Tikrai, svarbu neperspausti... prisimenu kaip tėvai mane vertė, tai vien žvilgtelėjus į pianiną vemti užsinorėdavau 
Mano dukra viena diena atėjo ir pasakė noriu groti kanklėmis. Aš pažiūrėjau į ją ir nesupratau iš kur tas noras, juk niekas negroja, nedainuoja mūsų šeimoje. Na ir ką jus galvojote, baigėme muzikos mokykla, baigėme konservatorija, baigėme muzikos pedagogika, muzikos magistrą. Sudalyvavo per tą laiką ir chorų karuose. Dirbo muzikos vadove darželyje ir n dar vietų kur muzika. Jai muzika limpa, tik gaila, kad ji jau ne Lietuvoje ir kol kas muzika palikus, bet visuomet dar kirba sugrįžti į ją. Šiaip muzika vaikus daro geresnius, švelnesnius.
Labai sunku atrasti tą balansą tarp ko nori vaikas ir kas jam iš tikrūjų pravers gyvenime. Į muziką vaikystėj žiūrim tik arba smagi arba ne, bet, kad jos mokintis profesionaliai reikia pradėti nuo vaikystės visgi. Gaunas paradoksai, visgi sakyčiau svarbiausia kad vaikas būtų laimingas.
Mūsų muzikos mokykloje buvo tokios pamokėlės darželinukams, 2 kartus per savaitę, po 45 minutes, ir taip du metus. Ten vaikai per įvairias veiklas susipažysta su muzika, garsais, instrumentais. Tai mano sūnus lankė šiuos užsiėmimus 1 metus (pagal amžių antrų negalėjo) reikėjo jau stoti mokytis, rinktis instrumentą ir jis atsisakė, nors tuos užsiėmimus lankė visai noriai. Tai aš labai džiaugiausi, kad taip nutiko, susipažino su šiuo dalyku, nepatiko ir mes nevertėm, radom kitą patinkantį užsiėmimą (lanko Karate jau tris metus ir medalį turi 
) Žodžiu svarbiausia, manau, kad vaikas gaėtų pažinti ir išsirinkti kas jam tinką, mūsų darbas pasiūlyti, padrąsinti, palaikyti
Aš esu baigusi muzikos mokyklą. Kai buvau maždaug septynerių atėjau prie mamos ir pasakiau, kad noriu arba lankyti muzikos mokyklą arba dailės klases. Iki tol mama manęs niekada nieko nevertė daryti, todėl manau svarbiausia savo vaikais tikėti, pasitikėti ir išmokyti, kad gyvenime reikia būti drąsiam ir išbandyti kažką naujo. Baigiau muzikos mokyklą, gyvenimo su muzika nesieju, bet prisiminimai iš ten tik geri
Aš net visus 8 metus lankiau muzikos mokyklą. Dar pirmoje mokyklos klasėje mama paskatino eiti į muzikos mokyklą, pati yra baigusi tokią. Pirmus 4 metus tikrai patiko, paskui pasikeitė mokytoja ir viskas griuvo.. Nebenorėjau lankyti, tačiau tėvai laikėsi tvirtai, kad jau pradėta, reikia baigti.
Tuo metu kaip vaikas pykau baisiausiai, o dabar suprantu, kad visgi buvo į gera, dabar visada norisi baigti pradėtą darbą, kad ir koks jis bebūtų.
