Dėl pinigų esu rami, nes mano vyras irgi nelabai dirba, gyvenam iš to, ką senai sukūrėm kartu, ir dabar mums tai neša pelną.
Aš nedirbu, ir esu labai tuo patenkinta. Nesu karjeristė, kuri norėtų kažkam kažką įrodyti, kad nėra niekas. Skaitau knygas, vaikštau į įvairius renginius, daug sportuoju, truputį užsiimu labdara( Tiesa, dabar truputį laiko tam trūkstam nes turiu mažą žmogiuką). O, kur dar įvairūs kursai.Nesijaučiu namų šeimininke, nes turiu pagalbininkę, be to namus tvarkyti reikia ir dirbančiom moterim Dėl pinigų esu rami, nes mano vyras irgi nelabai dirba, gyvenam iš to, ką senai sukūrėm kartu, ir dabar mums tai neša pelną.
Dėl pinigų esu rami, nes mano vyras irgi nelabai dirba, gyvenam iš to, ką senai sukūrėm kartu, ir dabar mums tai neša pelną. QUOTE(rainie2636 @ 2009 02 24, 11:02)
Dabar man tokia situacija aš esu be darbo jau keturi m ir atsirado šansas jį gauti susitikau su darbdaviu pasikalbėjom,man pasiūlė pačias geriausias sąlygas (tame darbe) bet manau įvėliau klaidą, kad nepapyraginau ir todėl kai susitarėm susiskambinti vėliau ,darbdavys numetinėja arba neatsako į mano skambučius... kaip galvojat jus ar dar nenuplaukė man šitas darbas?
QUOTE(kerija @ 2009 02 24, 23:00)
Aš nedirbu, ir esu labai tuo patenkinta. Nesu karjeristė, kuri norėtų kažkam kažką įrodyti, kad nėra niekas. Skaitau knygas, vaikštau į įvairius renginius, daug sportuoju, truputį užsiimu labdara( Tiesa, dabar truputį laiko tam trūkstam nes turiu mažą žmogiuką). O, kur dar įvairūs kursai.Nesijaučiu namų šeimininke, nes turiu pagalbininkę, be to namus tvarkyti reikia ir dirbančiom moterim Dėl pinigų esu rami, nes mano vyras irgi nelabai dirba, gyvenam iš to, ką senai sukūrėm kartu, ir dabar mums tai neša pelną.
Dėl pinigų esu rami, nes mano vyras irgi nelabai dirba, gyvenam iš to, ką senai sukūrėm kartu, ir dabar mums tai neša pelną.sutinku
Neskaiciau visos temos, tik kelis puslapius atgal.. ir susidariau nuomone, kad vertinat neatsizvelgdamos i aplinkybes 
As nesu karjeriste, bet dirbu, nors simta kartu mieliau nedirbciau.. Nes man darbas - tai ne saves realizavimas
man darbas - galimybe uz atlyginima pirkti duona.. Nedirbi - neturi uz ka valgyti, viskas labai paprasta.
Ne visi darbai tokie, kad: ryte keliesi, dazaisi, dediesi dalykini kostiumeli ir aukstakulnius ir pradedi darbo diena nuo puodelio kavos jaukiame ofise su rytiniu laikrasciu (cia daugmaz atkartojau vienos mamos posta, ko ji pasiilgo sededama namie ir beaugindama vaikus) - i toki darba ir as su malonumu eiciau ir tikrai tokio pasiilgciau
deja, nepamastoma, kad dauguma dirba sunku, nekvalifikuota ar mazai kvalifikuota darba, kuriame tiesiogine ta zodzio prasme ari, o ne realizuoji save. Patikekit as daug labiau realizavau save augindama savo maziuka iki dvieju metu ir jei tik galeciau dar du metus auginciau 
Kitas aspektas - kaip as vertinu nedirbancias, sedincias namie moteris? Neigiamai Is pavydo 
Taip, pavydziu galimybes nedirbti ar bent jau rinktis tarp galimybes dirbti ar nedirbti, jau nekalbu apie galimybe rinktis pati darba. Pavydziu, kad vienas vyras gali pilnai ar bent didziaja dalimi islaikyti seima (pvz musu su vyru algos ir indelis i seimos finansus vienodas). Bet guodziu save tuom, kad jei kada vyras paskelbs paliekantis seima gyvenimas nesustos, neatsidursiu nuliniame taske viena su vaikais, finansinis pasaulis nesugrius, is dalies ir emocinis tuo paciu.
