Nedirbanti moteris.Požiūris į ją...

tikrai taip..

nedirbanti moteris dazniausiai rupinasi vaikais, tvarkosi namie.
nedirbantis vyras dazniausiai tinginiauja.
isvis nesuprantu, kodel namu seiminike butinai matoma negiamu rakursu, vargse, susitupejus, nusibodus vyrui.
italijoje kur as gyvenu nedirbanti moteris normalu, nes labai sunku suderinti darba su seima. valstybiniu darzeliu mazai, aukle, ar privatus darzelis kainuoja daug..(pvz.privatus darzelis milane nuo 600€, o ka jeigu vaikai 2?!) kartais pamato, kad daugiau kainuoja dirbti, negu nedirbti ir lieka namuose, tuom labiau, jeigu moteris nedirba vyras gauna mokesciu palengvinimu
jeigu skiriasi italijoje nedirbanti moteris vyras turi moketi alimentus ne tik vaikams, bet ir zmonai net jeigu butas vyro, is namu iskeldinti zmona su vaikais neturi teises- issikelia vyras. moteris bet kokiu atveju gauna 20% vyrui priklausancio turto, netgi igyto pries vestuves

Pritariu Zbitkai, manau visais atvejais šeimos pasiskaičiuoja, kaip yra geriau gyventi tam tikru gyvenimo etapu. Dar nesutikau nei vienos, kuri "sėdėtų" namie tiesiog šiaip sau, visada yra priežastis..

as sedziu namie, nes nera darbo, pas mus didele krize. pasako tiesiai "moteris vaisingam amziuje mums nereikalinga", arba "yra italu nedirbanciu, o tu dar nori"..
kadangi daug moteru italijoje nedirba, vyras gauna mokesciu lengvatu uz vaikus ir zmona..
siaip italijoje motinystes atostogos 5men. po to iki metu gauni tik 30%. kas nores palikti toki maza vaika? jeigu gali sedi namie, kartais palieka seneliams..negi mokesi uz lopseli 600€ ar daugiau, kai pati uzdirbi 1000€
ir nebutinai namu seimininke susitupejus, nutriususiais plaukais, neidomu. italijoje pazistu poniuciu, kurios niekad nedirbo, nes vyras gerai uzdirbdavo. visos elegantiskos, susitvarkusios
kazin kiek lietuvaiciu nedirbtu, jeigu galetu. daznai dirba, nes butina prisideti prie seimos biudzeto. gerai, jeigu vyras padeda ir namuose..bet daug tokiu, kurios dirba, dar turi namus apkuopti, vaikus priziureti ir t.t.
Papildyta:


kur kam tobulejimas. ar ta kuri sedi nelabai megstamam darbe tobuleja
as nesijauciu, kad netobuleju, nes tos sritys kurios mane domina- istorija, kalbos, net labai tobuleju
as pirmais metais italijoje darbo neiskojau, nes nemokejau kalbos, po to ieskojau, bet neradau. pernai daugiau kaip puse metu uz dyka savanoriavau parapijos vaiku darzelyje ir man patiko. jeigu ne sveikata buciau toliau tesus veikla
o del minciu, kad liksiu viena ka tada darysiu nebijau. jau viena kart issiskyriau su lietuviu ir nenumiriau, priesingai po skyrybu nieko negavau, nes jis nieko neturejo, pati dirbau, issilaikiau. ir dabar nebijau, rasciau kokia iseiti.
kodel tureciau galvoti, ai, iseis, paliks, liksiu viena be pinigu. gal taip nebus..o jeigu bus, tai tada ir pagalvosiu issilavinima turiu, grisiu i lietuva ir neprazusiu. o jeigu turesiu vaiku, rasiu savo vieta ir cia.
Papildyta:


o man teko sutikti susitupejusiu, nuobodziu namu seimininkiu, be laiko subobejusiu nors joms tik 30m. bet cia tikriausiai daug priklauso ir nuo intelekto lygio.
as pati lankau kalbu kursus, sportuoju, skaitau, vaikstau i muziejus, kartais padedu vyrui jo darbe- pvz. ieskoti informacijos internete.

