Gyvenimas- ne dienos, kurios praėjo, bet tos, kurios įsiminė.
QUOTE(Manuela @ 2007 03 27, 17:49)
Meilė pačiam sau - romanas, trunkantis visą gyvenimą 
Sitie zodziai man labai patiko 
Idomus... reiks apie tai siandien vakare daugiau pagalvoti... 
Galbūt gyvename netobulame pasaulyje, bet jame ne visos sienos nepraeinamos, ne visos durys uždarytos.
***
Ką žmonės gauna nedėkodami, kuo jie naudojasi kaip pakliuvo, ką atiduoda kitiems, patys to nesuvokdami, ko netenka net nepastebedami? (Gyvenimo)
Volteras
***
Gyvenimas - tai mirtina liga, plintanti lytiniu būdu.
***
Ką žmonės gauna nedėkodami, kuo jie naudojasi kaip pakliuvo, ką atiduoda kitiems, patys to nesuvokdami, ko netenka net nepastebedami? (Gyvenimo)
Volteras
***
Gyvenimas - tai mirtina liga, plintanti lytiniu būdu.
Apkabinti...
Sušildyti...
Paglostyti...
Paguosti...
Nuraminti...
Apsaugoti...
Palaikyti...
Padrąsinti...
Rūpintis...
Priglausti...
Išklausyti...
Suprasti...
Padėti...
Laukti...
Ilgėtis...
Šypsotis...
Virpėti...
Prisijaukinti...
Džiaugtis kartu...
Liūdėti kartu...
Kilti kartu...
Kristi kartu...
Svajoti kartu...
Kurti kartu...
Žengti pirmyn kartu...
Užmigti kartu...
Sušildyti...
Paglostyti...
Paguosti...
Nuraminti...
Apsaugoti...
Palaikyti...
Padrąsinti...
Rūpintis...
Priglausti...
Išklausyti...
Suprasti...
Padėti...
Laukti...
Ilgėtis...
Šypsotis...
Virpėti...
Prisijaukinti...
Džiaugtis kartu...
Liūdėti kartu...
Kilti kartu...
Kristi kartu...
Svajoti kartu...
Kurti kartu...
Žengti pirmyn kartu...
Užmigti kartu...
Nėra nieko vertingesnio kaip ši diena....
Jaunystė šypsosi be priežasties....
Visada reikia būti šiek tiek paprastam...
Draugas yra kažkas prieš kurį galima garsiai mąstyti...
Užmerk akis ir pasijusi vieniša...
Niekada nežiūrėk atgal - laimė priekyje...
Kas manęs nenužudo - tik sustiprina...
Nebijok suklysti, kad ir ką bedarytum, viskas veda tave į priekį..
Turtingas ne tas, kuris daug taupo. Turtingas tas, kuris daug uždirba.
Parodykite man žmogų, kuris nė karto gyvenime nesuklydo ir aš parodysiu jums žmogų, kuris nieko gyvenime nepasiekė.
Dauguma žmonių laimingi tiek, kiek jie nusprendė būti laimingi.
Taip kaip nori, kad žmogus elgtusi su tavimi, taip tu elkis su juo.
Neverta apie žmogų kalbėti blogai, geriau pasakyti viską ką žinote gero apie jį.
Protingas ne tas kuris daug žino, bet tas kuris žino tai ko reikia.
Juokis ir visas pasaulis juoksis su tavim. Verk ir tu verksi vienas ))
Jaunystė šypsosi be priežasties....
Visada reikia būti šiek tiek paprastam...
Draugas yra kažkas prieš kurį galima garsiai mąstyti...
Užmerk akis ir pasijusi vieniša...
Niekada nežiūrėk atgal - laimė priekyje...
Kas manęs nenužudo - tik sustiprina...
Nebijok suklysti, kad ir ką bedarytum, viskas veda tave į priekį..
Turtingas ne tas, kuris daug taupo. Turtingas tas, kuris daug uždirba.
Parodykite man žmogų, kuris nė karto gyvenime nesuklydo ir aš parodysiu jums žmogų, kuris nieko gyvenime nepasiekė.
Dauguma žmonių laimingi tiek, kiek jie nusprendė būti laimingi.
