Ash manau, kad darbas yra reikalingas tiek vyrui, tiek moteriai, nes tai tiesiog papildo tavo gyvenime, juk kai kiauras dienas triniesi namuose be jokio uzsiemimo isproteti turi (ash nekalbu cia apie mazamecius vaikus auginancias mamas)
Mielai nedirbčiau - vaikai paauginti, norisi daugiau laiko skirti sau, ko nors pasimokyti
mielai eiciau i darba, bet kai darbdaviui pasakai , kad mokais (siuo atveju neakivaizdziai) tai purtosi kaip nuo maro
Aš esu toks žmogus, kuris nuolat turi lėkti bėgti, verstis per galvą. Kai pabaigiau mokyklą, įstojau į universitetą. Besimokydama antrame kure pastojau, kadangi nėštumas buvo sunkus, pasiėmiau akademines atostogas. Tai net per tą laikotarpį nesugebėjau ilsėtis Susiradau darbą ir dirbau pagal autorines sutartis. Pasigimdžiau, dirbau toliau, nes didelę darbo dalį padarydavau namie ir už namų ribų turėdavau kelis vizitus, į kuriuos vykdavau su vaikeliu. Paskui grįžau į antrą kursą, pasibaigiau. Prasidėjus trečiam įsidarbinau pusei etato, darbas vėl buvo pusiau namie. Tada su vyru nusprendėme, kad reikia dar vienos atžalos. Taigi prižiūrėjau dukrytę, dirbau ir laukiausi bei mokiausi Dabar esu motinystės atostogose ir mokausi paskutinius metus, tiesa, svajoju apie poilsį, taigi pasibaigsiu mokslus ir metus ilsiuosi su vaikais, kol mažajam sukaks dveji. O realybėje jaučiu tas poilsis tetruks kelis mėnesius, nes vėl ką nors sugalvosiu... Ir kur gi aš skubu? Man dar tik 24 -eri Ko gero, pailsėsiu kai numirsiu Matyt ne veltui su avinas
Dabar atrodo, kad pabaigus mokslus galėsiu grįžti tuos metus prie savo aistros - sporto, tikiuosi nesusisuks smegenai kitaip
Dabar atrodo, kad pabaigus mokslus galėsiu grįžti tuos metus prie savo aistros - sporto, tikiuosi nesusisuks smegenai kitaip
QUOTE(Edgariene @ 2008 09 26, 19:31)
Ash manau, kad darbas yra reikalingas tiek vyrui, tiek moteriai, nes tai tiesiog papildo tavo gyvenime, juk kai kiauras dienas triniesi namuose be jokio uzsiemimo isproteti turi (ash nekalbu cia apie mazamecius vaikus auginancias mamas)
Pritariu 100 proc., kad dirbti turėtų tiek vyras, tiek moteris. Mūsų šeimoje dėl to šiuo metu kyla begalė konfliktų, nes vyras net purtosi, kai pasakau, kad eisiu dirbti. Rugsėjo mėnesį pasibaigė mano motinystės atostogos iki vaikui sueis treji. Taigi, vyras iš tos baimės mane netgi įdarbino "popieriuje" - jis dirba, o man stažas eina. Geriau jis dirbs dviejuose darbuose, bet gink Dieve, kad as i darba neiseiciau. Egoizmas neispasakytas, juk labai patogu, kai viskas sutvarkyta, valgyt prigaminta ir dar žmona namie sėdi. Ech... Kariauju ir darau savo: antradieni vaziuosiu i pokalbi del darbo Baigiu nuproteti nuo rutinos, netgi marinuot ismokau Tikiuosi, kad susiprotes maniskis ir pagaliau prades mane gerbti. Linkiu to visoms
Aš dabar namuose esu pati ta gaspadinė palikusi. Susiklostė dabar tokia situaciją, kad man reik rūpintis namais:valgių taisymu, tvarkymu namų, gyvuliukų šėrimu. Tai pasakysiu, kad namų šeimininkės darbas yra pats sunkiausias. Jug nei atlyginimo, nei įvertinimo. Tik pluši viusą dieną ir rezultatų nesimato
Sėdžiu namuose su vaikais jau šeštus metus. Dabar jau pati mielai eičiau į darbą, nes abu vaikai paaugo, kaip ir galėčiau ištrūkti. Bet į seną darbą grįžti negaliu, o į naują patekti - be šansų. Buvau ne viename pokalbyje, visur klausia to paties - kokia jūsų patirtis? Ir patirtis vaikų auklėjimo jiems netinka, nors turbūt net į vaikų darželį einant dirbti tokios patirties būtų maža. Taigi kaip ir padėtis be išeities (na, bent jau man priimtinos). O dar krizės akivaizdoj tai išvis su darbais 'kūdai'.
