Nedirbti ir auginti vaikus bei galėti skirti jiems visą savo dėmesį yra puiku.
visiskai nesvarbu koks kitu poziuris i nedirbancia moteri. kur kas svarbesinis pacios moters poziuris i savo situacija. jei ji jauciasi laiminga budama namie ir augindama vaikus-valio, kodel gi ne? jei moteriai, kad jaustis laimingai reikalingas darbas ir karjera- taip pat mielai prasom.
Kad krizės metu nedirba, čia su prantama, bet pažįstu tokių žmonių, kurie 10 metų po mokslų baigimo, ir kai darbai mėtėsi, vos ne patys siūlėsi, nedirbo, tai...trūksta žodžio, koks begali būti požiūris į tokį žmogų 
...visiškas degradavimas...
...visiškas degradavimas...
QUOTE(donna bella @ 2010 03 25, 08:41)
Kad krizės metu nedirba, čia su prantama, bet pažįstu tokių žmonių, kurie 10 metų po mokslų baigimo, ir kai darbai mėtėsi, vos ne patys siūlėsi, nedirbo, tai...trūksta žodžio, koks begali būti požiūris į tokį žmogų ...visiškas degradavimas...
...visiškas degradavimas...O jei nedirba todėl, kad vaikus augina? Argi tai nėra darbas? Ar būtinai moteris, turinti vaikų, privalo kažkur dirbti?
Manau, kad kartais požiūris į motinas būna degradavęs...
QUOTE(vaižgantė @ 2010 03 25, 10:48)
O jei nedirba todėl, kad vaikus augina? Argi tai nėra darbas? Ar būtinai moteris, turinti vaikų, privalo kažkur dirbti?
Manau, kad kartais požiūris į motinas būna degradavęs...
Manau, kad kartais požiūris į motinas būna degradavęs...
Nemanau, kad dauguma lietuvių dirba toookius darbus, kuriuose nedegraduoja
Mažai šiaip intelektualų LT.
O sėdėdamas namuose gali mokytis kalbų, šiaip įvairių dalykų, ir tobulėti visomis prasmėmis, rašyti, piešti, groti, jei turi tam talentus. Skirti daug dėmesio mažamečiams vaikams, vyrui, ir pan. Gali būti daug protingesnė, įdomesnė, išsilavinusi už dirbančią, jei tik tam skirsi laiko, o ne nosį krapštysi namie būdama. Tik noro reikia!!! Ir pasitikėti savimi.
Šiaip kiekviena šeima tvarkosi taip, kai jai geriausia, ir nereikia čia baisėtis. Klausimas - kas labiau degradavęs, ar tas, kuris skiria savo laiką šeimai, savišvietai, tobulėjimui, bet yra gerbiantis kitus, kultūringas, ar tas, kas nueina - atidirba, ir toliau negerbia kitų, yra netolerantiškas kitaip gyvenantiems, nejautrus ir šaltas.
O šiaip, manau, dauguma norėtų dirbti, bet nedirba dėl pačių įvairiausių aplinkybių - tik ne visiems tas aplinkybes nori afišuoti
[quote=new_idea,2010 03 26, 17:30]
Nemanau, kad dauguma lietuvių dirba toookius darbus, kuriuose nedegraduoja
Mažai šiaip intelektualų LT.
O sėdėdamas namuose gali mokytis kalbų, šiaip įvairių dalykų, ir tobulėti visomis prasmėmis, rašyti, piešti, groti, jei turi tam talentus. Skirti daug dėmesio mažamečiams vaikams, vyrui, ir pan. Gali būti daug protingesnė, įdomesnė, išsilavinusi už dirbančią, jei tik tam skirsi laiko, o ne nosį krapštysi namie būdama. Tik noro reikia!!! Ir pasitikėti savimi.
Šiaip kiekviena šeima tvarkosi taip, kai jai geriausia, ir nereikia čia baisėtis. Klausimas - kas labiau degradavęs, ar tas, kuris skiria savo laiką šeimai, savišvietai, tobulėjimui, bet yra gerbiantis kitus, kultūringas, ar tas, kas nueina - atidirba, ir toliau negerbia kitų, yra netolerantiškas kitaip gyvenantiems, nejautrus ir šaltas.
O šiaip, manau, dauguma norėtų dirbti, bet nedirba dėl pačių įvairiausių aplinkybių - tik ne visiems tas aplinkybes nori afišuoti
[/qu
geras poziuris
tiesiog, sedint namuose reikia daug savidrausmes, kad butu galima va taip tobulintis. juk tikrai yra darbu, kuriuose ismoksti atlikti kazkokias funkcijas, ir darai beveik nemastydamas, arba tobuleji tik kazkurioj siauroj srity, o namuose gali daug laiko skirti savisvietai.
