Pirma pasigimdziusi gryzau namo tik 3men Dabar pasigimdziusi antra leliu, tik isleido, tekina namo variau. Gryzusi uzsiiminejau mazu stebukleliu, uzmeciau visus savo namiskius. Apsitvarkydavau tik save ir savo burbuliuka Gerai kad vyras supratingas, ir valgyt pagamindavo, ir didiji priziuredavo(jis su visiska negalia). Jei ne vyras,. tai pirmom dienom buciau isprotejusi. Na dabar lyg ir viskas sustojo i savo vezias
Mes iš ligoninės gryžom tik po savaitės, bet buvo tikras košmaras. Dukrytė ištisai verkė nes po antibiotikų skaudėjo pilvuką, vaistų pilnas stalas reikėjo nesusimaišyt kada ką girdyt, pienas dingo.Man buvo pogimdyvinė depresija
Galvojau kad taip ir vargsiu ją augindama, bet po mėnesio baigėsi pilvuko skausmai ir dabar labai puikiai tvarkausi, jau suprantam viena kitą, ji esant progai nevengia mane be reikalo pavaikyti. Pradeda verkt aš ant rankų supuoju, lakstau mišinuką darau, o ji po penkių minučių nei iš šio nei iš to šypt... na žodziu dabar tai tikrai prasidėjo motinystės atostogos
Galvojau kad taip ir vargsiu ją augindama, bet po mėnesio baigėsi pilvuko skausmai ir dabar labai puikiai tvarkausi, jau suprantam viena kitą, ji esant progai nevengia mane be reikalo pavaikyti. Pradeda verkt aš ant rankų supuoju, lakstau mišinuką darau, o ji po penkių minučių nei iš šio nei iš to šypt... na žodziu dabar tai tikrai prasidėjo motinystės atostogos
man buvo visai taip pat ,tik deja,jau 2 menesiukai,o atostogu nematyt
QUOTE(Liutas2006 @ 2006 04 21, 13:16)
man buvo visai taip pat ,tik deja,jau 2 menesiukai,o atostogu nematyt
Uzjauciu jus mamytes, bet kartu ir pavydziu. As gyvenu pas uosvius, tai namu ukio darbus uz mane uosvyte atlieka. Is pradziu buvo gerai galejau visa save atiduoti suneliui, bet dabar taip noriu viska daryti pati. Bandziau jai paaiskinti bet ji nori man padeti, o su vaikiuku siektiek man atrodo kad privengia viena pasilikti.
QUOTE(ausrad @ 2006 04 25, 16:25)
Uzjauciu jus mamytes, bet kartu ir pavydziu. As gyvenu pas uosvius, tai namu ukio darbus uz mane uosvyte atlieka. Is pradziu buvo gerai galejau visa save atiduoti suneliui, bet dabar taip noriu viska daryti pati. Bandziau jai paaiskinti bet ji nori man padeti, o su vaikiuku siektiek man atrodo kad privengia viena pasilikti.
Gal bijo dar pasilikt, pas mane buvo atvaziavus uosviene ir mama, pas uosviene 10 anuku, tai drasiai elges, bet mano mama, nors su vaikais uzsiima, bet labai nedrasiai elges su savo 1mu ciupinejamu anuku... reik laiko
Tikrai viskas ne taip baisu kaip atrodo
tik pagalbą reik imt iš visų kas pasiūlo
tik pagalbą reik imt iš visų kas pasiūlo
Mes tai ligoninėj savaitę išgulėjom, nes operaciją (cezario pjūvį) darė.Tad vargo su mažike nebuvo tuo metu, nes seselės ir naktį man leisdavo pamiegot, o ir mažoji dieną pas mane palatoj palikta visą laiką parpdavo.Svarbiausia laiku pamaitink ir pamperį pakeisk ...Džiaugiausi tokiu ramiu vaiku.Galvojau, nu grįšiu namo tai net nesijaus kad lialius namie, įsivaizdavau, kad kaip ir priš nėštumą duosiu ralio po miestą tik su vežimu ...Bet čia tik tikėjaus .Vos grįžus supratau, kad šalia manęs nebėra gerojo ligoninės personalo, kad šalia tik vyras, kuris apie vaikus tiek pat nusimano kaip ir aš .Ir niekas naktimis nebepadės pamiegot, padės tik laiku, kas tris valandas atsikelt ...O tuo pačiu dar ir buitis užgriuvo(čia skalbimas, čia skalbinių liginimas, indai ir dar daug kitų buitinių darbų) ...Bet nosies nenukabinu , ir naktį tris kartus keliuos, ir kambarius susitvarkau, ir indus susiplaunu, nu vienu žodžiu viską stengiuos apsidirbt, bet pirmiausia stengiuos mažąją į lauką grįnu oru išvežt pakvėpuot(visi kiti darbai palaukia) ...Na neskaitant to kad gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, dar ir aukšto mokslo siekiu(neakivaizdiniame skyriuje) , taigi birželis nusimato nelengvas kai ant rankų bus 2 mėn lelytė(dabar mums 3 sav.), bet rankų juk nenuleisi!!!Visi išgyveno, išgyvensiu ir aš!!!
