vaziuoti. Taigi su tokiu nusiteikimu laukiau pirmuju dienu, bet man asmeniskai jos buvo pacios graziausios:) Aisku, kad buvo sunkoka, lakstem abu su vyru issijuose, net vyras pora kg numete:) Prisimenu pirma pampersu keitima namie, jis tasyk prilygo beveik sudetingai operacijai:) Pradzioj namie keista buvo, dar daiktai savo vietu neturejo, viskas ismetyta, nieko nerandi:) Pirmos maudynes is vis sudetingas dalykas: kaip laikyti, kaip ismaudyti, kaip issluostyti:) Vaikas verkia labiausiai:) Paskui susiprotejom, kad jam labai salta, nors mudu su vyru po prakaitu budavom:) Musu issigelbejimas buvo toks stalinis ventiliatorius:) Ji ijungdavau keisdama pampersus, nes mazylis labai nemego salti, nors jau geguze buvo:) Ypac nakti gerai budavo, berniukui labai patiko ir siluma ir ventiliatoriaus uzesys:) Pirmom naktim keldavausi labai sunkiai, bet vistiek kai prisimenu pirmas dienas, tai linksma ir gera man:) Jos prabego labai greitai, ir toks mazuliukas leliukas niekada nebebus:)

Man pati pradzia irgi buvo sunkoka. Kai nuvaziavai gimdyti norejom atskiros palatos, bet dabar labai dziaugiuosi kad takart nebuvo laisvu Pirma diena visos seseles mokino mane vaika zindyti, bet vistiek likom alkani, teko vakare primaitinti. Daug prakaito isliejau kol antra diena ismokom valgyti is vieno papuko, o antro vistiek neeme. Tik grize namo po ilgu pastangu isiuliau ir kita paragauti Mano laimei nebuvo ribu, bet ji truko neilgai, po 3 savaite jo pradejo trukti maziukui. Tai siuo metu uzsiimu psichoterapija. Gal turit patarimu ka daryti kad jis visai nedingtu?
dabar vargstam su atpilimu, pila visur ir visada, nespeju drabuzelius keisti, net i daktarus kreipemes. Atrodo jau viskas bus gerai, pavalges atsirugsta, panesiuoju pusvalandi stacia, ramu, tai kai issimiega plium ir balute palieka arba varskyte.
Va tokiais rupesteliais mes su suneliu siandiena gyvenam. Visa kita tfu tfu atrodo normaliai. Tik pesirenginet nemegsta, ypatingai sauskelniu,rekia kiek tik gali. Nors daktare sake kad jokiu pasutimo pozymiu nera.

mamytės, šaunuolės, kurios pačios susitvarkot su visais darbais ir nejaučiat poreikio, kad kas padėtų. Noriu patarti toms, kurioms nelabai sekasi. jei jaučiat, kad kažkas ne taip ir pradeda važiuoti stogas, nelaukit, kol visos čerpės nubyrės, pasikalbėkite su vyru ar kitu artimu žmogumi, kreipkitės į šeimos gydytoją, nes kai tos depresijos įsisiautėja, paskui reikia daug pastangų vėl atsistoti į vėžias. Po pirmo gimdymo aš pati buvau didelė erelė, nereikėjo niekieno pagalbos, kai pradėjo kažkas darytis, pati save apgaudinėjau, kad čia nieko tokio susitvarkysiu. Tai tik džiaugiuosi, kad turiu labai rūpestingą vyrą, kuris pirmas kreipėsi į gydytoją patarimo, nes jau matė, kad man varžteliai pradeda atsisukti. Tai man gerų pusę metų reikėjo, kol viskas susitvarkė. su antru vaikučiu buvau jau protingesnė, neužsikroviau visko viena, rūpinausi ne tik vaikučiu, bet ir savimi, tai greit sutvirtėjau ir nebuvo jokių didelių problemų.
Sėkmės visoms, būkite sveikos, nepamirškite rūpintis ir savimi.

Mano manymu - jeigu atpilineja, reiskia maisto pakanka - net per daug. o valgyt nuolat praso del to kad nori daugiau pabuti prie mamos kruties, nusiraminti. pieno tau padauges, jeigu negailesi savo laiko ir leisi žysti vaikui kuo ilgiau ir kuo dazniau. man irgi 3 savaite atrode kad truksta pieno, tai dvi dienas leidau čiulpti vos ne ištisą parą, man atrodė, kad krųtys visiškai tuščios ir pieno atsirado tikrai daug. dabar vaikuciui č menesiai ir tikrai žinau kad pieno jam pakanka. (per mėnesį priauga svorio po 2kg...
0

Jeigu turesi problemu del maitinimo, gali man rašyti, auginu ketvirta vaikutį, visi sveiki ir gabūs, visus pati maitinau ne trumpiau kaip iki metų, nors visokių problemų iškildavo, bet visas išmokau išspręsti.. aš į forumą paskaityti retai įlendu, bet asmenines žinutes tikrinu pastoviai...
sekmes...
Papildyta:


Mano manymu - jeigu atpilineja, reiskia maisto pakanka - net per daug. o valgyt nuolat praso del to kad nori daugiau pabuti prie mamos kruties, nusiraminti. pieno tau padauges, jeigu negailesi savo laiko ir leisi žysti vaikui kuo ilgiau ir kuo dazniau. man irgi 3 savaite atrode kad truksta pieno, tai dvi dienas leidau čiulpti vos ne ištisą parą, man atrodė, kad krųtys visiškai tuščios ir pieno atsirado tikrai daug. dabar vaikuciui č menesiai ir tikrai žinau kad pieno jam pakanka. (per mėnesį priauga svorio po 2kg...
0

Jeigu turesi problemu del maitinimo, gali man rašyti, auginu ketvirta vaikutį, visi sveiki ir gabūs, visus pati maitinau ne trumpiau kaip iki metų, nors visokių problemų iškildavo, bet visas išmokau išspręsti.. aš į forumą paskaityti retai įlendu, bet asmenines žinutes tikrinu pastoviai...
sekmes...

Labux man tai ligoninej buvo kosmaras pienuko turejau mazai lelius zysdavo papuka visa para speneliai buvo nugrausti as neissimiegojus seseliu prasiau kad duotu misinuko kad lelius butu sotus o as galeciau pamiegot bet jos vis sakydavo duok papa veliau lelius pradejo jau nebeimt net jo tai vienu zodziu privargau ir tiek gerai kad gulejau mokamoj palatoj ir kad visad salia buvo vyras ir mane palaike bet kai gryzom namo viskas susideliojo i geraja puse vyras iskart nuleke nupirko misinuko pamaitinom leliu jis buvo ramus ir dingo visos problemos

Grižimas iš ligoninės man nelabai patiko, o dar ir vyras parsivežant vaikutį liemenėlės neatvežė, tai per penkiolika minučių liepiau nupirkt ir nupirko! Po to, kai jau rengiausi, išaiškėjo, kad ir batus iš to streso pamiršo, ech... Bet bent jau namai buvo švarūs, labai tvarkingi ir dar laukė draugės staigmena - kojinės tėčiui, mamai ir sūneliui Bet vis tiek grižusi puoliau į glėbį vyrui ir pusdienį su pertraukom praverkiau. Kažkaip norėjosi... Bet ne iš liūdnumo, dėl kažko kito. Gal iš ilgesio senų laikų? Nežinau. Pirmas savaites nėjau į universitetą (esu studentė - trečias kursas), dar ir dabar ten pasirodau tik kaip jaunas mėnulis, tai net nežinau kaip bus. O šiaip itin sunku nebuvo, vyras beveik visada šalia, pasūpuoja, kai pavargstu, pakeičia sauskelnes... Vaikutis labai ramus, gerai miegojo naktį, o dienomis nežmoniškai dažnai ir ilgai valgydavo, tačiau speneliai kentėjo tik pirmą savaitę, tepiau su bepanthen ir labai greitai priprato. Šiaip nebuvo jokios depresijos, tik baisiai nervino skaudanti nugara ir tai, kad negaliu prisėsti - trupučiuką kirpo. Pagalbos neprašiau, pas mamą nevažiavau, puikiai susitvarkėm ir namie. Tiesa, labai buvau supanikavusi dėl vieno nedidelio spuogelio su balta viršūnėle, net dabar žvengiu

O AŠ MŪSŲ PIRMĄSIAS DIENAS SU SIAUBU PAMENU...
MAN BUVO ATLIKTA CEZARIO OPERACIJA,NES MAŽIUKAS BUVO SĖDMENINĖJ PADĖTY,TAI JAU IR TAIP GIMDYMO NAMUOSE PRALAIKĖ 6PARAS.BUVAU BEPROTO PASIILGUSI NAMŲ.DEJA GRĮŽĘ ILGAI NEUŽSIBUVOM,PAMAITINUS SŪNELĮ PAMAČIAU,KAD MĖLSTA LUPYTĖS...TAIP ATSIDŪRĖM SANTARIŠKĖSE.TEN DAR PRALAIKĖ SAVAITĘ,KOL ATLIKO VISUS TYRIMUS NUO-IKI.IR KĄ GI,PASIRODO MANO ZUIKIS VISIŠKAI SVEIKAS,O KAS BUVO NUTIKĘ,NEAIŠKU... GAL UŽSPRINGO,GAL SULAIKĖ KVĖPAVIMĄ,O GAL MAN PO NEMIEGOTŲ NAKTŲ,TAIP TIK PASIRODĖ...
LINKIU MAMYTĖMS IR JŲ PUPULIUKAMS DAUG SVEIKATYTĖS IR RAMYBĖS

Sveikos

na mes dar labai mazytes, vos keliu dienu, bet kol kas tikrai jokiu sunkumu neturim. Gimem lengvai, ismokom ir valgyt, mazyle jau gime labai alkana, vos 5 min po gimimo jau ieskojo kur cia uzkandus !!! Labai tikiuosi, kad ir ateiti aplenks mus sunkumai!
Stiprybes ir kantrybes mums visoms !