Taip kaip nori, kad žmogus elgtusi su tavimi, taip tu elkis su juo.
Neverta apie žmogų kalbėti blogai, geriau pasakyti viską ką žinote gero apie jį.
Protingas ne tas kuris daug žino, bet tas kuris žino tai ko reikia.
Juokis ir visas pasaulis juoksis su tavim. Verk ir tu verksi vienas ))
Mes esam čia tokie, kokie esam... geri, o gal blogi... linksmi, o gal liūdni... mylintys, o gal nemylimi... laimingi, o gal tiesiog esam įskaudinti... nes mes esam žmonės... tokie, kurių pakeisti negali niekas... net laikas... mes turime savo supratimą apie viską, bet kodėl tas viskas kartu yra ir niekas... kodėl dažniausiai įsimylime ne tą, ką reikia... kodėl verkiame, kenčiame... gal todėl, kad nesuprantame savęs... esame kaip maži vaikai... norime visko, o jei kas nepavyksta puolam į isteriją, į ašaras... o gal tiesiog taip norime parodyti, kad mes išvis egzistuojame... jei mūsų niekas nepastebi, niekas nemyli ir tiesiog mums trūksta tos šilumos, tos meilės, tu gražių žodžių ir to vienintelio, kuris visada būtų šalia...
Aš parduotuvėje pirkau širdies (juk kartais reikia).
Pasvėręs mėsininkas tarė: Rublis dvi kapeikos.
Tik tiek? - Išgirdęs klausimą ilgai stebėjos,
Mat nežinojo jis, kad už kiaulės širdį aš daug brangiau esu mokėjus...
Papildyta:
Kartą žmogus vėlai grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu uždirbi? Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! -pasipiktino jis. - Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk prašom, kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti... - sūnus pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis.
- Tėti, ar tu galėtum man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų kokiam nors idiotiškam žaislui? - suriko tėvas. - Žygiuok greičiau į savo kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi. Mažylis tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti tarpduryj niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. "Kaip jis išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to - prašyti pinigų?" Praėjo kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: "Gal jam iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs niekad iki šiol nėra prašęs pinigų". Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau buvo lovoje. -Sūneli, tu dar nemiegi? - paklausė jis. -Ne, tėti. Tiesiog guliu,- atsakė berniukas. -Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė tėvas. - Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai pinigai, kurių tu prašei. Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
-Oi, ačiū, tėveli! - sušuko jis netverdamas džiaugsmu. Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar keliolika suglamžytų banknotų. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras, ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
-Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų turi?- nesusivaldė tėvas. -Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas.
- Tėti, čia - lygiai penki šimtai. Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo ankstėliau - aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.
Istorijos moralas? Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra per trumpas,kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui nelyg smėliui išbyrėti tarp pirštų, nei mažos jo dalelės nepaskiriant tiems, kas iš tikrųjų mus myli - patiems artimiausiems žmonėms. Jei rytoj mūsų nebeliks, mūsų kompanija ar verslas, kuriame dirbame, gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik šeimai tai bus iš tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai. Pagalvokite apie tai - juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau laiko nei šeimai.
Pasvėręs mėsininkas tarė: Rublis dvi kapeikos.
Tik tiek? - Išgirdęs klausimą ilgai stebėjos,
Mat nežinojo jis, kad už kiaulės širdį aš daug brangiau esu mokėjus...
Papildyta:
Kartą žmogus vėlai grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu uždirbi? Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! -pasipiktino jis. - Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk prašom, kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti... - sūnus pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis.
- Tėti, ar tu galėtum man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų kokiam nors idiotiškam žaislui? - suriko tėvas. - Žygiuok greičiau į savo kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi. Mažylis tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti tarpduryj niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. "Kaip jis išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to - prašyti pinigų?" Praėjo kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: "Gal jam iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs niekad iki šiol nėra prašęs pinigų". Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau buvo lovoje. -Sūneli, tu dar nemiegi? - paklausė jis. -Ne, tėti. Tiesiog guliu,- atsakė berniukas. -Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė tėvas. - Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai pinigai, kurių tu prašei. Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
-Oi, ačiū, tėveli! - sušuko jis netverdamas džiaugsmu. Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar keliolika suglamžytų banknotų. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras, ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
-Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų turi?- nesusivaldė tėvas. -Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas.
