[QUOTE] prisiminimas
Labai labai dziaugiesi maza maza smulkmenele savo vaikelio zengta, nebuvo su kuo pasidziaugt ta maza smulkmenele, mazu zinksneliu i prieki tai pamaniau su

pasidziaugsiu, kad jis tikrai mane supras, bet as labai apsirikau jis mane dar labiau nuliudino,

sakydamas na ir kas gi skaiciuot tai nemoka. Bet as negalejau nesidziaugt, kad mano dukryte siek tiek i prieki pasistumejo, dziaugiausi viena, o kas daugiau liko man.

Na tiesiog nesugebu nupasakot koks tai ira dziaugsmas tiesiog jis tau kaip stebuklas atrodo. Sveiku vaiku dziaugiesi kiekviena diena jo isradingumu, o neigaliuko dienos visos buna vienodos tu lauki, lauki, lauki ir kai ji ateina ir maza maza smulkmenele virsta stebuklu, dziaugsmui nera ribu. Keista, bet man taip yra.