QUOTE(Tomike @ 2006 04 27, 14:52)
Mes tai ligoninėj savaitę išgulėjom, nes operaciją (cezario pjūvį) darė.Tad vargo su mažike nebuvo tuo metu, nes seselės ir naktį man leisdavo pamiegot, o ir mažoji dieną pas mane palatoj palikta visą laiką parpdavo.Svarbiausia laiku pamaitink ir pamperį pakeisk ...Džiaugiausi tokiu ramiu vaiku.Galvojau, nu grįšiu namo tai net nesijaus kad lialius namie, įsivaizdavau, kad kaip ir priš nėštumą duosiu ralio po miestą tik su vežimu ...Bet čia tik tikėjaus .Vos grįžus supratau, kad šalia manęs nebėra gerojo ligoninės personalo, kad šalia tik vyras, kuris apie vaikus tiek pat nusimano kaip ir aš .Ir niekas naktimis nebepadės pamiegot, padės tik laiku, kas tris valandas atsikelt ...O tuo pačiu dar ir buitis užgriuvo(čia skalbimas, čia skalbinių liginimas, indai ir dar daug kitų buitinių darbų) ...Bet nosies nenukabinu , ir naktį tris kartus keliuos, ir kambarius susitvarkau, ir indus susiplaunu, nu vienu žodžiu viską stengiuos apsidirbt, bet pirmiausia stengiuos mažąją į lauką grįnu oru išvežt pakvėpuot(visi kiti darbai palaukia) ...Na neskaitant to kad gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, dar ir aukšto mokslo siekiu(neakivaizdiniame skyriuje) , taigi birželis nusimato nelengvas kai ant rankų bus 2 mėn lelytė(dabar mums 3 sav.), bet rankų juk nenuleisi!!!Visi išgyveno, išgyvensiu ir aš!!!
Saunuole tu mamyte. O as kolkas atostogauju, kadangi ruosiames gyventi atskirai nuo uosviu tai ateis ir man tos dienos. Ir as ju laukiu, nes visada buvau super aktyvi. Net ir dabar neatlikdama namu ruosos darbu randu daug veiklos.
na as i namus grizau po savaite gulejimo ligonineje, nes buvo patologinis gimdymas. na del vaikucio prieziuros tai man jikiu baimiuu nebuvo, bet pacios sveikata tai buvo nelabai normali. visa susiuta ir zymiai daugiau nei paprastas plysimas, muse tai karstis tai saltis. neturejau absoliuciai sveikatos tvarkytis. gerai, kad mano mazius ramus buvo, tai su kiekviena diena jauciuosi vis geriau ir geriau. jei jis toks butu iki metu butu , bet juk laukia dantys... be to lyg ir prasidejo problemos su viduriuku putimu ir pati jau piktesne pasidariau. palinkekite man kantrybes
Sveikinu džiaugsmelį su mėnesadieniu
Nieko praeis tie pilvuko skausmai ir viskas bus ok.O kantrybę visos prarandam, aš vieną dieną net vyrui į darbą skambinau. Sakau arba pareik greičiau arba vaiką į sieną įmūrysiu. Negražu taip kalbė,t bet kad užsivedė isterikuot nei ką daryt.
O šiaip visi vaikai mieli kai miega tada aš ją labiausiai myliu
Sėkmės ir kantrybės tau
Nieko praeis tie pilvuko skausmai ir viskas bus ok.O kantrybę visos prarandam, aš vieną dieną net vyrui į darbą skambinau. Sakau arba pareik greičiau arba vaiką į sieną įmūrysiu. Negražu taip kalbė,t bet kad užsivedė isterikuot nei ką daryt.
O šiaip visi vaikai mieli kai miega tada aš ją labiausiai myliu
Sėkmės ir kantrybės tau
QUOTE(dziaugsmelis @ 2006 05 04, 13:08)
na as i namus grizau po savaite gulejimo ligonineje, nes buvo patologinis gimdymas. na del vaikucio prieziuros tai man jikiu baimiuu nebuvo, bet pacios sveikata tai buvo nelabai normali. visa susiuta ir zymiai daugiau nei paprastas plysimas, muse tai karstis tai saltis. neturejau absoliuciai sveikatos tvarkytis. gerai, kad mano mazius ramus buvo, tai su kiekviena diena jauciuosi vis geriau ir geriau. jei jis toks butu iki metu butu , bet juk laukia dantys... be to lyg ir prasidejo problemos su viduriuku putimu ir pati jau piktesne pasidariau. palinkekite man kantrybes
Viskas susitvarkys su pilvuku. O su dantukais reikes kantrybes. Mano mazylis turi 8 dantukus. Kad maziau pilvuka skaudetu daugiau vandens gerk ir kiek iseina maziau valgyk, p.s. cia tik patarimas. Man jis padedavo. Sekmes ir kantrybes, jos tikrai reikes.
gryžom namo 4 parą, iš tiesų buvo visai normalu. nusteikiau gerai, ir nepanikavau. aišku tfu tfu tfu nebuvo jokių blogybių, tik akytės puliavo, tai ir nebuvo dėl ko panikuoti.
vyras buvo pasiėmęs savaitę atostogų, tai abu mokėmės prie savo mažylio priprasti, daug padėjo. apsiėjom be tėvų pagalbos (nors labai jau siūlėsi)
vyras buvo pasiėmęs savaitę atostogų, tai abu mokėmės prie savo mažylio priprasti, daug padėjo. apsiėjom be tėvų pagalbos (nors labai jau siūlėsi)