QUOTE(Gintute @ 2007 03 13, 16:48)
Labai sudomino tas odos gabalėlis, ir dar tuo labiau, kad Daiva nenuneigė šio fakto. O kodėl mums visoms, kurioms nesiseka su mažiais, daktarai to nesiūlo? 
Gal gi greičiau viskas pasisektų ir nereikėtų šitiekos nerimo ir nervų metų 
Gal gi greičiau viskas pasisektų ir nereikėtų šitiekos nerimo ir nervų metų Girdėjau ir aš tą variantą. Man pasakojo garbaus amžiaus gydytoja ginekologė Arnastauskienė (atrodo tokia pavardė). Ji mano tetos šeimos draugė (nežinau galbūt jau ir mirusi, o gal ir ne) ir viename pobūvyje kažkaip teko su ja pasikalbėti (tada buvo antri mūsų santuokos metai ir kažkaip nelabai dar jaudinausi, kad pas mus vis dar nėra vaikučių). Va tada mums besikalbant pastojimo nepastojimo tema gydytoja pasakojo tokį atvejį kai moteris niekaip negalėjo išnešioti leliuko - pastodavo ir labai ankstyvame nėštume persileisdavo. Tada (tik nepamenu ar ta gydytoja su kuria kalbėjausi ar jos kolegė) persodino vyro odos lopinėlį ant moters kūno ir buvo taip, kad moteris pastojo ir pirmais nėštumo mėnesiais vyko reakcija: tas persodintas odos lopinėlis raudo, tino, mėlo ir t.t. ir pan. o po to viskas nurimo. Gimė sveikas leliukas. Galbūt kažkiek ir netaip papasakojau, bet esmė tai ta pati (vistik 15 metų praėjo nuo mūsų pokalbio).
