Ar diplomas parodo žmogaus sugebėjimus?

Man asmeniškai diplomas kaip popierius nieko nereiškia. Guli stalčiuj ramiai. Bet tai, ką aš įgijau kol jį gavau, labai daug man suteikė - pasitikėjimą savimi, aiškesnį suvokimą ko noriu gyvenime, drąsą reikšti savo nuomonę. Kadangi darbą jau turėjau, siekiau tik pagilinti žinias savo profesijoje. Bet besimokydama gavau žymiai daugiau. Bet, aš to norėjau pati. Niekada nenusirašinėjau ir nepirkau darbų.

Teisingos mintys..

Pats diplomas žmogaus sugebėjimų tikrai neparodo. Kaip jau kažkas minėjo, diplome surašyti tie dalykai, kuriuos diplomo turėtojas turėtų kažkiek išmanyti. Jei jis juos išties išmano, tai yra tiesiog (malonus) sutapimas. Viliuosi, kad tokių sutapimų yra dauguma..

Tikrai ne. Manau ryškus to įrodymas yra Bilo Geitso atvejis.

Atsakant į temos klausimą, manau, kad taip, diplomas parodo žmogaus sugebėjimus. Ne kiekvienas sugeba baigti universitetą, vieni atkrenta dėl blogo mokymosi, kiti dėl to, jog nesugeba suderinti studijų su darbu, ar šeimos, darbo ir studijų ar tik studijų ir šeimos ir renkasi tai, kas tuo metu atrodo svarbiau, patraukliau ir pan.
Visa tai parodo žmogaus sugebėjimus - kaip jis sugeba išnaudoti save, savo galimybes ir kiek jis yra pasiryžęs taip padaryti.

Na ir lengvabūdiškai čia šneki. Taip Bilui Geitsui diplomo gal ir nereikėjo, bet jis užsiiminėjo tuoj, ką jis sugeba ir tobulino savo įgūdžius. Todėl sakyt, kad diplomas nieko neįrodo yra žmogaus, žiūrinčio į pasaulį labai siaurai nuomonė.

Diplomas dar neviskas , visu svarbiausia atrast savo nisa , cinkeli ir ten tobulintis...

Vienareiskai UZ diploma, nors jis toli grazu ne visada atspindi zmogaus sugebejimus. Manau, jis atspindi labiau tai, kad zmogus teike reiksme issilavinimui, igijo tam tikru ziniu, skaite literatura. Pasirinkta aukstoji mokykla negarantuoja gabumu, tik zinias, ir tai, kiek zinom atveju, kai zmogus diploma gauna nelabai daug idejes pastangu. Ta pati diploma - ir bakalaurini, ir magistrini - vis dar galima nusipirkti, pati keliems tinginiams esu parasiusi. Ne versliukas, tiesiog tai drauge papraso broliui padeti, tai kolega.. Bet kai pagalvoji, jei zmogus pats negali rasti laiko ar tingi, nesugeba suprasti reikalavimu darbui ir iskart iesko kas ta darba padarys, reiskia, toks ir darbininkas bus. Priimant i darba, man ne tiek svarbu ar diplomas is tos rusies, kiek zmogaus gebejimas rasti reikiama informacija ir ja isisavinti, ja naudotis, - ko pagrinde, manau, universitetuose ir ismokstame. aisku, yra tokiu memiu absolventu, kur nei stumk trauk nepadeda. bet is esmes, nera ko lyginti zmogaus su issilavimu nuo jokios mokymo istaigos (nerkalbu apie vidurine) nebaigusio. Kulturos aukstoji gal neprideda, bet zmogus bent kazkiek pramoksta elgtis, destyti mintis, yra priverstas skaityti, spresti problemas, ieskoti iseiciu, plesti akirati.

Be abejo mokymasis mokykloje, ko patvirtinimas yra diplomas padeda žmogui formuotis, moko kaip mokytis. Tačiau gan nemažai taip ir neišmoksta mokytis ar pasirenka nemielą veiklos sritį, įsisuka į inercijos ratą ir nenori keistis.Jiems diplomas,kad ir kokios mokyklos bebūtų daug neprideda.Mūsuose imho diplomas dar vis užkeltas ant aukštesnio pjedestalo nei pats žmogus.Jei paimti tą patį Geitsą, jis domisi ne tik savo kompiuterine ir verslo niša, rašo knygas, tačiau jei paskaitytumėte kiek ir ką jis skaito būtumėte nustebę interesų įvairove. Kitas pavyzdys, kuriuo žaviuosi tai taip pat tik gramatikos mokyklą pabaigęs Anglijos vienas didžiausų šefų Hestonas Blumentalis (Heston Blumenthal)-tikrai žmogus mokslininkas ir ekspermentatorius iš prigimties.Buvo vienas iš molekulinės gastronomijos pradininkų, vis dar ieško naujovių, jo 3*** Fat Duck resorane yra net kelios ekspermentinės virtuvės-laboratorijos,bendradarbiauja su mokslininkais ir pats yra rašęs ir spausdinęs ne tik populiariosios gastronomijos knygas , bet ir mokslinius straipsnius referuojamuose žurnaluose.Suteikatas Readingo universiteto garbės daktaro laipsnis, Karališkosios chemikų draugijos garbės narys ir t.t. Taigi diplomas negali būti vieninteliu žmogaus matu.Tuo labiau, kad pilna universitetinių institucijų, kurios vietoj skatinimo, atviro požiūrio, slopina savo studentų kūrybingumą.Aišku yra specialybių kur be specialaus išsimokslinimo ( o ne diplomo ) neįmanoma ( gydytojas, etc.), tačiau yra daug sričių kur formalaus išsimokslinimo reikšmė pervertinama.Ir tai yra blogai, nes užkerta kelius žmonėms atsiskleisti.
P.S. turiu aukštojo mokslo diplomą