- Tėti, čia - lygiai penki šimtai. Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo ankstėliau - aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.
Istorijos moralas? Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra per trumpas,kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui nelyg smėliui išbyrėti tarp pirštų, nei mažos jo dalelės nepaskiriant tiems, kas iš tikrųjų mus myli - patiems artimiausiems žmonėms. Jei rytoj mūsų nebeliks, mūsų kompanija ar verslas, kuriame dirbame, gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik šeimai tai bus iš tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai. Pagalvokite apie tai - juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau laiko nei šeimai.
Siauras pasaulis
Mama ir tėtis žiūri televizorių. Mama sako:
- Pavargau, be to jau vėlu. Eisiu miegoti.
Ji nuėjo į virtuvę, praeidama įmetė ant kėdės paliktus kelis drabužius į skalbimo mašiną, išlygino marškinius ir prisiuvo ištrūkusią sagą. Ji sutepė kelis sumuštinius rytui, iš šaldiklio ištraukė mėsą
rytdienos pietums, patikrino, ar užteks dribsnių pusryčiams ir pripildė cukrinę. Ji surinko į dėžę ant stalo likusias kaladėles, išdėliojo ant stalo šaukštus ir puodelius pusryčiams bei paruošė kavos aparatą. Tada virtuvėje ji prijungė telefoną krautis. Palaistė gėles, išnešė šiukšles ir pakabino porą rankšluosčių džiūti. Ji nusižiovavo, pasirąžė ir patraukė link miegamojo pakeliui sustodama prieškambaryje prie stalo, parašė raštelį mokytojai ir paliko pinigų kelionei bei pakėlė nuo grindų nukritusį sąsiuvinį. Parašė sveikinimus su gimtadieniu šeimos draugui, priklijavo pašto ženkliuką ir užklijavo voką, surašė pirkinių sąrašą ir viską susidėjo į rankinuką. Vonioje nuvalė veidą 3-in-1 pieneliu, pasitepė naktiniu kremu ir išsivalė dantis bei nusikirpo nagus.
Tėtis šūktelėjo iš kambario:
- Ar nesiruošei eiti miegoti?
- Einu,- ji atsakė, pakeitė vandenį šuns dubenėlyje, pakėlė katę, patikrino, ar užrakintos durys ir ar kieme dega šviesa. Užsuko į vaikų kambarį, užgesino naktines lempeles, išjungė stereo, cd-grotuvus ir tv, pakabino nuo grindų pakeltus marškinėlius į spintą ir surinko nešvarias kojines bei trumpai šnektelėjo su vienu vaiku, kuris dar ruošė pamokas. Miegamajame užstatė žadintuvą, pasiruošė drabužius kitai dienai, pataise batų lentyną ir užsirašė į šešių būtinų atlikti darbų sąrašą dar tris. Ji atsigulė ir pasimeldė.
Tuo pačiu metu tėtis išjungė televizorių, pasakė einąs miegoti, nors tie žodžiai niekam nebuvo skirti.
Ir nuėjo!
Kas ypatingo nutiko? Ar kada nors atkreipei dėmesį, kodėl moterys gyvena ilgiau?
MES NEMIRSIME ANKSCIAU, NES YRA KAS VEIKTI!!!
Mama ir tėtis žiūri televizorių. Mama sako:
- Pavargau, be to jau vėlu. Eisiu miegoti.
Ji nuėjo į virtuvę, praeidama įmetė ant kėdės paliktus kelis drabužius į skalbimo mašiną, išlygino marškinius ir prisiuvo ištrūkusią sagą. Ji sutepė kelis sumuštinius rytui, iš šaldiklio ištraukė mėsą
rytdienos pietums, patikrino, ar užteks dribsnių pusryčiams ir pripildė cukrinę. Ji surinko į dėžę ant stalo likusias kaladėles, išdėliojo ant stalo šaukštus ir puodelius pusryčiams bei paruošė kavos aparatą. Tada virtuvėje ji prijungė telefoną krautis. Palaistė gėles, išnešė šiukšles ir pakabino porą rankšluosčių džiūti. Ji nusižiovavo, pasirąžė ir patraukė link miegamojo pakeliui sustodama prieškambaryje prie stalo, parašė raštelį mokytojai ir paliko pinigų kelionei bei pakėlė nuo grindų nukritusį sąsiuvinį. Parašė sveikinimus su gimtadieniu šeimos draugui, priklijavo pašto ženkliuką ir užklijavo voką, surašė pirkinių sąrašą ir viską susidėjo į rankinuką. Vonioje nuvalė veidą 3-in-1 pieneliu, pasitepė naktiniu kremu ir išsivalė dantis bei nusikirpo nagus.