Nemanau, kad dauguma lietuvių dirba toookius darbus, kuriuose nedegraduoja
Mažai šiaip intelektualų LT.
O sėdėdamas namuose gali mokytis kalbų, šiaip įvairių dalykų, ir tobulėti visomis prasmėmis, rašyti, piešti, groti, jei turi tam talentus. Skirti daug dėmesio mažamečiams vaikams, vyrui, ir pan. Gali būti daug protingesnė, įdomesnė, išsilavinusi už dirbančią, jei tik tam skirsi laiko, o ne nosį krapštysi namie būdama. Tik noro reikia!!! Ir pasitikėti savimi.
Šiaip kiekviena šeima tvarkosi taip, kai jai geriausia, ir nereikia čia baisėtis. Klausimas - kas labiau degradavęs, ar tas, kuris skiria savo laiką šeimai, savišvietai, tobulėjimui, bet yra gerbiantis kitus, kultūringas, ar tas, kas nueina - atidirba, ir toliau negerbia kitų, yra netolerantiškas kitaip gyvenantiems, nejautrus ir šaltas.
O šiaip, manau, dauguma norėtų dirbti, bet nedirba dėl pačių įvairiausių aplinkybių - tik ne visiems tas aplinkybes nori afišuoti
[/qu
geras poziuris
tiesiog, sedint namuose reikia daug savidrausmes, kad butu galima va taip tobulintis. juk tikrai yra darbu, kuriuose ismoksti atlikti kazkokias funkcijas, ir darai beveik nemastydamas, arba tobuleji tik kazkurioj siauroj srity, o namuose gali daug laiko skirti savisvietai.
QUOTE(vaižgantė @ 2010 03 25, 19:48)
O jei nedirba todėl, kad vaikus augina? Argi tai nėra darbas? Ar būtinai moteris, turinti vaikų, privalo kažkur dirbti?
Manau, kad kartais požiūris į motinas būna degradavęs...
Manau, kad kartais požiūris į motinas būna degradavęs...
Augina ir po 3 vaikus mano darbe kas antras, trečias pavyzdys, bet dirba, ir ne tik namų ruošos darbus reikia nuveikti, kas ir taip savaime suprantama, bet ir savo darbą. Manau, kad nedirbančioms čia tik pasiteisinimas: "Oi namuose daug darbo", juokas net ima, aišku, save juk reikia kažkaip apginti...
Prieš tai aš rašiau apie nedirbančią ir neauginančią vaikų moterį, na jei jums tai normalu, kad žmogus savęs niekur nerealizuoja, net neaugindamas vaikų (nes jūs čia jau matot didelį darbą), tai dar kartą ir parodo pavyzdį, kaip galime žiūrėti į tokius...
QUOTE(donna bella @ 2010 03 31, 07:44)
Augina ir po 3 vaikus mano darbe kas antras, trečias pavyzdys, bet dirba, ir ne tik namų ruošos darbus reikia nuveikti, kas ir taip savaime suprantama, bet ir savo darbą. Manau, kad nedirbančioms čia tik pasiteisinimas: "Oi namuose daug darbo", juokas net ima, aišku, save juk reikia kažkaip apginti...
Prieš tai aš rašiau apie nedirbančią ir neauginančią vaikų moterį, na jei jums tai normalu, kad žmogus savęs niekur nerealizuoja, net neaugindamas vaikų (nes jūs čia jau matot didelį darbą), tai dar kartą ir parodo pavyzdį, kaip galime žiūrėti į tokius...
Prieš tai aš rašiau apie nedirbančią ir neauginančią vaikų moterį, na jei jums tai normalu, kad žmogus savęs niekur nerealizuoja, net neaugindamas vaikų (nes jūs čia jau matot didelį darbą), tai dar kartą ir parodo pavyzdį, kaip galime žiūrėti į tokius...
Aš manau, kad kiekvienas žmogus turi pasirinkimą, kaip jam gyventi. Nebūtina laikytis sociumo primestų normų. O viena iš tų normų yra vesti/ištekėti ir auginti du vaikus- berniuką ir mergaitę bei kažkur dirbti
Mano patirtis rodo, kad jeigu turi daugiau nei du vaikus, nesi pajėgi būti gera motina savo vaikams, jeigu dirbi pilną darbo dieną. Kiekvienas žmogus, jeigu jis yra fiziškai ir psichiškai sveikas, turi galimybę susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad ir jam ir jo šeimai, jeigu ją turi, būtų patogu.