Taip kad deretu pripazinti, kad nera ko neigiamai ziureti i nedirbancia moteri, nebent jai pavydite tos galimybes Kaip as pavyzdiui Tik aisku as cia nepiktai
As nesu karjeriste, bet dirbu, nors simta kartu mieliau nedirbciau.. Nes man darbas - tai ne saves realizavimas
man darbas - galimybe uz atlyginima pirkti duona.. Nedirbi - neturi uz ka valgyti, viskas labai paprasta. Ne visi darbai tokie, kad: ryte keliesi, dazaisi, dediesi dalykini kostiumeli ir aukstakulnius ir pradedi darbo diena nuo puodelio kavos jaukiame ofise su rytiniu laikrasciu (cia daugmaz atkartojau vienos mamos posta, ko ji pasiilgo sededama namie ir beaugindama vaikus) - i toki darba ir as su malonumu eiciau ir tikrai tokio pasiilgciau
deja, nepamastoma, kad dauguma dirba sunku, nekvalifikuota ar mazai kvalifikuota darba, kuriame tiesiogine ta zodzio prasme ari, o ne realizuoji save. Patikekit as daug labiau realizavau save augindama savo maziuka iki dvieju metu ir jei tik galeciau dar du metus auginciau Kitas aspektas - kaip as vertinu nedirbancias, sedincias namie moteris? Neigiamai
Is pavydo Taip, pavydziu galimybes nedirbti ar bent jau rinktis tarp galimybes dirbti ar nedirbti, jau nekalbu apie galimybe rinktis pati darba. Pavydziu, kad vienas vyras gali pilnai ar bent didziaja dalimi islaikyti seima (pvz musu su vyru algos ir indelis i seimos finansus vienodas). Bet guodziu save tuom, kad jei kada vyras paskelbs paliekantis seima gyvenimas nesustos, neatsidursiu nuliniame taske viena su vaikais, finansinis pasaulis nesugrius, is dalies ir emocinis tuo paciu. Taip kad deretu pripazinti, kad nera ko neigiamai ziureti i nedirbancia moteri, nebent jai pavydite tos galimybes
Kaip as pavyzdiui Tik aisku as cia nepiktai
Man kažkaip atrodo, kad moteriai darbas, šalia savirealizacijos, tai dar ir galimybė užtikrinti savo ir vaikų išgyvenimą, jeigu statistika apie skyrybas ir jai parodys savo dantis 
arba jei vyras darbą praras.
Bet, kai žmonės ima smerkti moteris, kurios vaikus augina ir šeimą prižiūri:mmm .
Ir jaunoms mamoms tada sunku atskispirti nuolatiniam visuomenės spaudimui: "tu vertinga kaip žmogus tik tada, kai dirbi".
Manau vaikams tikrai yra gerai, kai gali gauti kokybišką bent vieno iš tėvų dėmesį. O svarbiausia - būti mama - tai ir yra darbas - pagarbos verta profesija!
arba jei vyras darbą praras.Bet, kai žmonės ima smerkti moteris, kurios vaikus augina ir šeimą prižiūri:mmm .
Ir jaunoms mamoms tada sunku atskispirti nuolatiniam visuomenės spaudimui: "tu vertinga kaip žmogus tik tada, kai dirbi".
Manau vaikams tikrai yra gerai, kai gali gauti kokybišką bent vieno iš tėvų dėmesį. O svarbiausia - būti mama - tai ir yra darbas - pagarbos verta profesija!
QUOTE(Mažoji saulė @ 2009 03 03, 23:43)
Neskaiciau visos temos, tik kelis puslapius atgal.. ir susidariau nuomone, kad vertinat neatsizvelgdamos i aplinkybes
As nesu karjeriste, bet dirbu, nors simta kartu mieliau nedirbciau.. Nes man darbas - tai ne saves realizavimas man darbas - galimybe uz atlyginima pirkti duona.. Nedirbi - neturi uz ka valgyti, viskas labai paprasta.
