jei moteris sedi namie islaikoma vyro ir jai gerai - tai jos pasirinkimas. Kuo jis gali buti zeminanatis, niekaip nesugalvojau.
Bet as nesedeciau namuose. Net ir tuo atveju, jei mano vyras pakankamai uzdirbtu. Ir tai yra mano pasirinkimas. Tiesiog as toks zmogus - man pe anksta namuose.
jetau kaip as noreciau tik namie sedet, tvarkytis, vaika ziuret ir valgyt ruost.. Deja.. studijuoju dieniniam, dirbu puse etato, leliuka auginu. O taip norisi su juo ilgiau pabut, pazaist... 
Nedirbanti moteris!? Kas pasakys, kad auginti vaikus -ne darbas.Dar ir koks darbas! Jau beveik metus sėdžiu ,,be darbo''-auginu sūnų.Pritariu, kad tai asmeninis reikalas ir šeimos susitarimas, bet aš nenorėčiau visalaik sėdėti namie.
Aš sėdžiu namie jau ketvirti metai 
Iš pradžių su vienu vaiku, po to iškart ir su antru. Tai po tokio ilgo laiko tarpo jau pajutau, kad norėtųsi pradėt dirbt. Tik dar toks momentas - norisi dirbt tai mėgstamą darbą, o tokį susirasti man pakolkas nesiseka 
. Į senąjį grįžt pakolkas nematau prasmės, tai ir sėdžiu namie. Iš tiesų, tai sėdėčiau turbūt sėkmingai dar ilgiau, jei vyro alga būtų dvigubai didesnė. Tada sėdėdama namie galėčiau sau į valias mėgstama veikla užsiimti, ir tikrai nesijausčiau negerai. Dabar tai ir apie finansus pagalvoti reikia
Iš pradžių su vienu vaiku, po to iškart ir su antru. Tai po tokio ilgo laiko tarpo jau pajutau, kad norėtųsi pradėt dirbt. Tik dar toks momentas - norisi dirbt tai mėgstamą darbą, o tokį susirasti man pakolkas nesiseka . Į senąjį grįžt pakolkas nematau prasmės, tai ir sėdžiu namie. Iš tiesų, tai sėdėčiau turbūt sėkmingai dar ilgiau, jei vyro alga būtų dvigubai didesnė. Tada sėdėdama namie galėčiau sau į valias mėgstama veikla užsiimti, ir tikrai nesijausčiau negerai. Dabar tai ir apie finansus pagalvoti reikia
Nu maniskis irgi zino ta skoni priziureti vaikus, nes kai dicke gime jis galejo darba darytis namie, o as mokiausi, veliau rolem pasikeitem. Man fainai kai seimoj moteris buna namie, kai ji gali rupintis saviskiais, bet jei ji turi laiko ir sau, jei gali leisti sau pabuti vienai.
[I]GALIBUTI, NORGE, ...nuostabu, "baltai" pavydziu ir tiek...kai as iseisiu i darba- busiu pati nelaimingiausia dirbanti mamyte 
... nes mano pasaukimas- motinyste 
[/I]
... nes mano pasaukimas- motinyste [/I]
| QUOTE (norge @ 2004 02 23, 14:08) |
Siulau tau darba. Pareigos: kelti telefono rageli ir maloniai atsiliepineti, sypsotis ir buti maloniai virsininkui  , nebambeti, organizuoti vaiku laisvalaiki, skirti demesi nuolatiniam savo ir vaiku tobulejimui. Atlyginimas - ministro. Skiriamas geras automobilis, mobilus telefonas su nelimituotu saskaitu uz degalus ir pokalbius apmokejimu. Kiti benefitai: du-tris kartus per metus atostogos pagal mano pageidavimus, kitos trumpalaikes komandiruotes i uzsienio valstybes lydint virsininka, i delegacija itraukiant ir vaikus . |
Na viskas suprantama. Suprantama tai, kad nuobodziauti tikrai nebus kada, reikia tik noro susirasti veiklos, ypac su paaugusiais vaikais.
Bet tada ir apsiribojama bendravimu tik su vaikais (na vakare su vyru), igytos zinios, jei kazkada mokytasi, eina velniui ant uodegos (na netikiu kad pvz kokia diplomuota ekonomiste mamyte kol vaikai miega gilina zinias ekonomikoje, galu gale jei ir taip, tai tik plika teorija....) Praeis dar keletas metu, uzimti 5-6meti nebeuzteks savu resursu, mamai teliks tik vairuotojo vaidmuo nuvezti i bureli, studija, uzisemimus.
