QUOTE(Amellie @ 2011 01 21, 13:08)
Maidenana, kaip sudetingai ziurit... Lygiai taip pat patogesnis ciuzinys gali atsirasti ir be paraso kazkokioj knygoj. Nuo to nei vienas neapsaugotas.
Stengiuosi ziureti giliai ir i pacia esme. beje, tai nera sudetinga.
Papildyta:
QUOTE(jurgituxg @ 2011 01 21, 13:20)
Niekas turbūt nesakė, kad merginos nori tik pasipiršimo (aišku, būna ir taip). Pvz., aš pasipiršimą tiesiogiai sieju su santuoka. Nėra taip, kad noriu, kad pasipirštų, bet apie vestuves negalvoju. Nea. Todėl sakydama, kad pasiperša ir daugiau nieko nereikia, klystate.
Santuoka man nėra tik priemonė išvengti visokių biurokratinių labirintų ir palengvinti sau gyvenimą. Santuoka man turi prasmę ir jos negalima pamatuoti tiesiog kažkokiais konkrečiai faktais (pvz., mažiau popierizmo susilaukus vaiko ir pan.). Sakyčiau, čia teigiamas santuokas pašalinis poveikis
O jeigu jums santuoka neatrodo reikšminga ar būtina, tai jau jūsų reikalas. Bet nereikia merginų, kurios nori santuokos ir jos laukia, laikyti keistomis, kvailomis ar pan. Na, tiesiog kiekvienas turi savo vertybes. Kad jos skiriasi, tai nereiškia, kad kažkurios yra blogesnės, prastesnės ar nenormalios.
Man tiesiog idomu, kodel jus taip norite santuokos ir ko is jos tikites. Ir ar tikites ko nors.Santuoka man nėra tik priemonė išvengti visokių biurokratinių labirintų ir palengvinti sau gyvenimą. Santuoka man turi prasmę ir jos negalima pamatuoti tiesiog kažkokiais konkrečiai faktais (pvz., mažiau popierizmo susilaukus vaiko ir pan.). Sakyčiau, čia teigiamas santuokas pašalinis poveikis
O jeigu jums santuoka neatrodo reikšminga ar būtina, tai jau jūsų reikalas. Bet nereikia merginų, kurios nori santuokos ir jos laukia, laikyti keistomis, kvailomis ar pan. Na, tiesiog kiekvienas turi savo vertybes. Kad jos skiriasi, tai nereiškia, kad kažkurios yra blogesnės, prastesnės ar nenormalios.QUOTE(Amellie @ 2011 01 21, 16:27)
Kad si tema ne apie tai, ar reikalingos vedybos ar ne. Mums reikia mes ir snekam.
Ne, as neaptarineju vedybu reikalingumo. Man idomios pasipirsimo noro priezastys.QUOTE(Maidenana @ 2011 01 21, 16:54)
Man tiesiog idomu, kodel jus taip norite santuokos ir ko is jos tikites. Ir ar tikites ko nors.
Ne, as neaptarineju vedybu reikalingumo. Man idomios pasipirsimo noro priezastys.
Labai paprasta ir logiška, kodėl norim pasipiršimo (na, kalbėsiu apie save): man piršlybos - pagrindinis žingsnis į santuoką. Kaip sakiau, aš nenoriu, kad man pasipirštų, o tada ilgai ir laimingai gyventi susižadėjusi. Esu sakiusi ir saviškiui, kad jeigu nenori manęs vesti, tai tegu ir nesiperša. Pasipiršimas man aiškus pasakymas, kad žmogus su manimi nori praleisti savo gyvenimą, susilaukti vaikų, būti šeima. Paprasta
Na, o apie santuokos reikalingumą ir reikšmę turbūt neverta kalbėti, nes kiekvienai vis kitaip. Man tai svarbu, noriu savo gyvenimą susieti su tuo žmogumi, noriu, kad būtume oficiali šeima, o ne "draugai" Meilės ir laimės gal tai nepridės, bet dvasiškai aš jausiuosi geriau, žinodama, kad jis pasiryžęs ne tik žodžiais, bet ir veiksmais sujungti mūsų gyvenimus.