Ne visi darbai tokie, kad: ryte keliesi, dazaisi, dediesi dalykini kostiumeli ir aukstakulnius ir pradedi darbo diena nuo puodelio kavos jaukiame ofise su rytiniu laikrasciu (cia daugmaz atkartojau vienos mamos posta, ko ji pasiilgo sededama namie ir beaugindama vaikus) - i toki darba ir as su malonumu eiciau ir tikrai tokio pasiilgciau deja, nepamastoma, kad dauguma dirba sunku, nekvalifikuota ar mazai kvalifikuota darba, kuriame tiesiogine ta zodzio prasme ari, o ne realizuoji save. Patikekit as daug labiau realizavau save augindama savo maziuka iki dvieju metu ir jei tik galeciau dar du metus auginciau
Kitas aspektas - kaip as vertinu nedirbancias, sedincias namie moteris? Neigiamai Is pavydo Taip, pavydziu galimybes nedirbti ar bent jau rinktis tarp galimybes dirbti ar nedirbti, jau nekalbu apie galimybe rinktis pati darba. Pavydziu, kad vienas vyras gali pilnai ar bent didziaja dalimi islaikyti seima (pvz musu su vyru algos ir indelis i seimos finansus vienodas). Bet guodziu save tuom, kad jei kada vyras paskelbs paliekantis seima gyvenimas nesustos, neatsidursiu nuliniame taske viena su vaikais, finansinis pasaulis nesugrius, is dalies ir emocinis tuo paciu.
Taip kad deretu pripazinti, kad nera ko neigiamai ziureti i nedirbancia moteri, nebent jai pavydite tos galimybes Kaip as pavyzdiui Tik aisku as cia nepiktai
As nesu karjeriste, bet dirbu, nors simta kartu mieliau nedirbciau.. Nes man darbas - tai ne saves realizavimas
man darbas - galimybe uz atlyginima pirkti duona.. Nedirbi - neturi uz ka valgyti, viskas labai paprasta. Ne visi darbai tokie, kad: ryte keliesi, dazaisi, dediesi dalykini kostiumeli ir aukstakulnius ir pradedi darbo diena nuo puodelio kavos jaukiame ofise su rytiniu laikrasciu (cia daugmaz atkartojau vienos mamos posta, ko ji pasiilgo sededama namie ir beaugindama vaikus) - i toki darba ir as su malonumu eiciau ir tikrai tokio pasiilgciau
deja, nepamastoma, kad dauguma dirba sunku, nekvalifikuota ar mazai kvalifikuota darba, kuriame tiesiogine ta zodzio prasme ari, o ne realizuoji save. Patikekit as daug labiau realizavau save augindama savo maziuka iki dvieju metu ir jei tik galeciau dar du metus auginciau Kitas aspektas - kaip as vertinu nedirbancias, sedincias namie moteris? Neigiamai
Is pavydo Taip, pavydziu galimybes nedirbti ar bent jau rinktis tarp galimybes dirbti ar nedirbti, jau nekalbu apie galimybe rinktis pati darba. Pavydziu, kad vienas vyras gali pilnai ar bent didziaja dalimi islaikyti seima (pvz musu su vyru algos ir indelis i seimos finansus vienodas). Bet guodziu save tuom, kad jei kada vyras paskelbs paliekantis seima gyvenimas nesustos, neatsidursiu nuliniame taske viena su vaikais, finansinis pasaulis nesugrius, is dalies ir emocinis tuo paciu. Taip kad deretu pripazinti, kad nera ko neigiamai ziureti i nedirbancia moteri, nebent jai pavydite tos galimybes
Kaip as pavyzdiui Tik aisku as cia nepiktai Lygiai taip paciai ir as galvoju
Auginu mergyte antrus metus ir galeciau dar 5 sedeti namuose, taip kartais norisi kazkokios veiklos, kazkokio uzsiemimo, tai isvarai kur nors i parduotuves ar vyras duoda saskaitas sutvarkyti ir fsio vel laiminga Man patinka buti mama ir gera zmona 
Sveikutės, pati esu dirbanti, bet nesmerkiu nedirbančių moterų jei leidžia galimybės nedirbti - kodėl gi ne mes šeimoje dirbame abu, nes vargu ar pakaktų vieno atlyginimo viskam, ką kalbėti, kad norisi ir vasarą atostogauti..
ir negalėčiau sėdėti namuose - kad ir koks bebūtų darbas, manau trūktų kažkokio judesio
jei leidžia galimybės nedirbti - kodėl gi ne mes šeimoje dirbame abu, nes vargu ar pakaktų vieno atlyginimo viskam, ką kalbėti, kad norisi ir vasarą atostogauti..ir negalėčiau sėdėti namuose - kad ir koks bebūtų darbas, manau trūktų kažkokio judesio
buvau motinyst. atostogose kol dukrai suėjo 3 metukai. dabar nuolat ieškau darbo, truputų buvau įsidarbinusi, bet va krizė prasidėjo, vėl ieškau, tikrai nusibodo namie, bet, kad nėra to darbo koks dar gali būti neigiamas požiūris...
koks dar gali būti neigiamas požiūris...
