...ar kada nors įsidėmėjai mažo lietaus lašelio kelią? ... ar kada nors matei jį riedant stiklu ir pagalvojai koks jis panašus į tave? ...savo nedrąsiu riedėjimu ...į tavo nedrąsias svajones ...savo skaidrumu į tavo švelnumą ... savo paprastumu į tavo šypseną ...tokią mielą ... kartais žiūriu, kai lyja... į lango stiklą... ...žiūriu, kai maži lietaus lašiukai rieda ir skinasi kelią ... į kur? ... į bedugnę, o gal kaip tik atvirkščiai? ... į kažką šviesesnio? ... stebiu, kai jie jungiasi vienas su kitu ... kaip ir žmonės mūsų kasdienybėje ... susijungia ir išsiskiria ... arba lieka kartu ilgam ... o kartais jie tik rieda šalia vienas kito ... ir staiga pasuka į skirtingas puses ... kaip ir žmonės ... pastebėjai dabar ir tu? ... kaip sunkiai liečia stiklą ... lyg nenorėdami prarasti ir taip laikino artumo ...kaip glamonėja jį ... lyg paskutinį kartą ... ir kaip jie spindi paliesti saulės ... taip pat kaip ir žmonės ... sušildyti vienas kito dėmesiu ir šiluma...
Pingvinukas, 10 Kov 2007 - 14:28, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
Pingvinukas, 10 Kov 2007 - 14:28, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†: Sena tema ČIA
...ar kada nors įsidėmėjai mažo lietaus lašelio kelią? ... ar kada nors matei jį riedant stiklu ir pagalvojai koks jis panašus į tave? ...savo nedrąsiu riedėjimu ...į tavo nedrąsias svajones ...savo skaidrumu į tavo švelnumą ... savo paprastumu į tavo šypseną ...tokią mielą ... kartais žiūriu, kai lyja... į lango stiklą... ...žiūriu, kai maži lietaus lašiukai rieda ir skinasi kelią ... į kur? ... į bedugnę, o gal kaip tik atvirkščiai? ... į kažką šviesesnio? ... stebiu, kai jie jungiasi vienas su kitu ... kaip ir žmonės mūsų kasdienybėje ... susijungia ir išsiskiria ... arba lieka kartu ilgam ... o kartais jie tik rieda šalia vienas kito ... ir staiga pasuka į skirtingas puses ... kaip ir žmonės ... pastebėjai dabar ir tu? ... kaip sunkiai liečia stiklą ... lyg nenorėdami prarasti ir taip laikino artumo ...kaip glamonėja jį ... lyg paskutinį kartą ... ir kaip jie spindi paliesti saulės ... taip pat kaip ir žmonės ... sušildyti vienas kito dėmesiu ir šiluma...
...ar kada nors įsidėmėjai mažo lietaus lašelio kelią? ... ar kada nors matei jį riedant stiklu ir pagalvojai koks jis panašus į tave? ...savo nedrąsiu riedėjimu ...į tavo nedrąsias svajones ...savo skaidrumu į tavo švelnumą ... savo paprastumu į tavo šypseną ...tokią mielą ... kartais žiūriu, kai lyja... į lango stiklą... ...žiūriu, kai maži lietaus lašiukai rieda ir skinasi kelią ... į kur? ... į bedugnę, o gal kaip tik atvirkščiai? ... į kažką šviesesnio? ... stebiu, kai jie jungiasi vienas su kitu ... kaip ir žmonės mūsų kasdienybėje ... susijungia ir išsiskiria ... arba lieka kartu ilgam ... o kartais jie tik rieda šalia vienas kito ... ir staiga pasuka į skirtingas puses ... kaip ir žmonės ... pastebėjai dabar ir tu? ... kaip sunkiai liečia stiklą ... lyg nenorėdami prarasti ir taip laikino artumo ...kaip glamonėja jį ... lyg paskutinį kartą ... ir kaip jie spindi paliesti saulės ... taip pat kaip ir žmonės ... sušildyti vienas kito dėmesiu ir šiluma...





but you open your umbrella when it rains...
You say that you love the sun,
but you find a shadow spot when the sun shines...
You say that you love the wind,
But you close your windows when wind blows...
This is why I am afraid;
You say that you love me too...
******
Imk šypseną ir dovanok tam, kuris jos niekada neturėjo. Paimk saulės spindulį ir nešk jį į nakties vidurį. Atrask šaltinį ir atgaivink tą, kuris yra nukritęs į dulkes. Paimk ašarą ir padėk ant veido tam, kuris niekada neverkė. Paimk drąsą ir įdėk į tą sielą, kuri nemoka kovoti. Paimk gyvenimą ir papasakok tam, kuris nesupranta. Atsiverk vilčiai ir gyvenk jo šviesoje. Imk gerumą ir padovanok tam, kuris nemoka daryti gero. Atrask meilę ir padaryk, kad ji augtų žemėje...
jei tau kažkas trukdo eiti, tiesiog eini nepakankamai greitai.
būk savimi, jeigu tai gerai tau, vadinasi, tai ir yra gerai.
kartais esi mašinos stiklas, o kartais - vabalas.
“Gyvenkime taip, kad nebūtume kamuoliai, paspirti gimimo akimirką ir visą likusį gyvenimą riedantys į mirties vartus"
Jurga Ivanauskaitë

Padlaižiai nesikeičia, keičiasi laižomi padai

Finna, 13 Kov 2007 - 15:57, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
Finna, 13 Kov 2007 - 15:57, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†: ![]()
Padlaižiai nesikeičia, keičiasi laižomi padai


O tik skubam ir norime viską turėti.
Mums pakanka tik vienadienių draugų,
Kurių galim per daug nemylėti...
*****
Pajausk, tavęs kažkas be galo laukia,
Ir ten, kur nėr tavęs, nyku,
Nežydi sodai ir laivai neplaukia
Už horizonto ūku mėlynu.
Kur nėr tavęs,
Ten bijo paukščiai skristi,
Sustoja upės, skeldėja kalnai,
Pasvyra paukštis, pasiruošęs skristi,
Suakmenėja pakelti sparnai...