Kaip jums jūsų draugas pasipiršo?

kam gyvent vis tiek mirsim. O iš piršlybų daryt cirko irgi nereikėtų.

Žinote..ir man taip pat buvom - išdraugavom 4 metus, apsigyvenom kartu, abu dirbantys žmonės, suaugę, bet temos apie vestuves ir ateitį jau nebuvau lietus gal kokius 2 metus. Nes žinojau, kad prasidės pykčiai ir temų keitimas. Gyvenom kartu TIESIOG. Šitas žodis čia tikrai tinka.
Tačiau sudalyvavom per savaitę dvejose vestuvėse ir matyt brangusis susimąstė - po savaitės pasipiršo ir dabar jau intensyviai planuojam savo šventę ir tolesnį gyvenimą
Todėl manau kad geriausia yra pačiai "neužsiciklinti" ant to, kad gal tuoj pasipirš - ta diena ateis pati, kaip ir vaikučiai

Taip pat žinau pavyzdį, kai mergina kiekvienos ypatingesnės kelionės, dienos, vakarienės ir pan. metu nekantriai laukdavo iš mylimojo žieduko. Iškeliavo abu į kalnus ir "na va, gal šiadien..." bet.. jai teko tiek kartų nusivilti, kad ji nustojo to laukti ir nustojo mylėti tą žmogų. Man šitas pavyzdys buvo kaip pamoka, kad nereikia per daug tikėtis iš kitų, kai kažko nori tik tu vienas

Man pasipirso po mazdaug 3 metu ir 8 menesiu draugystes (paprastai neskaiciuojam, net nezinom kada is tikro pradejom draugauti, tai skaicioju nuo mazdaug susitikimo dienos, sita kazkaip labiau isimine). Jau praejo siek tiek daugiau nei 1 metai, dar nesusituoke. Vis pajuokauju, kad teks antra karta pirstis, nes pazadas po metu isgaruoja! Pries pirslybas vis pakalbedavo apie vestuves, vaikus ir visa kita, kas susije su ateitim, o as ir vel vis juokaudavau - 'visai nenoriu teketi, kam to reikia siais laikais...arba nieko nezinau, man niekas nesipirso' dar sakydavau, kad ziedo visai nenoriu, ju nenesioju, o noreciau laikrodzio, daaaug praktiskiau + jis apjuosia ne tik pirsta bet ir visa ranka! - kuo tvirciausias irodymas, kad jau esu to vyro. Zinoma, nors ir norejau to laikrodzio, bet suprasdama, kad cia labai iskrentu is visuotinai priimtos tradicijos, jo nesitikejau is tikro, nors taip pat nesitikejau ir ziedo, ir net paciu pirslybu! Taip tiesiog bendrai apie tai pagalvojus, tikejausi, jog busiu paprasyta kaip nors visgi ypatingai ir romantiskai, kai jau ta diena issaus. Paskutini vasario sestadieni jis dirbo, ryte ruosesi i darba, buvo visiskai normalus, as grizau is duso i kambari, ziuriu spinta atidaryta, kliuvo akis iskart uz 'svetimkunes' dezes, as tik ispuciau akis i ji (o jis jau su darbiniais rubais ant lovos sedi ir sypsosi gudriai (cia dabar pagalvoju, kad 'gudriai', tuomet atrode visai normalus)) ir susunku 'cia laikrodis? cia mano laikrodis? tu ka persiesi? ei!'. Nes dezute pasirode didoka, bet kaip tik laikrodziui. Ir griebiau ta dezute atidarineti. Atidarau siaip ne taip, o ten nieko! vel atsisuku i ji, o jis jau salia manes, apkabina stipriai, matyt, kad nepabegciau arba tiesiog kad pats susitvardytu, ir paduoda man laikrodi, as vis purtausi ir kartoju 'tu ka rimtai? jau persiesi? jau dabar?', o jis tik sypsosi ir pagaliau islemena 'busi mano zmona?', bet taip stuobriskai neprisimenu ar atsakiau iskart 'taip', pamenu tik kaip po to dar pasivartem lovoj apziurinedami ta laikrodi, jis man apie ji pasakojo, kaip priziureti, kaip uzvesti. Tada jis isejo i darba, o as kibau toliau i mokslus. Su ilgiausiom pertraukom svajojau ir bandziau mintis suguldyti i vietas, baisiai norejau visiem ispasakoti, ypac mamai. Tada dar pyktelejau ant jo, kad paliko mane viena namie po tooookio ivykio! Bet vakare mes pasigaminom vakariene ir dar karta pasidziaugem ir atsventem, jis vis juokesi is manes kaip as bandziau ta dezute atidaryti sako 'visa ilindus i spinta, tik kojas matau maskatuojasi' Dabar suprantu tas, kurios pasakoja, jog nebutina, jog pasipirstu kaip nors labai originaliai, vis tiek tiek pat dziaugsmo! Nors jis sake, kad visai netaip zadejo viska padaryti, bet as grizau is duso per greitai ir jis nespejo pasiruosti