O nedirbant, 'sėdint namuose', neapleidžia jausmas kad gyvenimas eina pro šalį. Tobulėjimui, savęs lavinimui, laiko gal ir būtų (nors šiaip jau jo niekada neužtenka), bet motyvacijos Kiek pažįstu mamyčių, kurios sėdi namuose taip kaip aš - nei viena neužsiima tokiais 'savęs tobulinimais'. Nes tai kainuoja pinigus, o juos uždirba tik vienas šeimos narys... Net jei ir būtų visos galimybės, ypač finansinės, lavintis, šviestis, tos įgytos žinios, jei jų nenaudoji praktiškai, pasimiršta taip pat greitai, kaip ir buvo įgytos
Atsidavimas šeimai - nuostabu, tačiau kas bus, kai vaikai paaugs, ir mamai liks, kaip čia kažkas minėjo, tik vairuotojo funkcija?
O nedirbant, 'sėdint namuose', neapleidžia jausmas kad gyvenimas eina pro šalį. Tobulėjimui, savęs lavinimui, laiko gal ir būtų (nors šiaip jau jo niekada neužtenka), bet motyvacijos Kiek pažįstu mamyčių, kurios sėdi namuose taip kaip aš - nei viena neužsiima tokiais 'savęs tobulinimais'. Nes tai kainuoja pinigus, o juos uždirba tik vienas šeimos narys... Net jei ir būtų visos galimybės, ypač finansinės, lavintis, šviestis, tos įgytos žinios, jei jų nenaudoji praktiškai, pasimiršta taip pat greitai, kaip ir buvo įgytos
Atsidavimas šeimai - nuostabu, tačiau kas bus, kai vaikai paaugs, ir mamai liks, kaip čia kažkas minėjo, tik vairuotojo funkcija?
QUOTE(giedras dangus @ 2008 11 02, 16:15)
Aš dabar namuose esu pati ta gaspadinė palikusi. Susiklostė dabar tokia situaciją, kad man reik rūpintis namais:valgių taisymu, tvarkymu namų, gyvuliukų šėrimu. Tai pasakysiu, kad namų šeimininkės darbas yra pats sunkiausias. Jug nei atlyginimo, nei įvertinimo. Tik pluši viusą dieną ir rezultatų nesimato
Kažin, kiek kainuotų visas šis malonumas, jeigu reiktų samdyti žmogų
QUOTE(Edgariene @ 2008 09 26, 18:31)
Ash manau, kad darbas yra reikalingas tiek vyrui, tiek moteriai, nes tai tiesiog papildo tavo gyvenime, juk kai kiauras dienas triniesi namuose be jokio uzsiemimo isproteti turi (ash nekalbu cia apie mazamecius vaikus auginancias mamas)
QUOTE(Edgariene @ 2008 09 26, 17:31)
Ash manau, kad darbas yra reikalingas tiek vyrui, tiek moteriai, nes tai tiesiog papildo tavo gyvenime, juk kai kiauras dienas triniesi namuose be jokio uzsiemimo isproteti turi (ash nekalbu cia apie mazamecius vaikus auginancias mamas)
pritariu
QUOTE(INGRID @ 2003 06 13, 20:57)
