Muzikos mokykla

Netiesa: pirmokams būna 1 individuali instrumento pamoka -45 min. Mokytojas savo nuožiūra gali ją dalinti. 2 solfedžio pamokos po 45 min.

Pirmokui, jei nėra puikiai skaitantis ir rašantis, tikrai bus sunku solfedžio pamokose. Gi ir skaityti, ir rašyti reikia taip, kad netrukdytų pasižymėti esminius aiškinamus dalykus sąsiuvinyje, taip pat naudojamuose vadovėliuose muzikos pratimai būna ir su žodžiais, natų pavadinimai žymimi raidėmis dviem būdais, trečias raidėmis žuymimas parametras - garso ilgis, o dar į tą pačią galvelę reikia iš karto suimti trupmenas su reikšmėmis - bent dvi: 2/4 ir 3/4. Yra ką veikt ir antrokui.

O ką daryt mokytojui su tėvelių sugalvotu vaiko laiko praleidimo būdu (nėr kur dėt, tai muzikos mokykla), kai p;irmokėlis vos vos su parkeriu skrebena...galvoti apie mokyklai atriektą krepšelį, kurio dalis tampa atluginimu?

Na, mano dukrai pirmoj klasėj buvo 2 instrumento pamokos ir 1 solfedžio (mes ne Vilniuje). Priešmokyklinukams būna 1 instrumento pamoka, tai jiems, girdėjau, kartais siūlo dalinti į 2 dalis.

Aš manau, kad 7 metų vaikui pradėti mokytis groti instrumentu tikrai nėra anksti. Dėl to ir einam į muzikos mokyklą. O, solfedį gaunam prie komplekto. Žinau, kad dauguma vaikų jo nemėgsta. Nežinau, kiek ten sunku mažiukams, mano dukra gerai skaitė ir rašė, bet jai tai pati nemėgiamiausia pamoka iš visų. Dėl to, kad mokytoja labai pikta, kaip ji sako. Galėtų būti pritaikyta pamoka pagal vaikų amžių, o ne vaikai taikomi pagal mokymo programą.

Atsakymas quotei.
Apie mokytojas galima kalbėti ,, reikli,,. Jeigu norite, kad taikytųsi pagal Jūsų vaiką- tai niekas nesitaikys. Kiekvienoje mokykloje sava tvarka. Pagal jus taikysis tik privati mokykla, pvz. T. Liubertienės. Aišku, ten ir kaina atatinkama.
O apie muzikos mokyklas aplamai geriau nekritikuokite, kadangi dabar ten priima visus vaikus. net be jokių gabumų. Jeigu Jūsų vaikas manuose negroja po 3 valandas į dieną, tai į jokius koncertus mokytoja jo net negali ir leisti, kadangi gaus nuo mokyklos vadovybės pylos, kad leidžia tokį vaiką.Solfedis - labai gera pamoka, kadangi vysto vaiko klausą, turi ir matematikos pradmenų.

provincijos muzikos mokyklos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto (Vilniaus taip pat iš tuščio biudžeto ). Jei mokyklos direktorius bendrauja kokybiškai su savivaldybės kunigaikštukais ir gauna finansavimą, tuomet mokykla išgali skirti dvi instrumento valandas, dar papildomo instrumento pusvalandį. Bėda ten kita - žema mokytojų kvalifikacija: daug dirba su spec. mokyklos išsilavinimu ir pritemptu neakivaizdiniu pedagoginiu (bet kokia spec. arba bendras muzikos lavinimas). Tokie mokytojai tik žaloja smuikuojančius, pianinu skambinančius ir t.t...galit pradėt septynerių, ar septyniolikos - rezultatas panašus .
Solfedžio reikėtų mokyti kūrybiškai, bet tai vėlįmanoma (su retomis išimtimis) tik didmiesčių mokyklose (dėl tų pačių priežasčių ).Mano vaikėzas mėgaujasi solfedžio pamokomis. Su matematika tai susiję minimaliai : skaičiavimu iš esmės iki keturių, gal iki šešiolikos (daugiau muzikos mokykloje labia retai prireikia ). Bėda kita - reikia turėti neblogą analitinį mąstymą, nes ten ne aritmetika ar "pradmenys" esmė - viskas sukasi viename ratuke, kas penketą garsų - t.y. vienas uždavinukas /ratukas. Gaila, kad visa kita informacijos jūra banguoja šalia muzikos mokyklų . Klausa būtina. Būtent solfedžio pamokose sunku beklausiams ir neritmiškiems, o jei dar su logika problemos....
Tiesa, ir rajonų mokyklose pasitaiko po 1-3 gerus specialistus, bet daugiau - vargu...
Papildyta:

taikosi, ir turi takytis - mokslas mokamas ir sąlygos individualizuoti yra pakankamos. koncertuoja ir visai nedaug savarankiškai dirbantys (mano vaikas). Durna vadovybė visada įmanomas reiškinys

Miela, Sunute, kiek valandų instrumento ir kitų pamokų nusprendžia kiekviena mokykla savaip. O tėvai gali eiti pas vadovybę, kalbėti su direktoriumi dėl papildomos instrumento valandos. Rašyti prašymą būtina, bet tada vaikas turės groti festivaliuose, kuriuose reikės dar mokėti stojamą mokestį ir t.t. Aišku reikės groti namie po 1- 2 val.

