Kaip jums jūsų draugas pasipiršo?

Miela



Smagu, kad Jums taip gražiai pasipiršo Pasirodo, yra dar romantiškų vyrų

Maniskis tai labai gerai viska nuslepe nuo manes ,tai buvo labai netiketa ,tikra staigmena ,nes siaip jis isorej labai santurus ir saltas zmogus ...
Mums dviems isnuomojo pirti ,pasipirso prie zidinio ,priklaupes ant keliu ir pries tai pasakes daug graziu zodziu ,kurie priverte net asara nubraukti

Man atrodo, kad svarbiausia nuoširdumas, šypsena ir artumas tuo pasipiršimo momentu Tikrai nebūtina pompastikos su brilijantais and dangoraižio stogo ar kažkas panašaus...
Užtenka ir va taip

Aš irgi pritariu, kad svarbiausia, jog tai būtų tikra, nuoširdu ir su noru. Visai nenorėjau nei pompastikos, nei būtinai brangiausių žiedų, Eifelio bokšto ar pan.

Ta proga ir savo istoriją parašysiu, nes viskas dar nespėjo ataušti ir susiguėti, kadangi vyko praeitą savaitgalį. Savaitgalį praleidom pas MB tėvus, padėjom jiems truputį. Šeštadienį aš, MB ir MB tėtis nuvykom į namo statybas ir ten pasidarbavom. Mėgstu ten nuvažiuoti ir gauti fizinio krūvio bei smalsu pamatyti, kaip viskas vyksta nuo A iki Z. Į vakarą nuvykom pas MB tėvus į butą, pavakarieniavom ir sutarėm į kokią nors gražią vietą nuvykti, nes labai gražios apylinkės aplink. Kadangi vis tiek vykom į gamtą, tai aš tik drabužius persirengiau, nors ir labai norėjosi galvą išsiplaut. Bet galvoju, maža ką veiksim gamtoj, geriau išsiplausiu grįžusi. O MB kažkaip labai skrupulingai ruošėsi, puošėsi, galvą išsiplovė, nusiskuto, pasikvėpino. Nepanašu, sakau, kad į gamtą važiuotume. Šitai tikrai buvo keista, bet jokių piršlybų aš nesuuodžiau. Važinėjomės visur aplink, ir per langą dairėmės, o po to jau pagal kelio ženklus pamačiau, kad vykstam mes į Medvėgalį (esu jau su juo buvusi ten ir laaabai gerų įspūdžių parsivežusi). Mašiną pasistatėm, pradėjom laipioti po tuos piliakalnius. Taip gražu aplink. Vakaras šaltas buvo, tai nei gyvos dvasios aplink. Tik mes du. MB ten su fotoaparatu viską fotografavo, kvailiojom, bėgiojom, gaudėmės (būdas sušilti ). Po to truputį aprimom, dairėmės. O ten tikrai labai gražu aplink - miškai, bokštai matosi bažnyčių, vandens telkiniai. Ir ta tokia ramybė... MB padėjo fotoaparatą ant žemės, įjungė vaizdo įrašymą, paėmė už rankos. Aš pagalvojau, kad čia mes gal šoksime, ar ką. Bet pasivedė mane ir paklausė, ar čia pakankamai graži vieta. Atsakiau, kad tikrai taip. Ir nuo to momento man viskas pasidarė kaip sapne. Kai priklaupė ant vieno kelio, aš dar pamaniau, kad juokauja. Neatsimenu tiksliai, ką ten kalbėjo, kažką apie kalvas ir kalnus, upes ir pan., ir paklausė, ar tekėsiu už jo. Iš to netikėtumo buvau visiškam šoke ir net pati pradėjau klausinėti ar tu rimtai, ar rimtai? Bet, aišku, atsakiau, kad taip. Norėčiau dabar į tą akimirką sugrįžti

gražu
elgesys visai visai neišdavė, kad laukia kažkas ypatingo? nebuvo susijaudinęs ar pan.?

Ačiū labai

Ne, elgesys tai buvo toks pats, kaip visada. Ir šeimos narių taip pat, nors jie visi žinojo ir įtarė, kad dabar būtent pirštis vežasi. Kaip niekur nieko visi. Tik tiek, kad dabinosi labai prieš važiuojant į gamtą... Keista buvo Bet vis tiek nesuuodžiau.

Kaip grazu Elegantiskai sninga sveikinu
smagu kad ir nuotrauku turesite is to momento, ar ten vaizdo irasas-video?

Ačiū Tas momentas nufilmuotas yra, tai turėsim vaizdo įrašą Nuotraukų iš to vakaro, žinoma, taip pat.

Ir ašei įkyšių savo trigrašį jei galima. Kalbėdavom dažnai apie piršlybas, bet kaip nesulaukdavau žieduko, taip nesulaukdavau. Per motinos dieną, aplankėme mano šeimą, nulėkėme pas jo mamą. Besėdint sumąstėm,kad jau laikas. Niekam nieko nesakę sėdome į taksą, nulėkėm vakare į parduotuvę, nusipirkome žiedelius... Eidami namučio centrine gatve vienas kitam pasakėme žodelius ir užmovėme žiedelius Žmonių likom nesuprasti, bet... mums tai buvo žavu.Nusipirkome šampano ir nuėjome pas busimus liūdininkus. Tai buvo spontaniška, smagu ir ne banalu.. Nes kažkas tokio, ko nebūna dažniausiuose pasipiršimuose

labai gražu

Ateinu su savo istorija
Tai nutiko šiek tiek daugiau, nei prieš savaitę, ankstų sekmadienio rytą Buvome labai gražioje vietoje, prie mažytės gražios bažnytėlės kadangi apie tą bažnytėlę jau daug jam prikalbėjus buvau seniau, kaip svajojau ją pamatyti gyvai ir pan., tai aš visa patenkinta dairiausi aplink iš už nugaros išgirdau:
-Norėtum čia susituokti?
-Ahaaa...
-Tai nors susižadėsim...
Atsisuku,- klūpi prieš mane su žiedu Gerklėj gumulas pastrigo, tad nesugebėjau atsakyti į klausimą, ar tekėsiu, tik galva linksėjau ir akim klapsėjau

Kaip paprasta ir kartu nuostabu.. privertė nusišypsoti.. sveikinimai