1. Jei galėtumėt sau leisti, vyras pakankamai uždirbtų ir skatintų jus nedirbti, ar jūs to pati norėtumėt?
2. Ar atrastumėte nuolat sau įdomios veiklos, ar nedarbas jūsų neslėgtų?
3. Kokį požiūrį jums teko pastebėti į nedirbančias?
4. Kokių savybių ir ar daug stiprybės, išmonės reikia tokiam gyvenimo būdui?
5. Aišku, dar, ko gero skiriasi gyvenimas nedirbančios ir neturinčios vaikų ar šeimos, ir turinčios...
6. Aš tai kažkaip į ilgai nedirbančias žiūriu lyg su gailesčiu (manau, kad jos arba neranda gero darbo, neturi normalaus aukštojo išsilavinimo, arba tupi vyro kišenėje, yra nuo jo priklausoma ar pan... :.
Man nedarbas būtų tragedija...pasijausčiau kažkokia nepilnavertė :
2. Ar atrastumėte nuolat sau įdomios veiklos, ar nedarbas jūsų neslėgtų?
3. Kokį požiūrį jums teko pastebėti į nedirbančias?
4. Kokių savybių ir ar daug stiprybės, išmonės reikia tokiam gyvenimo būdui?
5. Aišku, dar, ko gero skiriasi gyvenimas nedirbančios ir neturinčios vaikų ar šeimos, ir turinčios...
6. Aš tai kažkaip į ilgai nedirbančias žiūriu lyg su gailesčiu (manau, kad jos arba neranda gero darbo, neturi normalaus aukštojo išsilavinimo, arba tupi vyro kišenėje, yra nuo jo priklausoma ar pan... :.
Man nedarbas būtų tragedija...pasijausčiau kažkokia nepilnavertė :
1. Vyras dabar išlaiko mus, bet nedirbti neskatina Nedirbu, nes mokausi dieniniam skyriuj, o paskui sėdėt namuose tai nenorėčiau
2. Kurį laiką atrasčiau, dabar yra milijonas plius vienas prisikaupusių darbų, kuriuos vis atidėlioju neturėdama laiko. Po to gal dar susigalvočiau veiklos.
3. Nelabai pastebėjau tų nedirbančių, išskyrus moteris, esančias vaiko priežiūros atostogose. Priežastis aiški, tad ir požiūris neypatingas.
4. Reikia, manau, turėti naudingų pomėgių, kažkokių tikslų, žinoti jų įgyvendinimo planą ir t.t. Žodžiu, nepaversti savo nedarbingumo vien sėdėjimu prie tv su bliūdu košės Degradavimas garantuotas.
5. Kai su vaikais sėdi, tai visada turi veiklos, tačiau turi kur kas mažiau laiko sau, savo tobulėjimui.
6. Esu linkusi jums pritarti.
Aš irgi sėdžiu dabar tokioje kėdėje. Vaiko auginimo atostogos baigėsi, į darbą sugrįžti nėra kur, tai kaip ir bedarbė dabar. O naujo darbo ieškotis sunkoka ir dėl to, kad nelabai ką siūlo, o antra priežastis, kad mažiukas į darželį nuo rudens, tai ligos ligelės. O nuo jo aišku ir didžioji sunegaluoja. Taip ir gaunasi, kad po tris savaites turėčiau biuletenį imti ir taip kas trys savaitės, o kas tokio darbuotojo naujam darbe pageidautų . Auklę samdyti dviems vaikams? Tada nelabai verta dirbti, nes daugiau negu pusę auklei atiduosi, o močiučių gerų nėra arti. Taip ir suku galvą per dienas, nes į darbą noooooorrrriu jau seniai, pasiilgau bendravimo su žmonėmis(dirbau privačioj gydykloj), nors namuose nėra mano tavo pinigų, tačiau kuo toliau tuo labiau apima kažkoks nepilnavertiškumo jausmas, o jau nekalbu apie ANYTOS ištisus zirzimus ir gandus po giminę kaip jos vienas sūnus dirba, o marti savo malonumui gyvena . Tik gal žinot kaip tada su soc.draudimu? Ar dabar jau visur reikėtų mokėti už gydymą? Ar čia viena mama buvo rašiusi, kad kol vaikui sueina 9metai,. motinai gydymas nemokamas?