Tėtis šūktelėjo iš kambario:
- Ar nesiruošei eiti miegoti?
- Einu,- ji atsakė, pakeitė vandenį šuns dubenėlyje, pakėlė katę, patikrino, ar užrakintos durys ir ar kieme dega šviesa. Užsuko į vaikų kambarį, užgesino naktines lempeles, išjungė stereo, cd-grotuvus ir tv, pakabino nuo grindų pakeltus marškinėlius į spintą ir surinko nešvarias kojines bei trumpai šnektelėjo su vienu vaiku, kuris dar ruošė pamokas. Miegamajame užstatė žadintuvą, pasiruošė drabužius kitai dienai, pataise batų lentyną ir užsirašė į šešių būtinų atlikti darbų sąrašą dar tris. Ji atsigulė ir pasimeldė.
Tuo pačiu metu tėtis išjungė televizorių, pasakė einąs miegoti, nors tie žodžiai niekam nebuvo skirti.
Ir nuėjo!
Kas ypatingo nutiko? Ar kada nors atkreipei dėmesį, kodėl moterys gyvena ilgiau?
MES NEMIRSIME ANKSCIAU, NES YRA KAS VEIKTI!!!
Kazkada jaunysteje uzsirasiau, bet man patinka ir dabar:
"Netiesa, kad jaunyste prabega, o meile nuteka metu srove..."
"Netiesa, kad jaunyste prabega, o meile nuteka metu srove..."
Žmogus visuomet turi turėti karštą širdį ir šalto alaus.
Žmogus gimdamas pavargsta todėl gyvena, kad pailsėtų.
Jeigu visada gyvensi taip, kad sąžinė negraužtų, ji nustips iš bado.
Aš neįnoringas. Man tereikia tik šiltos lovos, švelnaus žodžio ir absoliučios valdžios.
Geriam už tuos, kurie žemėje guli, kurie jūroje - patys prigers.
Jeigu tikėti savo atvaizdu baloje tu mažas ir purvinas.
Šiandien veidrodyje tokius siaubus rodė!
Velniai būna dviejų rūšių: degradavę angelai ir padare karjera žmonės.
Vairuotojas - pati pavojingiausia automobilio dalis.
Raganosis blogai mato, bet su jo mase, čia ne jo problemos.
Prieš valgį nuplaukite rankas. Nešvarias rankas valgyt kenksminga. (kanibalų folkloras)
Pagrindinė priežastis, kodėl yra tiek nedaug politikių moterų, yra ta, kad pasidažyti du veidus užima labai daug laiko. Maureenas Murphy's
Pagal sumuštinio dėsnį galima teigti, kad jei sviestą užtepsite ant abiejų sumuštinio pusių, jis pakibs ore.
Nėra to blogo, ko nesuvalgytu studentas.
Netgi sniego boba ištirps, jei ilgai glostysi.
Moterys, kurios galvoja, kad kelias į vyro širdį eina per skrandį - taiko per aukštai.
Kur yra jos vyras, neklysdama gali pasakyti tik našlė.
Jeigu laikote dramblį už užpakalinės kojos, o jis bando ištrūkti, geriausia jį paleisti.
Jeigu krokodilas suvalgė Jūsų priešą, tai dar nereiškia, kad jis tapo jūsų draugu.
Ežiukai yra humoristai, jie labai mėgsta krėsti pokštus, dažnai apsimeta minkšta pagalvėle, gulinčia ant sofos.
Visi apibendrinimai yra pavojingi. Šitas taip pat. Alexandre Dumas
Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir aš nesu tikras dėl visatos Albertas Einšteinas
Žmogus gimdamas pavargsta todėl gyvena, kad pailsėtų.
