Man su pirslybom irgi sekasi
turejau drauga. Kartu gyvenom, kuitemes tam paciam bute... Na, nepavadinsi jo svajoniu vyru, bet vis gi - mane jis kazkuo trauke. Turejo tokio nepaaiskinamo ,cinkelio', nors manes ir visiskai negerbe. Atsitiko taip, kad pajutau demesi is salies. Tai buvo 10 m. uz mane vyresnis vyrukas, tvarkingas, labai labai geras ir idomus zmogus. Manasis, pajutes pavoju, eme ir pasipirso: Nidoj kopose, nakti, buvome tik as ir jis, kai svieciant svyturiui pastebejau kazka zibancio jo rankose ir akyse... negalejau nesutikti. Isties, as tik stovejau apsiasarojusi ir kuriam laikui praradau kalbos dovana. Bet gi... nezinau kas ir kaip, po 1 men.mes issiskyrem, nes labai bijojau ateities su juo. Na, buvo dar keliasdesimt priezasciu...
Is karto po to kazkas pradejo megztis su mane ,kabinusiu' vaikinu. Susimetem gyventi kartu. Po metu jis man pasipirso: lovoj prie ijungto TV, tiesiog beziurint filma. Buvo baisai netiketa...JIs butu pats tinkamiausias vyras pasaulyje, pamaniau sau.. na gerai. Ir gyvenom ramu gyvenima. Gal kiek pernelyg ramu man. Ir staiga mano gyvenime atsirado dar vienas zmogutis, kuri velnioniskai isimylejau... jis labai stengesi, labai labai...tarp musu uzsimezge stiprus rysys. ir viskas baigesi tuo, kad dabar mes gyvenam kartu, o lentynoje, tarp ivairiu smulkmeneliu guli maza raudona dezute su dviem suzadetuviu ziedais...
Papildyta:
QUOTE(little girl @ 2007 06 17, 21:13)
Mano istorija irgi pamokanti. Mano ex pasipirso tada , kai as ji nusprendziau palikti, kai pasakiau, kad skiriames ir po 4 metu draugystes tapau laisva nuo jo. Jis negalejo susitaikyti su tuo, nes liguistai mane laike savo nuosavybe. Pamenu net savaite nepraejo, kai jis viena nakti mane susirado ir paniskai bijodamas , kad viena iseinu su draugemis i kluba
,mane maldavo likti su juo ir matydamas , kad jau is tiesu tolstu nuo jo, griebesi paskutinio siaudo pasiulydamas tuoktis. Tuomet visa nakti kalbejome, jis iki smulkmenu suplanavo musu nuostabia ateiti, sekancia diena su glebiu roziu dar mano mamos paprase mano rankos, po to sventeme jo mamos namuose, dar rugpjuti nuneseme dokumentus i metrikacijos skyriu, nors vestuves ivyko tik spalio pabaigoje, atsventeme tai su draugais, viskas atrode idealu, gyvenimas sudeliotas i vietas, as dar likus menesiui iki vestuviu pastojau, nors tuokdamiesi to dar nezinojom, tik po poros savaiciu atsokus vestuves, sia naujiena sutikome su laimes asaromis akyse, nepamirsiu vyro zodziu, kad dabar jis turi del ko gyventi, stengtis....... Deja tai truko 2 menesius
Zmona jau jo "nuosavybe",nescia ji niekur nedings, jis daro ka nori, meiluze naudojasi padetimi .... gyvenimas virsta kosmaru..... Skaudus man nestumo laikotarpis, nei vienai to nelinkeciau
Dabar mes jau seniai nebe kartu, sunumi jis visiskai nesuprupina. Tik tiek, kad iki skyrybu buvo dar 2 kartai, kai isejau, o jis liguistai manes pavydedamas parsiviliodavo atgal
Noredama sunui tevelio grizdavau
Taciau gyvenimas vis tiek "teveli" isplese is musu su saknimis, nes likimas dovanu turejo kita vyra ir teva
.
Zmones greitai nesikeicia, jei apskritai kadanors keiciasi... gera ir pamokanti istorija kaip reikia klausytis savo sirdies:) saunuole, esi stipri moteris