[quote=Sunute,2014 02 02, 20:27]
provincijos muzikos mokyklos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto (Vilniaus taip pat iš tuščio biudžeto ). . Bėda ten kita - žema mokytojų kvalifikacija: daug dirba su spec. mokyklos išsilavinimu ir pritemptu neakivaizdiniu pedagoginiu (bet kokia spec. arba bendras muzikos lavinimas). Tokie mokytojai tik žaloja smuikuojančius, pianinu skambinančius ir t.t...galit pradėt septynerių, ar septyniolikos - rezultatas panašus .


Ar tikrai manote, kad provincijoje dirba tik žemos kvalifikacijos mokytojai?
Turėčiau Jums paprieštarauti. Mano vaikas lanko didmiesčio "muzikinę", o giminaičių-provincijos .Tą pačią chorinio dainavimo klasę. Skirtumas akivaizdus, bet provicijos naudai.

Tikrai 75 Lt už mėnesį, tik mokama iš anksto, už pusmetį, o vaikai, kurie lanko dvi specialybes, už antrą moka pusę kainos. Papildomai kainuos nebent stygos, kanifolija styginiams ir, aišku, pats instrumentas.
Bent Algirdo muzikos mokykloje pirmokui buvo viena grojimo, viena choro ir dvi solfedžio pamokos.
Dėl papildomų grojimo pamokų, tikrai taip - reikia prašyti vadovybės su mokytojo pagalba, patikinimu, kad vaikas gebės, tuomet vaikui reikia tai prieš komisiją įrodinėti, tik tuomet sprendžiama, ar bus skirtas tas spec.modulis. O "atsimokama" už tai dalyvavimu festivaliuose, konkursėliuose ir pan.
Kai prisimenu, kokia kančia solfedis buvo mano pačios muzikavusiai sesei, kaip kaskart ji tėvams grasindavo nebelankyti, neatsistebiu, kai savas vaikas itin mėgsta šias pamokas - buvo net per "langus", kurie sutapdavo su mokytojos, savanoriškai nuėjęs diktantų rašyti . Groja irgi mielai, o va chore visus tuos trejus metus ir kankinasi... Žinoma, reikia pridurti, kad mokytojo (-a) vaidmuo labai svarbus, gal net lemiantis, ar atsiras postūmis, realus susidomėjimas muzika. Pvz., sūnaus ir jo smuiko mokytojos biolaukai pavydėtinai sutapo - mėgsta pamokas, noriai groja, jaučia padrąsinimą, mėgsta ir šiaip pabendrauti "apie orą"; pianinu namie groja dažnai net daugiau nei smuiku (na, patogiau sėdėti nei nugarą išlenkus dar vibruoti pirštais ), bet dažniausiai ne tai, kas užduota, - šaltesni santykiai su mokytoja, ieško priežasčių "nusimuilinti" nuo jos skirtų kūrinių, tik atidirba juos ir savomis improvizacijomis užsiima.

[quote=linastri,2014 02 02, 23:38]
[quote=Sunute,2014 02 02, 20:27]
provincijos muzikos mokyklos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto (Vilniaus taip pat iš tuščio biudžeto ). . Bėda ten kita - žema mokytojų kvalifikacija: daug dirba su spec. mokyklos išsilavinimu ir pritemptu neakivaizdiniu pedagoginiu (bet kokia spec. arba bendras muzikos lavinimas). Tokie mokytojai tik žaloja smuikuojančius, pianinu skambinančius ir t.t...galit pradėt septynerių, ar septyniolikos - rezultatas panašus .
Ar tikrai manote, kad provincijoje dirba tik žemos kvalifikacijos mokytojai?
Turėčiau Jums paprieštarauti. Mano vaikas lanko didmiesčio "muzikinę", o giminaičių-provincijos .Tą pačią chorinio dainavimo klasę. Skirtumas akivaizdus, bet provicijos naudai.
[/quote]
Gi rašiau, kad ne TIKReiškia pasitaikė vienas var. iš 3 . Kitas atvejis...provincijos pedagogas geras pedagogas ir prastas savo dalyko specialistas, o didmiestyje, galiumas dalykas, atvirkščiai...nieko keista.
Papildyta:
[quote=Cigale,2014 02 03, 09:24]Tikrai 75 Lt už mėnesį, tik mokama iš anksto, už pusmetį, o vaikai, kurie lanko dvi specialybes, už antrą moka pusę kainos. Papildomai kainuos nebent stygos, kanifolija styginiams ir, aišku, pats instrumentas.
Bent Algirdo muzikos mokykloje pirmokui buvo viena grojimo, viena choro ir dvi solfedžio pamokos.
Dėl papildomų grojimo pamokų, tikrai taip - reikia prašyti vadovybės su mokytojo pagalba, patikinimu, kad vaikas gebės, tuomet vaikui reikia tai prieš komisiją įrodinėti, tik tuomet sprendžiama, ar bus skirtas tas spec.modulis. O "atsimokama" už tai dalyvavimu festivaliuose, konkursėliuose ir pan.
Kai prisimenu, kokia kančia solfedis buvo mano pačios muzikavusiai sesei, kaip kaskart ji tėvams grasindavo nebelankyti, neatsistebiu, kai savas vaikas itin mėgsta šias pamokas - buvo net per "langus", kurie sutapdavo su mokytojos, savanoriškai nuėjęs diktantų rašyti  . Groja irgi mielai, o va chore visus tuos trejus metus ir kankinasi... Žinoma, reikia pridurti, kad mokytojo (-a) vaidmuo labai svarbus, gal net lemiantis, ar atsiras postūmis, realus susidomėjimas muzika. Pvz., sūnaus ir jo smuiko mokytojos biolaukai pavydėtinai sutapo - mėgsta pamokas, noriai groja, jaučia padrąsinimą, mėgsta ir šiaip pabendrauti "apie orą"; pianinu namie groja dažnai net daugiau nei smuiku (na, patogiau sėdėti nei nugarą išlenkus dar vibruoti pirštais ), bet dažniausiai ne tai, kas užduota, - šaltesni santykiai su mokytoja, ieško priežasčių "nusimuilinti" nuo jos skirtų kūrinių, tik atidirba juos ir savomis improvizacijomis užsiima.
[/quote]
Ar žinote, kad parašę prašymą, choro galite nelankyti?
Chi, solfedį čia dėsto bene šauniausiai iš visų mano matytų var. Eina per intuiciją ir klausymo, garso atstumų suvokimo malonumą. Nežino jie teorijos, bet, kai reiks, galės per porą valandų išsiaiškinti, nes tai tik vienas rimtas analitinis gavosūkis - puiki uždara sistema . Labai pritariu solfedžio mokymo ypatumams šioje mokykloje