Jeigu visada gyvensi taip, kad sąžinė negraužtų, ji nustips iš bado.
Aš neįnoringas. Man tereikia tik šiltos lovos, švelnaus žodžio ir absoliučios valdžios.
Geriam už tuos, kurie žemėje guli, kurie jūroje - patys prigers.
Jeigu tikėti savo atvaizdu baloje tu mažas ir purvinas.
Šiandien veidrodyje tokius siaubus rodė!
Velniai būna dviejų rūšių: degradavę angelai ir padare karjera žmonės.
Vairuotojas - pati pavojingiausia automobilio dalis.
Raganosis blogai mato, bet su jo mase, čia ne jo problemos.
Prieš valgį nuplaukite rankas. Nešvarias rankas valgyt kenksminga. (kanibalų folkloras)
Pagrindinė priežastis, kodėl yra tiek nedaug politikių moterų, yra ta, kad pasidažyti du veidus užima labai daug laiko. Maureenas Murphy's
Pagal sumuštinio dėsnį galima teigti, kad jei sviestą užtepsite ant abiejų sumuštinio pusių, jis pakibs ore.
Nėra to blogo, ko nesuvalgytu studentas.
Netgi sniego boba ištirps, jei ilgai glostysi.
Moterys, kurios galvoja, kad kelias į vyro širdį eina per skrandį - taiko per aukštai.
Kur yra jos vyras, neklysdama gali pasakyti tik našlė.
Jeigu laikote dramblį už užpakalinės kojos, o jis bando ištrūkti, geriausia jį paleisti.
Jeigu krokodilas suvalgė Jūsų priešą, tai dar nereiškia, kad jis tapo jūsų draugu.
Ežiukai yra humoristai, jie labai mėgsta krėsti pokštus, dažnai apsimeta minkšta pagalvėle, gulinčia ant sofos.
Visi apibendrinimai yra pavojingi. Šitas taip pat. Alexandre Dumas
Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir aš nesu tikras dėl visatos Albertas Einšteinas
Ruduo.
Lapas.
Žemė.
Bala.
Kas tai?
Tai noras?
Svajonė?
Realybė?
Gal sapnas?
O gal tik jausmai?
Nerimas.
Baimė.
Tvirtybė.
Tuštybė.
Tai mes.
-----------------------------------------
Kai mes žaislus pliušinius
Numetam į šalį,
Kai rodomės,
Jog esame suaugę,
Jauna širdis
Dar blaškosi krūtinėj...
Jauna širdis -
Ji nori lėkt.
Ji nori rėkt.
Ji nori spiegt.
Ji nori likt jauna.
---------------------------------------
. Kartais laimė ir tai, ką esi iškentėjęs,
Kas tau draskė ir plėšė krūtinę perpus.
Juk atgyja šaka, nors aplaužo ją vėjas -
Vėl pavasarį skleidžia žaliuosius lapus.
Vėl žaliuoja ir žydi šaka sužeistoji,
Jai žydėjimas šitas brangesnis daugsyk,
Nes atlaikė audras, nepalūžo, kovojo.
Ar gyvenime šitaip nebūna? Sakyk...
Lapas.
Žemė.
Bala.
Kas tai?
Tai noras?
Svajonė?
Realybė?
Gal sapnas?
O gal tik jausmai?
Nerimas.
Baimė.
Tvirtybė.
Tuštybė.
Tai mes.
-----------------------------------------
Kai mes žaislus pliušinius
Numetam į šalį,
Kai rodomės,
Jog esame suaugę,
Jauna širdis
Dar blaškosi krūtinėj...
Jauna širdis -
Ji nori lėkt.
Ji nori rėkt.
Ji nori spiegt.
Ji nori likt jauna.
---------------------------------------
. Kartais laimė ir tai, ką esi iškentėjęs,
Kas tau draskė ir plėšė krūtinę perpus.
Juk atgyja šaka, nors aplaužo ją vėjas -
Vėl pavasarį skleidžia žaliuosius lapus.
Vėl žaliuoja ir žydi šaka sužeistoji,
Jai žydėjimas šitas brangesnis daugsyk,
Nes atlaikė audras, nepalūžo, kovojo.
Ar gyvenime šitaip nebūna? Sakyk...
