Nedirbanti moteris.Požiūris į ją...

prie ko cia trumparegiskas? Zmogus PATS nori vaiku, bet nori, kad valstybe juos islaikytu O kas ta valstybe? Tai mes, mes is savo mokesciu turetume visus kazkieno vaikus islaikyt gaunasi Cia normalus poziuris? Mazai dar mokesciu dabar sumokam?

Nedirbanti moteris man lygiai taip pat kaip ir nedirbantis vyras. Atrodo kiek neįprastai ir keistai. Gerai, jeigu vyras uždirba tiek, kad siūlo žmonai nedirbti ir tapti namų šeimininke, tačiau niekad negali žinoti, kiek ilgai bus tokios pajamos. O jei po 10 nedarbo metų nutiktų taip, kad tektų ieškotis darbo moteriai, tai manau būtų tikrai sudėtinga paaiškinti darbdaviams, kad tiesiog nieko neveikėt ir dabar ūmai labai norit dirbti... Žodžiu, man asmeniškai nepriimtina. Aš vistiek, kad ir 0,5 etato, bet vistiek dirbčiau, vien jau tam, kad neužsisėdėčiau tarp keturių sienų.
Šiaip čia toks daugiau nuo senų laikų likęs "ai, aš moteris, jei vyras dirba ir uždirba, tai nedirbiu" požiūris. Manau, jei uždirbtumėte pati kokius 10 tūkst. per mėn., tai nelabai norėtumėte, kad jūsiškis sėdėtų per dienas namie ir leistų Jūsų pinigus, kurie tikrai ne iš dangaus krenta, o reikia pakankamai ir daug dirbti, kad uždirbtum.
Tai tos, kurios galvoja, kad nedirbsiu ir vargo nematysiu, pagalvokit iš kitos pusės, jei būtų priešingai - nedirbų Jūsų vyras.

Niekada... Nu nieko nebūtų baisiau,kaip kaskart prašyti kapeikų kremui,batams,vaistams.. Jau geriau uždirbt mažiau,bet būt tikrai savo pajamomis.. Nei mėgautis ''laisve'' keletą metų negalvojant,o kas jeigu teks pačiai..?

Nors žinau vieną istoriją kai vyras tiesiog padėjo mergaitei,išlaikė,bet labai skatino mokytis,baigt įvairiausius kursus.. Tokius dar suprantu

nebūna nedirbančių moterų.

Sveikos mamytes.. laukiuosi 12 sav. ir jau beveik tris menesiukus pasibaigus kontraktui esu be darbo. Psichologiskai jauciuosi labai prastai. Vyras sako, gi busi mamyte, neprivalai begt dirbti, ramiai ilsekis namie.. bet mane jau eda tokia situacija, kad jokios naudos nera is manes Gal yra panasioje situacijoje esanciu ar buvusiu?

yra yra. Kaip ir nedirbanciu slunkiu vyru buna, tik ant sofos gulinciu ir TV ziurinciu, taip ir moterys ne isimtis. Tik moteru gal gerokai maziau.

As pateisinu nedirbančią moterį tokiu atveju, kada vyras uždirba tiek, kad galima gyventi nebeskaičiuojant. Ir tada vyras simboliškai "moka" algą žmonai tokią, kaip aukšto lygio vadovui
Bet - moteris plius minus turi būti ne piemenka ir su darbine,gyvenimiška patirtimi. Tokiu atveju matau tik pliusus: kūrenamas namų židinys ( ne grindys plaunamos, skalbamia ir pan.), rūpinamasi vaikais, atostogomis, puoselėjami namai, o ir prieš tai sukapta patirtis dirbant neleidžia nuprotėti ar nesuregzti protingo sakinio.
Esu prieš, kada turtingas vyras uždaro namie 20metę, be pasaulio pažinimo, kritinio mąstymo . Tik sėdėk, vaikus augink, nes MAN VYRUI patogu rasti tave namie man grįžus po trijų dienų gastrolių.

Tad stenkimės nemaišyti šių dviejų skirtingų situacijų.

Esu kategoriškai nusistačiusi prieš nedirbančias damas šiuo atveju: kada šeimai trūksta finansų, vyras tempia mamutą namo vos gyvas po trijų darbų, o dar ir damos neapsiriboja savo poreikių. Arba vyrauja požiūris - aij, nėra ir nereikia, užteks pusė etato padirbi pardavėja parduotuvėje.

Dar priskirčiau vieną dirbančių kategoriją šiai temai: dirbu, gaunu minimumą, nepakeliu šiknos susirasti geriau apmokamą darbo vietą, nes aš taip pripratus ir man PATOGU (kada galimybės ir sugebėjimai leidžia).

P.s. esu pati dirbanti ir pati nemaža mamutą tempianti namo, nes vyras, kol kas negali man mokėti "padorios algos", ir negali maksimaliai patenkinti šeimos poreikių vienas nieko neatsisakant. Jei neteks būti namų šeimininke, nieko tokio - galiu dirbti ir uždirbti. Jei teks, būsių patenkinta ir laiminga, kad galiu kiekvieną dieną nesinervuoti darbe ir leisti laiką, kaip noriu, o ir gyvenimo kokybė nuo to netampa prastesnė.

Nedirbanti moteris yra kaip vergas.
Nesuprantu kaip moteris gali nedirbti

Dirbantys zmones vergauja darbdaviams

Aronia,
Jau senokai maciau toki trumpa, protinga ir labai taiklu komentara

Dėkui O as maniau, kad darbsciosios bitutes mane tuoj uzsipuls. Skaitau ir vis knieti pasisakyti: igyjame profesija (ne visada yra galimybe igyti tokia, apie kuria svajojame), dirbame, nes reikia gyventi, uzsidirbti pensija senatvei, maitinti ir lavinti vaikus. O jei pinigu butu sociai, ar tikrai kasdien eitume i darba ir sedetume ten po 8 val.? O gal verciau skirtume laika savo vaikams, sutuoktiniui, pomegiams, dvasiniam tobulejimui? As tikrai rinkciausi antra varianta.

Pritariu...
Tik žmonės tiek įkinkyti jau yra, kad to dažnas net nesuvokia.
Suprantu dar, kai savas verslas/veikla. Bet kai aria ir viską atiduoda svetimam, tai...