QUOTE(donna bella @ 2010 03 31, 07:44)
Augina ir po 3 vaikus mano darbe kas antras, trečias pavyzdys, bet dirba, ir ne tik namų ruošos darbus reikia nuveikti, kas ir taip savaime suprantama, bet ir savo darbą. Manau, kad nedirbančioms čia tik pasiteisinimas: "Oi namuose daug darbo", juokas net ima, aišku, save juk reikia kažkaip apginti...
Manau, tai visiškai ne Jūsų reikalas, kaip kas susitvarko savo šeimoje darbo/nedarbo klausimus
Kodėl Jums atrodo, kad jos (nedirbančios) ginasi? Gal labai aršiai puolate su savo kategoriška nuomone, tai būna priverstos kažkokiais argumentais atremti Jūsų siaurą požiūrį. Ir nemanykite, kad viską žinote apie kažką!!! Nes, pasikartosiu, ne visi nori afišuotis, pavyzdžiui, apie savo ligas, tėvų slaugą, ir pan.
Aš pvz., išoriškai atrodau visiškai sveika, bet ... sergu nepagydoma didelius fizinius skausmus sukeliančia liga, nuolat tenka gulėti ligoninėse, gaunu netekto darbingumo išmoką, auginu vaiką, kuris jau ne leliukas, tad keliauja į darželį, padedu savo mamai, I gr. invalidei, po insulto. Darbą praradau dėl ligos, nes turėjau 4 mėnesių nedarbingumo lapelį dėl itin ilgo ligos paūmėjimo, kai net nebepajėgiau iš lovos atsikelti, o tik keturiomis išropoti, be to akių uždegimas nesibaigiantis atėmė galimybę dirbti namie tuo sunkiu metu.
Dabar ieškau darbo apie metus, t.y. 9 mėn., po magistro baigimo. Tikiuosi, jog pavyks, nes dedu tam visas pastangas, bet vadinti savęs degrade dėl susiklosčiusių aplinkybių neleidau ir niekam neleisiu - ligos aš nepasirinkau - kiekvienas gali susirgti - man tai nutiko sulaukus 24 m.
Nereikia smerkti, kai nieko nežinai
QUOTE(donna bella @ 2010 03 31, 08:44)
Augina ir po 3 vaikus mano darbe kas antras, trečias pavyzdys, bet dirba, ir ne tik namų ruošos darbus reikia nuveikti, kas ir taip savaime suprantama, bet ir savo darbą. Manau, kad nedirbančioms čia tik pasiteisinimas: "Oi namuose daug darbo", juokas net ima, aišku, save juk reikia kažkaip apginti...
Prieš tai aš rašiau apie nedirbančią ir neauginančią vaikų moterį, na jei jums tai normalu, kad žmogus savęs niekur nerealizuoja, net neaugindamas vaikų (nes jūs čia jau matot didelį darbą), tai dar kartą ir parodo pavyzdį, kaip galime žiūrėti į tokius...
Prieš tai aš rašiau apie nedirbančią ir neauginančią vaikų moterį, na jei jums tai normalu, kad žmogus savęs niekur nerealizuoja, net neaugindamas vaikų (nes jūs čia jau matot didelį darbą), tai dar kartą ir parodo pavyzdį, kaip galime žiūrėti į tokius...
Turint 2 vaikus kartais tenka paplušėti, ne prie puodų, kas savaime suprantama, bet ir lavinimo linkme. O jei dar 3, tai iš vis darbinis arklys.
Kasdien vežioju du vaikus į papildomą lavinimą. Ar žinai kiek atima darbingo laiko tas procesas? Darbo metu +-3-4 valandas. Nes tokia veikla mokiniams vyksta dieną, per pietus ar po pietų. Ir tai tik du skirtingi užsiėmimai. Nuo kitų metų bus papildomai trečias, nes yra poreikis. Abu vaikai turi skirtingus pomėgius. Ką tai reiškia? Kad abu lankys skirtingu metu skirtingose vietose. Kas turi vežioti? Tėvas, kuris uždirba šeimai esminius pinigus, ar mama, kuri gali sau leisti nedirbti. Galėti sau leisti nedirbti yra prabanga, o ne lažas
Tie, kurie negali sau leisti tokios prabangos - vežioti po būrelius, treniruotes, tenkinasi mokyklinių būrelių pasiūla. Patys žinome, kokia jų kokybė. Arba vežioja pakaitomis, arba samdo "tetą", arba prašo senelių pagalbos, arba paleidžia vaikus savarankiškai važinėti. Rizika yra, bet nelieka pasirinkimo. Nes dirba. Todėl kai mama renkasi nedarbą, o vaikų "ganymą", ji nėra nei geresnė, nei blogesnė, ji pati renkasi kas jai svarbiau.