QUOTE(jurgituxg @ 2011 01 21, 17:03)
Labai paprasta ir logiška, kodėl norim pasipiršimo (na, kalbėsiu apie save): man piršlybos - pagrindinis žingsnis į santuoką. Kaip sakiau, aš nenoriu, kad man pasipirštų, o tada ilgai ir laimingai gyventi susižadėjusi. Esu sakiusi ir saviškiui, kad jeigu nenori manęs vesti, tai tegu ir nesiperša. Pasipiršimas man aiškus pasakymas, kad žmogus su manimi nori praleisti savo gyvenimą, susilaukti vaikų, būti šeima. Paprasta Na, o apie santuokos reikalingumą ir reikšmę turbūt neverta kalbėti, nes kiekvienai vis kitaip. Man tai svarbu, noriu savo gyvenimą susieti su tuo žmogumi, noriu, kad būtume oficiali šeima, o ne "draugai" Meilės ir laimės gal tai nepridės, bet dvasiškai aš jausiuosi geriau, žinodama, kad jis pasiryžęs ne tik žodžiais, bet ir veiksmais sujungti mūsų gyvenimus.
Na, o apie santuokos reikalingumą ir reikšmę turbūt neverta kalbėti, nes kiekvienai vis kitaip. Man tai svarbu, noriu savo gyvenimą susieti su tuo žmogumi, noriu, kad būtume oficiali šeima, o ne "draugai" Meilės ir laimės gal tai nepridės, bet dvasiškai aš jausiuosi geriau, žinodama, kad jis pasiryžęs ne tik žodžiais, bet ir veiksmais sujungti mūsų gyvenimus. o jei nepasipirš?
QUOTE(jurgituxg @ 2011 01 21, 17:03)
Labai paprasta ir logiška, kodėl norim pasipiršimo (na, kalbėsiu apie save): man piršlybos - pagrindinis žingsnis į santuoką. Kaip sakiau, aš nenoriu, kad man pasipirštų, o tada ilgai ir laimingai gyventi susižadėjusi. Esu sakiusi ir saviškiui, kad jeigu nenori manęs vesti, tai tegu ir nesiperša. Pasipiršimas man aiškus pasakymas, kad žmogus su manimi nori praleisti savo gyvenimą, susilaukti vaikų, būti šeima. Paprasta
Na, o apie santuokos reikalingumą ir reikšmę turbūt neverta kalbėti, nes kiekvienai vis kitaip. Man tai svarbu, noriu savo gyvenimą susieti su tuo žmogumi, noriu, kad būtume oficiali šeima, o ne "draugai" Meilės ir laimės gal tai nepridės, bet dvasiškai aš jausiuosi geriau, žinodama, kad jis pasiryžęs ne tik žodžiais, bet ir veiksmais sujungti mūsų gyvenimus.
Na, o apie santuokos reikalingumą ir reikšmę turbūt neverta kalbėti, nes kiekvienai vis kitaip. Man tai svarbu, noriu savo gyvenimą susieti su tuo žmogumi, noriu, kad būtume oficiali šeima, o ne "draugai"
Meilės ir laimės gal tai nepridės, bet dvasiškai aš jausiuosi geriau, žinodama, kad jis pasiryžęs ne tik žodžiais, bet ir veiksmais sujungti mūsų gyvenimus. Iskaidysiu i dvi dalis, jums leidus.
Ir pirmos pastraipos reziumuoju, kad gyvendama kartu jus nesijauciate seima su jusiskiu.
Is antros: na, gal ne veiksmais, bet parasais. Taciau, nei meiles, nei laimes tai jums neprides. Kila klausimas tada - o tai... ka prides? oficialuma?
Na ir mano trigrasis. Jus, aisku, isizeisite ir t.t. bet. Jus jusiski paliktumete, jeigu jis pareikstu nora nevesti? Nevesti ne jus, bet apskritai. na, tarkim, jam taip nusisviete, kad jis nenori buti vedes. Jis jus myli, gerbia, nori vaiku, bet tik nesizenijus. Ka jus darytumet?
