Nedirbanti moteris.Požiūris į ją...

Vienas iš nedirbančių tėvų yra apdraustas soc. draudimu iki vaikui sueina 8 metai. Nueini į "Ligonių kasas" ir užpildai prašymą, tave įveda į komp. duomenų bazę, o med. įstaigose taip ir pasakai, kad apdrausta iki vaikui sueis 8 m. ir viskas Visiem viskas aišku būna..

aha ir aš šitą neseniai sužinojau.Aš irgi nedirbu

as tai nzn pati ar gerai jauciuosi namie, ar ne. tikriausiai nelabai, ypac tokiomis dienomis kaip si mazutis klykia, vyresnelis pasiutes, saldytuvas, skalbiniai ir kambariai netvarkyti, o rytoj anksti reikia isvaziuoti
vyras grizo pervarges ir pareiske, kad as istisom dienom tik prie kompo sedziu
aisku cia super pabloginta diena is serijos "buna dienu kaip tycia", paprastai viskas kitaip. antra vaika planuoju auginti iki 2 ar 2,5 m. bet po to tikrai noriu i darba. ir visai nesvarbu, kur as daugiau "tobuleju" darbe ar namie. yra nenugincijamas faktas, kad visuomenes, seimos ir net asmenine nuomone yra palankesne dirbancioms moterims.
o as laukiu nesulaukiu kada mano rytas pirmiausia prasides nuo duso, makiazo, kai as galesiu kasdien aveti aukstakulnius, deveti dalykini kostiumeli, kasdien derinti papuosalus darbe gerti rytine kava su laikrasciais, pietauti su kolegomis... kaip as to pasiilgau
tuo labiau, kad vaikai irgi tokios aukos neivertins sakau is savo patirties. mane be galo erzindavo tai, kad mama amzinai budavo namie. man taip noredavosi grizti is mokyklos ir nors kelias valandas pabuti be jos kontroles (pasidek batus, nusiplauk rankas, persirenk, valgyk, ruosk pamokas, i lauka negalima ir t.t.)
labai issipleciau,
bet tos kurios sako, kad namie turiningai leidzia laika tai turbut apgaudineja pacios save. gal man taip atrodo, nes mano vaikai dar maziukai ir man labai daznai nelieka laiko net puodeli kavos isgerti:hm

Gal tuomet tikrai vaikai dar šiek tiek per maži.Nesu iš tų moterų kuri sakytų kaip gera sėdėt namie, ne, tikrai ne.Bet kai dirbau tai buvo problema vaikui susirgus pasiimti nedarbingumo lapelį, nieks ten jo neimdavo net ir pačiai susirgus, plėšaisi tuomet nei ten nei ten. Bet patikėk visuomet randu namie ką veikti ir taip atrodo kad dienos per mažą, būna dienų kai nieko negalėdavai daryti, na šitaip būna.Norėčiau darbo, normalaus darbo, kad nebijotum išeit susirgus, ar į dekretines.Tai beveik visur kur dirbau išnaudodavo žmones ir sveikata galu gale pakriko.

Į nedirbančią moterį žiūriu neigiamai. Man tai panašu į veltedžiavimą arba bandymą sugrįšti prie senovės laikų, kai visas moters darbas buvo auginti vaikus ir suktis namuose. Žmogus turi būti įdomus, socialus, produktyvus. Jeigu produktyvumas kaip vistai vaikus pereti kas 9 menesius, tai jau atleiskit ...viduramziai

Na iš dalies sutinku, bet...kas geriau ar vaiką mesti ar nedirbti?
Va ir dabar vaikui atostogos, dvi savaitės, jei dirbčiau, kur man ją reiktų palikti?Auklės samdyt neapsimoka, nes jai reikėtų sumokėti daugiau nei mano atlyginimas, ir ką?

