Aš tai paskaičiau, paskaičiau šią temą ir susidariau nuomonę, kad čia tikriausiai mamos šneka tik apie tokius vaikus, kurie gali groti ir tai daro. Vadinamieji "gabieji". Ką gi, aš pati šiuo metu lankau muzikos mokyklą (5 klasė) ir galiu iš savo patirties žinau kas būna vaikams, kurie nėra labai gabūs, nedalyvauja konkursuose ir panašiai (čia ir aš asmeniškai priklausau tokiai grupei). Visų pirma vaikas, žinoma, ateina savo noru į muzikos mokyklą. Na, arba jį atitempia tėvai, kas nėra labai gerai. Atrodo, pirmoj klasėj grojama savo noru. Po to tas noras vis mažėja, mažėja, mažėja. Vėliau būna juodasis periodas - kai prasideda paauglystė, arba pačios paauglystės metu (3-5 klasėj). Taip, žinoma, kad kiekvienais metais būna laikas, kai vaikui visiškai nesinori groti ar mokytis. Bet dažnai būna ištisi mėnesiai, metai, kai vaikas negroja, rodo savo kaprizus ir panašiai. Po to viskas aprimsta, bet vaikas, eidamas į muzikos mokyklą, visada sako, kad jos nemėgsta. Visada. Vaiką užknisa tokie dalykai kaip specialybė, solfedžio, muzikos istorija, choras ar ansamblis (jeigu tik eina). Ir vaikas tik ir laukia, kada pagaliau baigs tą muzikos mokyklą... O baigus muzikos mokyklą ir atsiėmus diplomą ištisus mėnesius ar metus neprisėda prie savo instrumento.
Bet - aš vis dėlto manau, kad muzikos mokyklą lankyti yra verta. Be visų anksčiau išvardintų dalykų (tokių kaip atminties lavinimas ir pan.) taip pat galėčiau pridurti - muzikos mokyklą baigęs žmogus būna žymiai mandagesnis nei kiti jo bendraamžiai. Taipogi - muzikos mokykla yra ir laiko praleidimas. Tikriausiai vienas iš didžiausių m.mokyklos pliusų yra tas, kad ten gali susirasti draugų, bendraminčių. Vaikas užsiiminėja prasminga veikla. Nevaikšto po kiemus, negeria, nerūko ir panašiai.
Taip pat - kiekvieną pusmetį, kai išmoksti savo kūrinį ir kai jį būni gana atidirbęs, nesvarbu kaip tu jo nekęstum, bet tau jis pradeda patikti. Bet, na, taip - po to ir vėl jis užknisa. Bet tu pradedi jausti malonumą grojant. O apie 5 klasę, kai vaikas jau gaudosi visuose muzikiniuose dalykuose, daug pradeda groti tiesiog savo norui, patys pasirenka kūrinius iš žinomų filmų ar atlikėjų repertuaro ir mokosi sau... O iš vis paskiausiai, kai žmogus jau būna pabaigęs muzikos mokyklą ir nesėdi prie savo instrumento, tada ateina kažkas - kai tu pasiilsi po ištisų 7 metų grojimo ir pats pradedi groti, nieko neverčiamas. Tai įvyksta po kokių poros mėnesių, pusmečio, metų nuo muzikos mokyklos baigimo. Tad vienas iš svarbiausių tėvų pareigų - neleisti vaikui mesti muzikos mokyklos, kai jam užeis juodasis periodas. Nes tai bus nedovanotina klaida.
Aš, asmeniškai, šiuo metu nelabai mėgstu muzikos mokyklą, bet puikiai suprantu, kad tai man duos didžiulės naudos (jau ir dabar duoda) ir dėlto net neketinu mesti. Nors galėčiau, nes manęs tėvai neverčia lankyti jos. Bet, na, muzikos mokykla yra jėga. Kad ir kaip vaikas nekęstu jos, bet vėliau jos lankymas taps nuostabiu prisiminimu