Man tai suprantama, jei mamos neperspektyvi specialybe, mizernai apmokamas darbas, o sugaistama visa diena ir dar sunkiai dirbant, o vyro pajamu pilnai uztenka. Bet nesuprantamas nenoras tobuleti savo srity, ypac jei ta sritis prei sirdies...
Ir is vis butu nesuvokiamas vyro nenoras leisti zmonai dirbti, jei ji to NORI. Jei nenori, kitas reikalas...
Galu gale, visko gyvenime atsitinka, viena diena gali tu dideliu pajamu imti ir nelikti, is ko gyventi tada, jei mamytes cv pastaraisiais metais tustutele?
Na cia tik pamastymams...
Aš irgi kol nesilaukiau galvojau, kad gyvenime nesėdėsiu namie, o dabar kai vaikelio gimimas pamažu artėja, norėčiau truputį ir pailsėt. Ir dėl lelio, ir dėl savęs, ir apskritai dėl to, kad kartais suvokiu, kad pavargau nuo darbo visu etatu, nuo studijų, nuo normalių atostogų neturėjimo jau porą metų. Bet kita vertus, tikrai sutinku, kad ne visos šeimos gali sau leisti gyvuoti iš vieno sutuoktinio kišenės. Taip gal ir būtų įmanoma, bet kai mėnuo priartėja prie galo ir be visų mokesčių ateina laikas mokėti paskolą už butą (dabar apie 1300 Lt per mėn), tai tikrai negera pasidaro. Bijau, kad vyrui šita našta tikrai būtų didoka. Taigi, planuose dirbsiu iš karto, kai tik galėsiu Juk gera padvigubinti šeimos biudžetą (juolab, kad dabar už vyrą uždirbu juntamai daugiau) , nors aišku sieloja, kad lelia dėl to truputį kentės... Kartais išeitis tik viena. Bet koks darbas namuose, lyginant su mano dabartiniu darbu, neapsimokėtų...
Juk gera padvigubinti šeimos biudžetą (juolab, kad dabar už vyrą uždirbu juntamai daugiau) , nors aišku sieloja, kad lelia dėl to truputį kentės... Kartais išeitis tik viena. Bet koks darbas namuose, lyginant su mano dabartiniu darbu, neapsimokėtų...
| QUOTE (vija @ 2004 02 23, 14:53) |
| Bet tada ir apsiribojama bendravimu tik su vaikais (na vakare su vyru), igytos zinios, jei kazkada mokytasi, eina velniui ant uodegos (na netikiu kad pvz kokia diplomuota ekonomiste mamyte kol vaikai miega gilina zinias ekonomikoje, galu gale jei ir taip, tai tik plika teorija....) |
Turiu gera, "paklausia" specialybe, nenuobodu darba, i kuri nenoriu grizti
. Besimokydama, dirbdama nori-nenori privalejau gilinti zinias savo srityje. Kartu buvo apmaudu, kad tiek idomaus yra pasaulyje, o as negaliu, nespeju to "paragauti". Tai dabar atsigriebineju. Siuo metu skaitau Gombricho "Daile ir Iliuzija". O vat kai baigsiu ieskosiu kokio idomaus skaitalo apie astronomija. Buvo neperseniausiai psichologijos skaitalu manija...Dar noreciau socialiniu judejimu istorijos. Dar istoriniu knygu apie kai kuriuos idomius laikotarpius. Menotyra ir toliau vilioja. Gal architektura? O, taigi turiu simtas metu knyga, kuriai vis laiko neatrasdavau apie Art Nouveau. Dizainas, fizika, statistikos metodai.... Blin, kiek daug idomiu dalyku. Kad tik laiko pakaktu
.O vat jei dirbciau dabar, tai buciau uzsikasus ES ir Lietuvos teisiniais aktais. 8 val. per diena. Po darbo noreciau tik TV ir bobisko zurnalo. Aisku, profesinej srity as degraduoju. Bet kas gali uztikrinti, kad dirbdama as nedegraduociau kaip asmenybe? O darbas.... Nezinau. Nors mano specialybe laikoma labai gera, "prestizine" ir pan., bet kuo toliau tuo dazniau susimastau, kad laikas jos atsisakyti. Pasaulyje yra tikrai daug idomesniu dalyku. Gyvenu viena karta. Ir jei yra galimybe megautis gyvenimu, tai kvaila butu to neisnaudoti.