QUOTE(Maidenana @ 2011 01 21, 16:54)
Stengiuosi ziureti giliai ir i pacia esme. beje, tai nera sudetinga.
Cia svaiciojimai. Kas butu jeigu butu.
QUOTE(Maidenana @ 2011 01 21, 17:15)
Iskaidysiu i dvi dalis, jums leidus.
Is antros: na, gal ne veiksmais, bet parasais. Taciau, nei meiles, nei laimes tai jums neprides. Kila klausimas tada - o tai... ka prides? oficialuma?
Na ir mano trigrasis. Jus, aisku, isizeisite ir t.t. bet. Jus jusiski paliktumete, jeigu jis pareikstu nora nevesti? Nevesti ne jus, bet apskritai. na, tarkim, jam taip nusisviete, kad jis nenori buti vedes. Jis jus myli, gerbia, nori vaiku, bet tik nesizenijus. Ka jus darytumet?
Is antros: na, gal ne veiksmais, bet parasais. Taciau, nei meiles, nei laimes tai jums neprides. Kila klausimas tada - o tai... ka prides? oficialuma?
Na ir mano trigrasis. Jus, aisku, isizeisite ir t.t. bet. Jus jusiski paliktumete, jeigu jis pareikstu nora nevesti? Nevesti ne jus, bet apskritai. na, tarkim, jam taip nusisviete, kad jis nenori buti vedes. Jis jus myli, gerbia, nori vaiku, bet tik nesizenijus. Ka jus darytumet?
O kodėl aš turėčiau įsižeisti?
Jei atvirai, aš nežinau, ką daryčiau. Kadangi maniškis sako, kad nori šeimos, kad nori to, ko ir aš, tai aš stengiuosi negalvoti "kas būtų, jei būtų". O kodėl santuoka kažaką turi pridėti? Jei ji nieko neprideda, tai jos ir nereikia? Kalbant buitiškai, santuoka pridės kitokį statusą. Kaip kažkada rašiau, mane kartais trikdo, kai vaikino artimieji mane pristato, kaip jo "draugę". Kaip atrodytų toks pristatymas po kelių metų, su vaiku ant rankų? Aišku, tai nėra esmė, bet vienas iš pavyzdžių. Jei jums nesuprantama, kad santuoka gali būti svarbi be jokios apčiuopiamos naudos, tai galima kalbėti vien apie tokią naudą, o jos, manau, yra ne tik aptartas pavyzdys su vaiku ir su juo susijusiu biurokratizmu.
Papildyta:
QUOTE(wit @ 2011 01 21, 17:11)
o jei nepasipirš?
Na, bet jeigu ves be piršlybų, viskas ok. Aišku, manau, bus gaila, kad neteko patirti tos akimirkos, kai mylimas žmogus prašo už jo tekėti, bet ką jau tokiu atveju padarysi
Bet kaip minėjau, kam kalbėti apie tai, "kas būtų, jei būtų". Jei maniškis mane ves, tai žinau, kad ir pasipirš. Nes kai noriu ką nors pasakyti apie vestuves, jis visada sako, kad kalbėsime, kai jis žengs pirmąjį žingsnį (suprask, pasipirš)
as tai nelabai suprantu.. pagal temos pavadinima tureciau cia rasti pirslybu istoriju.. bet paskutiniu metu ju cia kazkaip nebeliko.. nukrypo kazkaip kalbos i kita puse 
QUOTE(Amellie @ 2011 01 21, 17:32)
Cia svaiciojimai. Kas butu jeigu butu.
nenusisnekekit. "kas butu jeigu butu" ir "esme" - pagal mane laaabai skirtingos savokos. ismokite ir jus atskirti. ir nebesvaiciokit.QUOTE(jurgituxg @ 2011 01 21, 18:49)
O kodėl aš turėčiau įsižeisti? Jei atvirai, aš nežinau, ką daryčiau. Kadangi maniškis sako, kad nori šeimos, kad nori to, ko ir aš, tai aš stengiuosi negalvoti "kas būtų, jei būtų".