Oho, neapsišvietusi aš apie tokią galimybę nelankyti choro! Jau vaikis kad apsidžiaugtų sužinojęs, bet... gal dar tegu bando kantrybę . Bent šiais metais pradėti darbai turės būti užbaigti, o dėl kitų metų pasidomėsiu. Ačiū už info.
Man asmeniškai muzika - visiškas kosmosas, tik kad grožiuosi klasika, bet pradėjus vaikui lankyti muzikos mokyklą tik ir girdi, kad būtinas tėvų indėlis, pagalba, etc. Neįsivaizduoju, kokiu būdu tai įgyvendinti tiems, kurie tik natas pažįsta. Na gerai, jau per tuos trejus metus "patobulinau" savo klausą, išgirstu, kai vaikas sugroja "kažką ne taip, kaip visada", kartais apsilankau pamokose, išklausau pastabas, namie pasistengiu laiką tinkamai paorganizuoti, kad sūnus darbus spėtų pasidaryti, o aš galėčiau paklausyti, koncertuose lankomės. O ką daugiau?
Taip pat įdomu būtų išgirsti, ar muzikuojančių vaikų tėvai išgirsta priekaištų iš kaimynų.

Atsakysiu Cigalei
jau kažkur rašiau. gyvename daugiabutyje ir mano bernas pučia triūba. Nupirkome surdina- tai toks įtaisas, kurį deda į tirūba ir jis slopina garsą. Tai dabar jis groja po 4 val. nes turi ruoštis tarp. festivaliui ir aš tame pačiame kambaryje galiu miegoti. kaimynai džiaugiasi, kad jis užsiėmęs ir jam nėra kada būti su kitais laiptinėje.
o dabar daug kas gyvena privačiuose namuose - tai tik grok po 10 valandų- niekam netrukdysite. pianiną galima nusipirkti su 3 pedalais, vidurinis slopina garsą ir taip pat niekam netrukdo.

galima dar gudriau - antklodė tarp stygų ir plaktukų

Nepagalvojau apie antklodę , o, matyt, reiks, nes mūsų pianinas su dviem pedalais. Gal žinot, ar yra kokių nors tildytuvų smuikui? Kol pareina vaikas po visų mokyklų, kol pasiruošia pamokas, pavalgo, atsipučia, tai kartais tik 20 h prasideda muzikos. Tik kad kaimynai, tfutfutfu, supratingi, sienos ganėtinai storos - prasisuka.
O kas čia klausė, ar verta vaiką leisti į muzikos mokyklą jau pirmoje klasėje, iš savo pusės atsakyčiau - tikrai taip. Patys, deja, pabijojome, norėjome, kad į mokslų ritmą įsivažiuotų, o pasirodė, kad ne toks jau didelis užimtumas pirmokams, nelabai, kas veikti buvo, taigi metai iššvaistyti. Į muzikos mokyklą sūnus išėjo antroje klasėje, labai mėtėsi tarp instrumentų, galiausiai pasirinko pianiną. Bet vis tiek visus metus prasvaigo apie smuiką, tai kitą rugsėjį ir jo specialybę pasirinko.
Ar jūsų muzikantus ištinka savigailos "valandėlės", nenoras groti ar išvis mesti visas muzikas? Kaip gelsbtit?