O vyras mano pritaria MANO pasirinkimui.
| QUOTE (norge @ 2004 02 23, 18:20) |
| Gyvenu viena karta. Ir jei yra galimybe megautis gyvenimu, tai kvaila butu to neisnaudoti. O vyras mano pritaria MANO pasirinkimui. |
Cia pritariu 100%. Sutinku, kad dirbant maziau laiko lieka pomegiams. Va noriu per nakti perskaityti nauja knyga, prisesti su arbata prie naujo zurnalo, pazaisti crisscross'a su vyru, pagaminti ka nors turbo 'labai imlaus laikui' vakarienei, dar noreciau ismokti megzti, lankyti joga, eiti sokti vakarais, galu gale paprasciausiai patysoti lovoj.... To niekaip nesukisu i savaitgali ir pavakarius po darbo...
Bet kita vertus, kaip minejau gyvenimas - labai nenuspejamas dalykas, jis kartais megsta papokstauti
Viena diena gali tekti greit pamirsti pomegius ir sukti galva, kuom pradeti verstis... Na gal pas mane tas savisaugos jausmas toks aktyvus Norge, o gal tau nesinori grizti i darba, nes pats darbas taves nevilioja? Jei tai butu kitoks darbas, ne su ES teisiniais aktais, ir poziuris butu kitoks?
Sutinku, kad daug moteru dirba del finansiniu sumetimu. Taciau zinau ne viena, kurioms tie patys teisiniai aktais ar mokesciu sistema suteikia tooookia palaima...
Svarbiausia, ka pati mama apie tai galvoja ir kaip jauciasi - kitu nuomone yra maziau svarbi bet kuriuo atveju...
Man patiko, ka parase Noa...
O siaip Kanadoj poziuris i "visu etatu dirbancias mamas" (t.y. SEDEJIMA namie su vaiku/vaikais) yra kur kas palankesnis nei Lietuvoj. Cia gan nemazai moteru renkasi seima - arba is viso lieka su vaikais namuose, arba dirba dalimi etato...
Kai nebuvo Pauliaus ir nelabai turejau supratimo apie tai, kas yra tas SEDEJIMAS su vaiku, irgi taip galvojau, kad tai yra SEDEJIMAS... Dabar manau beveik lygiai taip, kaip parase Noa - tai pats sunkiausias darbas, koki teko kada dirbti... Visu pirma todel, kad jis yra 24 val. per para 7 dienas per savaite... 17:00 ar 18:00 val. neiseisi niekur, uztrenkus duris, ir darbo diena nesibaigs... Ir nepaisant to, nemokesiu kitam zmogui uz ta pati darba, kuri dirbu as, kad priziuretu MANO vaika. Visko buna, bet daugiau gero nei nelabai. Man smagu buti Mama - nekeisciau to i joki kita darba, bent jau dabar.
Man patiko, ka parase Noa...
O siaip Kanadoj poziuris i "visu etatu dirbancias mamas" (t.y. SEDEJIMA namie su vaiku/vaikais) yra kur kas palankesnis nei Lietuvoj. Cia gan nemazai moteru renkasi seima - arba is viso lieka su vaikais namuose, arba dirba dalimi etato...
Kai nebuvo Pauliaus ir nelabai turejau supratimo apie tai, kas yra tas SEDEJIMAS su vaiku, irgi taip galvojau, kad tai yra SEDEJIMAS... Dabar manau beveik lygiai taip, kaip parase Noa - tai pats sunkiausias darbas, koki teko kada dirbti... Visu pirma todel, kad jis yra 24 val. per para 7 dienas per savaite... 17:00 ar 18:00 val. neiseisi niekur, uztrenkus duris, ir darbo diena nesibaigs... Ir nepaisant to, nemokesiu kitam zmogui uz ta pati darba, kuri dirbu as, kad priziuretu MANO vaika. Visko buna, bet daugiau gero nei nelabai. Man smagu buti Mama - nekeisciau to i joki kita darba, bent jau dabar.