Aš pati taip negalėčiau. Yra pomėgių, norų ir visa kita, bet man reikėtų didesnio savirealizacijos lygio

Man ir reikia, todėl ir stogas dažnai pavažiuoja

Manau, kad darbas (ne buvimas namu seimininke - cia neiskaitau mazameciu vaiku prieziuros) moteriai butinas. Aisku, kai mokslai uzbaigti, sveikata gera ir mazameciu vaiku nera. Nes namie dabar tikrai nera tiek darbu, kiek senais mociuciu laikais, kad reiketu namu seimininkes. Kiek ten to valymo, kiek ten to skalbimo? Tuo labiau, kad normalioj seimoj visus darbus daliniesi su vyru. Nezinnau kokio dydzio turi buti namai, kad jiems tvarkyti neuztektu keliu valandu. Skalbti dabar apskritai net ne darbas, indus daznai irgi plauna masina, apsipirkimas - tiesiog malonumas, o ne darbas, galu gale tai padaryti velgi galima su vyru, arba jam sita darba perduoti. Maisto gamyba - jei malonumas, tai darbu jo net nelaikai; jei kancia - tai nereikia 3 patiekalu pietu ruosti, tikrai lengva ir Lietuvoj dar ir labai pigu pirkti paruostus patiekalus ar uzsisakyti juos is kaviniu ir pan. vietu. O valyti grindu ar dulkiu po desimt kartu per diena tikrai nereikia - vieno karto per savaite, na dvieju tikrai uztenka. Lyginimas - velgi, nematau reikalo lyginti patalyniu, ranksluosciu, visokiu treningu ir naminiu marskineliu. Ir susiglamzius tikrai nevaikstau. Savo darbinius rubus issilyginu, MB savo marskinius ir kostiuma - ir viskas.
Taip kad paaiskinkit man, ka namu seimininke, su jau paaugusiais arba visai be vaiku, veikia namie?

Pirmiausia noriu paklausti, jei leisite, apie finansinę Jūsų šeimos būseną?... Jei sugebi namus susitvarkyti per kelias valandas, tai esi tikra supermenė. Šaunu, jei turi indaplovę, bet šis įrenginys daugeliui šeimų neįkandamas dalykas, tad visus indus tenka plauti rankutėmis... Dėl skalbimo: dėl penkių kojinių jungi skalbyklę? O jei drabužio skalbti skalbyklėje negalima?.. Tuomet jį - į šiukšlyną? Dėl maisto parduotuvėje: taip, jo yra labai daug, bet kiekvieną dieną visiems valgymams jį pirki paruoštą, ar užsisakinėti iš kavinių - jau tikrai prabangos dalykas... Mano mama namų šeimininkė, bet per dieną taip nuvargsta, kad nespėja net žurnalo pavadinimo perskaityti prieš miegą, užmiega... Ir apie jokį pasirūpinimą savimni nėra jokios kalbos... Ne veltui ES rengia dokumentus, kuriais stengiamasi įteisinti darbą namuose kaip normalų darbą. Juk jei grindis išplautų namų tvarkytoja - jai mokama, ir tai laikoma darbu, jei tai padaro namuose būnanti moteris - tai jau nebe darbas. Ir grindų plovimas tėra tik "pumpurėlis"... Kai būni namuose, dirbi neatsisėsdama, tai dar susilauki neigiamos nuostatos, kad "nieko neveiki", nors realiai tokio namų darbo sukuriama vertė turi būti įtraukta į BVP skaičiavimus, juk jei tokios paslaugos būtų perkamos iš trečiųjų asmenų, tai sudarytų milžinišką dalį...
O vaikų auginimas yra be galo sunkus darbas, nekalbu apie tas moteris, kurios nedirbdamos vaiką visą dieną nubloškia auklei, laiką leidžia savo malonumui, šį bei tą namuose pašluosto, kas kažkiek laiko ką nors, vėlgi, savo malonumui, išverda, ir sakosi auginančios vaiką...