Tikriausiai busiu nepopuliari, bet as nedirbu ir bent kol kas esu labai patenkinta.Esame jauna seima, vaikelio dar neturime. Nepasakyciau, kad nedirbant tenka nuobodziauti-sportuoju, seimininkauju namuose, susitinku su draugem, bet kada galiu uzbegti pas mama puodelio kavos, skaitau knygas, rupinuosi savo isvaizda, tvarkau reikalus, susijusius su namais. Tiesiog nezinau, kodel turetu buti nuobodu. Siaip turiu universiteto diploma, bet pagal specialybe nesu dirbusi. Tiesiog dziaugiuosi,kad turiu tokia galimybe deliotis darbus, kaip man patinka. Del ateities nei vienas negalime buti tikras, kas bus po metu. Bet dabar esu labai laiminga
As esu dirbanti. Nediribti negaliu, nes vyro alga nera ant tiek dideli, o gyvent gerai NORISI 
. Savo darba labai myliu ir visai jo nedirbt nenoriu, bet noreciau dirbt pagal laisva grafika. Pasiimi 2 budejimus per savaite ir fsio! 
Tai tada bus ir savirealizacija ir laiko seimai uzteks.
Siekiu sio tikslo, nes visiskai nedirbt ir sedet namie negaleciau
. Savo darba labai myliu ir visai jo nedirbt nenoriu, bet noreciau dirbt pagal laisva grafika. Pasiimi 2 budejimus per savaite ir fsio! Tai tada bus ir savirealizacija ir laiko seimai uzteks.
Siekiu sio tikslo, nes visiskai nedirbt ir sedet namie negaleciau
As siuo metu nedirbu, "sedziu" dekretinese! Kaip man gera, kaip as nuo to kaifuoju! Jeigu butu galimybe- dar kokius 3 kartus pabuciau nescia ir pasidziaugciau kiekviena nauja maziaus diena..... Ir tikrai neiciau i darba! As namie jau 7 menesius ir visiskai nepasiilgau darbo. Planuoju visus 2 metus praleisti su vaiku! Ir man patinka buti vista sedincia namuose. Buta speju sutvarkyti max per 1 val, pietus- 30 min (virimo proceso neskaiciuoju). Mokinuosi 2 uzsienio kalbas, ziuriu filmus, skaitau. Aisku, neturiu vyro, kuris priekaistautu, kad isstorejau, nieko neveikiu ar sedziu jam ant sprando (nesakau, kad vyro neturejimas gerai, bet mano gyvenimo situacija siuo metu tokia).
Aisku, pries tai buvo "raudonas" atestatas, prestiziniai moklai, gerai apmokamas darbas...
Aisku, pries tai buvo "raudonas" atestatas, prestiziniai moklai, gerai apmokamas darbas...
QUOTE((ne)eiline @ 2009 01 28, 02:22)
Kiekvienoj šeimoj vis kitaip. Yra vyrų, kurie nori, kad jų moterys nedirbtų, yra moterų, nesutinkančių "sėdėti namuose" ir t..t..
Tokia jau "patiniška" prigimtis. Mano vyras irgi nuolat užsimena, kai pasikundžiu, kad nugarą skauda, kad kam man dirbti, užtenka mokslų kol kas, jis mielai mane išlaikys. bet man yra kažkoks vidinis nusistatymas, kad išlaikytine būti be rimtos priežasties (pvz. ieškai, bet nerandi darbo, prižiūri mažamečius vaikus, sergi rimta liga) yra tiesiog neteisinga. Morališkai nepateisinama.
QUOTE(Honey @ 2009 02 06, 02:08)
Mano draugė nedirba jau kelerius metus, vaikučių neturi, laiką leidžia tikrai ne tarp keturių sienų - dabar lanko kursus. Visad linksma, pasitempusi, viskuo domisi. Aš jau nebepamenu, kada turėjau laiko knygą paskaityt, vien savo popierius tematau, o ji tikrai nebunka nuo nedarbo, netgi atvirkščiai. Taigi, nematau čia nieko gėdingo, kaip kas nori, taip tas gyvena
Visuomenė visad abuvo nusiteikusi prieš tokius atvejus. Nes realiai jeigu jai kas nors nutiktų, pagalbos ji ieškotų iš kitų, visus jos namie "sėdėjimo" metus pradirbusių. Darbštumas mūsų (ir kitose daugiau ar mažiau) kultūroje yra vertybė. Nieko keisto, kad į tokias moteris žiūrima geriausiu atveju kreivai...