Žinoma, kad diploma suteikia pasitikejimo savimi, metai, praleisti mokslo kedeje, juk ne šiaip sau veltui praleisti. Nors aš manau, jog dar labai daug reiškia, ar studijuojantis žmogus sąmoningai pasirinko tą ar anokią specialybą ir tikrai siekia to tikslo, kurį užsibrėžė. Jeigu tai tiesiog , ot šiaip sau mokausi, neturedamas aiškaus pozityvaus tikslo- tuomet, visa patirtis ir protas ateis dar negreit. .
Nors diplomas stalciuje vis tiek jau gules.

Japoniuke, as manau, kad sis kriterijus negali buti pagrindinis, nes 18 metu sulaukes vidurines absolventas dar daznai nezino ko nori gyvenime ir aiskiu tikslu neturi. Viskas, ka zino dauguma, tai kad BUTINA siekti issilavinimo (kala i galva nuo mazens tevai ir mokytojai), bet pas mus nelabai domimasi vaiko polinkiais ir gabumais. Vidutineje is viso visus pagal viena kurpali matuoja. Plius, pas mus tokia nuostata, kad visiems butinai reikia stoti i universitetus, o amatu mokosi tik "atsilikeliai". Na, gal as grubiai pasakiau, bet pas mus gimnazijoje mokytojai didiziuojasi, kad 100%-itis istojimas i aukstasias. O juk ne visi linke i vadyba ir teise, kur daugiausiai sustoja visi, nes cia "prestizas". Arba pedagogini, nes ten lengviausia istoti. Va tokie diplomai, manau, maziausiai verti, nes pasiblaskes zmogus, pakeites kelis darbus, galiausiai nuses, ten kur jam vieta, kur jis jauciasi gerai ir gali realizuoti save. Pagalvojus, is mano draugu mazai kas dirba pagal pradine specialybe - arba baige antrus mokslus, arba dirba tikrai diploma pasideje i stalciu. Ir tai apie juos nieko blogo nesako, tiesiog zmones stojo i aukstasias paraginti tevu, ziuredami i rinkos situacija ar vaikydamiesi prestizo. Manau, reikia ziureti, ko jis su tuo diplomu pasieke. Nes buna tokiu kurioziniu situaciju... Stai priimi i pardavejas mergina. Po kurio laiko ziuri, kad karuna trukdo darba atlikti: ji nesitvarkys ar neuzkalbins pirkeju, nes ji "su aukstuoju" Beda, kad visos pardavejos "su aukstuoju" (mokytoja, soc. darbuotoja, administravimas ir etc.), tik va "auksciau" nepriima, o ambicijos esamo darbo atlikti taip, kad pakiltu, neleidzia :-) Ir sedi "diplomas" su 20 Lt kasoj, o algos nori "kaip su diplomu"...

Man tai vat tuo ir išsigimus yra Lietuvos mokymo sistema, kad kone visi kas tik nori gali gauti aukštąjį išsilavinimą - turi tam gabumus ar ne. Neįstoja į universitetą, bet tuomet stoja į kolegiją, vėliau į išlyginamąsias. Ir reziume - turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. O universitetai priims praktiškai visus, kurie nori, nes kuo daugiau studentų - tuo daugiau jiems pinigų.
Ir tuomet pabaigę nori jau vadovaujamąjį darbą dirbti, o jei tėvai turi pažinčių, tai ir dirbs. Jei neturi pažinčių - sėdės darbo biržoj, nes didžioji dauguma su aukštaisiais neis dirbti pardavėjais ar padavėjais. O nuo tada prasideda daug bėdų. Automatiškai ir valstybė kenčia. Nes paprasčiausiai žmogus, neturintis gabumų, nebus toks kūrybingas, išmanus, neturės savybių, kurios reikalingos tam vadovaujamam darbui ir verslui plėtoti. Ir sėdės stagnacijoj įmonė ar vystysis lėtai. O tie, kurie gerai mokėsi, gabūs, negauna darbo vietų, nes jų nėra, kai debilai su aukštaisiais ir pažintim jas užima, galiausiai tie gabūs išvažiuoja iš Lietuvos ir suranda vietą užsieny, kuria ir dirba ten, ir gabius vaikus augina užsieniui. Aš manau, kad ilgainiui tai ir Lietuvos kaip valstybės vystymosi problemą atneša. Bet kažką keisti čia neįmanoma, nes per daug interesų pažeistų kažkokia super reforma - prasidėtų aukštųjų mokyklų protestai, tų blogai besimokančių protestai, o kai Lietuva tokia maža, visi vieni kitus pažįsta, galiausiai nieko iš to neišeitų, nes kas nors imtų ir tyliai nusodintų viską, būtų duotas koks juokingas pasiaiškinimas. Ir viskas vėl liktų savose vietose.

čia ne tik sistemos klaida, čia ir darbdavių postūmis dažną siekti aukštesnio išsilavinimo. Peržiūrėjus darbo skelbimus net juokas ima. Specialių žinių nereikalaujančiam darbui - reikalavimas, kad kandidatas būtų su aukštuoju. Ir dabar situacija turim tokią kokią turim.