Indus plaunam tik rankutėmis, dėl kelių drabuželių tikrai nieko nejungiame, laukiame, kol bus pilna. Kojinių bei apatinių turim pakankamai kasdienai ir tikrai įmanoma savaitę palaukti, kol prisikaups daug skalbinių. Kur rankom skalbti tai drabužių mažai turim, juos, aišku skalbiam rankomis, nors daugumą galima skalbti specialiu rėžimu, kur šaltas vanduo, bandžiau ir nieko nenutiko

Šiandien kaip tik valėmės namus, abu su MB, jis grindis išsiurbė, aš šlapiu skuduru perbėgau, tada kambariuose dulkes pravalėm ir veidrodžius. Visda tai užtruko max dvi valandas. Ir karto per savaitę tikrai užtenka, ne paršiukai esam, tai neapsišiukšlinam

Maistą gaminam visada namie, nes mums patinka. Gaminam kartu, pasišnekėdami, labai ilgai gaminamų patiekalų dažniausiai nedarom, max keturiasdešimt minučių ir viskas. Pusryčiai tuo labiau užtrunka gal minutę pagaminti, kavos aparatą paruošiu iš vakaro, lygiai taip pat pietus į darbą nešamės savo - vakardienos likučius, sumuštinius, vaisius. Nematau reikalio visą dieną plušėti ir ruošti maisto, yra daug laaabai greit pagaminamų patiekalų, kaip pvz. salotos, sumuštiniai, kiaušinienės, paprasčiausia keptuvėj pakepta vištiena ar bulvės. Jau tikrai ne daugiau penkiolika minučių kiekvienam.

Dėl vaikų auginimo aš jau rašiau - tai yra darbas, kol vaikai paauga ir gali kuo puikiausiai netgi padėti tvarkytis. Tačiau būti tik namų šeimininke šiandien tikrai jokio vargo. Ir nematau, kur čia dirbti neatsisėdant, iš kur pas jus tiek purvo ,skalbinių ,nešvarių indų išvis atsiranda?

Pirmiausia, ne kiekviena šiema turi tiek drabužių, kad galėtų savaitėm neskalbt, kad prisikauptų. Šeimoje augom tryse, brolis dar ir dabar mokykloje, bet tekdavo drabužius skalbti rankomis, ne turėjom geriausiu atveju po dvi palaidines, vieną išskalbi, o kitą apsivelki, džinsus tik vienerius. Kojines, apatinius taip pat tik po kelias poras turėdavome, patys dažnai ir skalbdavomės. Skalbimo mašina tik patalynei ar tėčio darbo drabužiams... Beje, normalią skalbimo mašiną įsigijome tik man bebaigiant mokyklą...
Pusryčiams nebuvo visokių jogurtų ar dešrų (parduotuvėse, žinoma, buvo, bet pinigų jiems nebuvo), virdavo mama košę, kepdavo blynus, iš kaimo produktų atsiveždavome, nes nebuvo pinigų visokiems sūreliams ar panašiai... O penki žmonės ne du ar trys, dulkių tikrai daugiau prisikaupia, tad dažniau tenka ir valyt, žinau iš patirties, teta gyvena viena, tai ir tvarkymo mažai, nes tiesiog nėra judėjimo ir tiek dulkių neatsiranda. O penkių asmenų šiemai pagamint normalų sveiką maistą tikrai užtrunka daugiau nei penkiolika minučių. O kasdieną valgytum mišraines, kiaušinienę ar vaisiukus? Manau, ilgai netrauktum ir atsibostų, tad mama stengdavosi, kad turėtumėme nors kiek skanesnį meniu.. IR gaminant tą maistą tikrai prisikaupia daugiau, nei du bliudeliai ar trys lėkštutės.
Tėtis dirbdavo, po darbo dažnai tekdavo važiuoti į kaimą padėti seneliams, o pavasarį, vasarą ir rudenį - dirbdavome savame daržiuke (kad turėtumėme ką valgyti)...
NEsuminėsiu visko, žinoma, dabar labai daug kas pasikeitė, bet pažįstu labai nemažai žmonių, kurie gyvena panašiai taip, kaip mes gyvenome. Ir moterys irgi yra namų šeimininkės, bet dirba taip, kad vakare tik į lovą griūva...
Man namų šeimininkė yra ne tokia, kaip iš serialo (nors ir nusivylusios, bet į namų šeimininkes tikrai nepanašios)... Todėl tikrai pykstu, kai kas nors sako, kad tokios moterys, kaip mano mama, nieko namuose neveikia... Jei pačios nieko neveikiate, tikrai nereikėtų sakyti, kad namų šeimininkės nieko namuose neveikia...