Niekada nenorėčiau būt namų šeimininkė, tai tiesiog slegia, kitais metais grįžtu į darbą po motinystės atostogų, manau atsiplėšiu nuo tos rutinos Nors kaip kitos ir sportuoju ir skaitau ir t.t . šiaip aktyvus žmogus esu, bet visą gyvenimą šitaip pragyventi niekada nenorėčiau

sveikos, mano pozuriu- baisu, savotiskas sustagarejimas

mano manymu didesnis sustagarėjimas dirbti monotinišką, intelekto nereikalaujantį ir nepatinkantį darbą už minimumą (ypač kai yra galimybė to nedaryt). Jau geriau tą laiką skirti rūpinimuisi namais bei savimi.

nebutinai. As dirbu nemonotoniska darba, netgi idomu, neblogai apmokama ir jis man tikrai patinka, bet... darbo kruvis ziauriai didelis. Griztu taip pavargus, kad jau nieko nesinori. Darbas-namai-namu tvarkymas-valgio gaminimas. Nepamenu kada paskutini karta perskaiciau knyga. Gal pries koki pusmeti? Laiko neturiu! O kada TV isijungiu? 1 ar 2 kartus per savaite? Rankdarbiai jau seniai pamirsti... Kada galiu skirt laiko pasedet, atsipalaiduot, nieko neveikt? Nera to laiko! Ot tobulejimas! Taip, jei dirbciau toki darba, kur nuejus ir knyga paskaityciau, ir dar kokia servietele nunarpliociau, tada galeciau svaigt kokia as "tobulejanti" bet tam reikia lengvo darbo, kad moteris nesijaustu jame kaip vovere rate. Kai pamenu laikotarpi, kai as be darbo buvau, tai galiu pasakyt: va, tada as tobulejau!!! Jokios rutinos nebuvo! Tada as mokiausi, kursus lankiau, knygas skaiciau, TV isijungdavau, rankdarbiais uzsiemiau, galejau iseit pasivaiksciot, pasportuot, o dabar? Tobuleju darbe??? Kiek jau tu tobulejanciu darbe? Vienetai. Kazko netgi itariu, kad tos kurios cia raso, kad nedirbanti netobuleja, tai is pavydo raso... tiesiog pavydi joms laisvo laiko, kurios pacios neturi. Tipo, vyrui neidomu su nedirbancia kalbet. O apie ka kalbet su dirbancia? Apie jos darba? Juk kaip bedarbei gali tik puodai ir vaikai rupet, taip dirbanciai gali but tik jos pacios darbas galvoj. Kad moteris dirba, tai dar nereiskia, kad ji turi laiko visu pasauliu dometis ir, kad tai daro.

Alexandra.R. jei butu galimybe paspauciau like

gerai pastebeta
pavydas visur

Aš esu nedirbantis vyras. Na bent jau į darbą vaikšto žmona. Jai patinka, man ne. Turime vieną vaiką, nes daugiau būtų savo gyvenimo žlugdymas. Aš mėgstu skaityti, lėbauti su draugais ir blogai nesijaučiu. Svarbu neturėti nesveikų norų: brangių mašinų, skudurų, ir kitko, dėl ko reikėtų plėšytis. Knygų skaitymas tikrai pigus užsiėmimas, bibliotekos dar nemokamos, filmai iš torrent - per metus paržiūriu daugiau nei metuose dienų. Ir manau, kad teisės nedirbti neturi tik moterys ar tik vyrai. Kas nenori tas nedirba, kas nori - dirba. O diplomus turiu dviejų universitetų, bet karjera ir pinigų vaikymasis ne man. Vienas filosofas laikė laime galėjimą nedirbti protingiems žmonėms. O senovėje dirbo tik vergai...

as performuluociau taip: kas gali sau leisti nedirbti ir to nori, tas nedirba. Nes kitaip, is ko gyventut, jei tik noras nedirbt butu, o pinigu seimoj nulis?