o mano visai neromantiškai, tiesio atsiklaupė ir pasiūlė tekėti, bet ai velniop.. jis labai didelis neromantikas yra, nors visą laiką ir zirziau, kad noriu romantiškai, bet svarbu pasipiršo

atsimenu kaip mano draugė man pasakojo, kad tas žiedeli nieko nepakeičia.. o ką galiu pasakyti. taip, viena prasme jis nieko nepakeičia, atsikeliu aš kitą rytą ir nieko kitokio.. jis tas pats, aš ta pati, santykiai tokie patys, net jausmas toks pats, vistiek tas žiedelis negarantuoja kažkokių netikėtumų ar net tfu tfu tfu niekam nelinkiu skyrybų.. bet po poros dienų supratau, kad truputį pakeitė.. būtent, aš pati aplaužiau savo ragus ir nagus atrodo ryšys kažkoks stipresnis ir norisi dar labiau jį puoselėti, o nesunaikinti iki vestuvių, nes norisi, kad jos įvyktų.. kažkaip kitomis akimis pati į jį žiūri, kad ir 101 kartą rodydama tėvams ir giminėms galų gale tai yra planai ateičiai ir vestuvėms, nes šiaip aš visada vertinu tik darbus, o ne žodžius. t.y. tik kalbos, kad va ženysimės, tuoksimės ir gyvensim, be sužadėtuvių man yra tuti paistalai

na nzn,kiekvienam skirtingai ,mes jau pries apsigyvenant nusprendem kad kursim seima,ir stai po 1metu gyvenimo kartu pasipirso,ir jau ruosiames vestuvems nors suzadetuviu ziedukas tik,bet jis ipatingas kas smagiausia kad kazkur 5 pazinties diena jis prie aplinkiniu pasake kad busiu jo zmona,nors tuo metu dar ne nedraugavom. o pasipirsimo budu neromantiskas bet su didele mintim kazkuriame psl tai parasyta tad nenoriu kartotis..
o jus jau data issirinkot ar dar neskubat?

na mes irgi jau senai senai kalbedavome apie vestuves, planuodavome, bet as dar kartais pasispyriodavau, kad kai bus ziedas, tada ir planuosiu nes jis jau senai sakydavo, kad 2012 zenysimes
joa, mes jau planuojames, dar liko visokiu dalyku, tbet vestuves geguzes menesi tuoksimes po ~3metu draugystes

Man pasipiršo Paryžiuje, sodelyje prie Luvro Prieš metus laiko

Koks baltas ir gražus pavydas ima

O mes vieną vakarą tiesiog vakarojom su vyno taure verandoje, ir kažkaip apie vestuves pakrypo kalba, tai vyras ir sako " tai gal jau ženytis laikas" Vat ir visos piršlybos, bet man taip net labiau patiko, negu kad būtų standartiškai ant vieno kelio atsiklaupęs ir t.t.

Visos mes norim romantiskai ir neiprastai bet ne visiem vyram dasunta ko mes is ju norim
Maniskis irgi pasipirso neipatingai... Buvome atostogu isvaziave, guliu deginuosi... atsistojo, nusisuko krapstosi kazka (prie maudimosi sortu pririso zieda), atsisuko visas persimetes priklaupe ir sako " ar busi mano zmona" puoliau i glebi net neuzmove ziedo is tos laimes, sakau TAIP, move zieda ankstokas nieko vos vos... O dėl psichologinės būsenos tai jaučiausi tokia pakylėta, įpatinga ir norėjosi buti labai gera aišku tai praėjo

man irgi... beto dar porą savaičių po to įvykio buvo man gėda labai, nes tą dieną kai pasipiršo, tai šiaip labai pikta buvau ant jo ir daug rėkiau, aišku iki pasipiršimo