O kodėl santuoka kažaką turi pridėti? Jei ji nieko neprideda, tai jos ir nereikia? Kalbant buitiškai, santuoka pridės kitokį statusą. Kaip kažkada rašiau, mane kartais trikdo, kai vaikino artimieji mane pristato, kaip jo "draugę". Kaip atrodytų toks pristatymas po kelių metų, su vaiku ant rankų? Aišku, tai nėra esmė, bet vienas iš pavyzdžių. Jei jums nesuprantama, kad santuoka gali būti svarbi be jokios apčiuopiamos naudos, tai galima kalbėti vien apie tokią naudą, o jos, manau, yra ne tik aptartas pavyzdys su vaiku ir su juo susijusiu biurokratizmu.
Papildyta:
Na, bet jeigu ves be piršlybų, viskas ok. Aišku, manau, bus gaila, kad neteko patirti tos akimirkos, kai mylimas žmogus prašo už jo tekėti, bet ką jau tokiu atveju padarysi Bet kaip minėjau, kam kalbėti apie tai, "kas būtų, jei būtų". Jei maniškis mane ves, tai žinau, kad ir pasipirš. Nes kai noriu ką nors pasakyti apie vestuves, jis visada sako, kad kalbėsime, kai jis žengs pirmąjį žingsnį (suprask, pasipirš)
man del "drauges" nekila apskrtitai jokiu neigiamu emociju, man net labai grazu. Ir net su vaiku ant ranku. Jei atvirai, aš nežinau, ką daryčiau. Kadangi maniškis sako, kad nori šeimos, kad nori to, ko ir aš, tai aš stengiuosi negalvoti "kas būtų, jei būtų". O kodėl santuoka kažaką turi pridėti? Jei ji nieko neprideda, tai jos ir nereikia? Kalbant buitiškai, santuoka pridės kitokį statusą. Kaip kažkada rašiau, mane kartais trikdo, kai vaikino artimieji mane pristato, kaip jo "draugę". Kaip atrodytų toks pristatymas po kelių metų, su vaiku ant rankų? Aišku, tai nėra esmė, bet vienas iš pavyzdžių. Jei jums nesuprantama, kad santuoka gali būti svarbi be jokios apčiuopiamos naudos, tai galima kalbėti vien apie tokią naudą, o jos, manau, yra ne tik aptartas pavyzdys su vaiku ir su juo susijusiu biurokratizmu.
Papildyta:
Na, bet jeigu ves be piršlybų, viskas ok. Aišku, manau, bus gaila, kad neteko patirti tos akimirkos, kai mylimas žmogus prašo už jo tekėti, bet ką jau tokiu atveju padarysi
Bet kaip minėjau, kam kalbėti apie tai, "kas būtų, jei būtų". Jei maniškis mane ves, tai žinau, kad ir pasipirš. Nes kai noriu ką nors pasakyti apie vestuves, jis visada sako, kad kalbėsime, kai jis žengs pirmąjį žingsnį (suprask, pasipirš) QUOTE(imeldutia @ 2011 01 22, 01:42)
as tai nelabai suprantu.. pagal temos pavadinima tureciau cia rasti pirslybu istoriju.. bet paskutiniu metu ju cia kazkaip nebeliko.. nukrypo kazkaip kalbos i kita puse
cia tema jau reiktu pervadinti "laukiu, kol pasipirs"...
QUOTE(Maidenana @ 2011 01 24, 11:05)
nenusisnekekit. "kas butu jeigu butu" ir "esme" - pagal mane laaabai skirtingos
Kokia dar esme?
Nebenusisnekekit 
QUOTE(Maidenana @ 2011 01 24, 11:05)
man del "drauges" nekila apskrtitai jokiu neigiamu emociju, man net labai grazu. Ir net su vaiku ant ranku.
Nesakau, kad žodis "draugė" turi neigiamą atspalvį. Natūralu, kad du kartu esantys žmonės turi būti ir draugai. Bet kai esu pristatoma, kaip "draugė", kartais tai turi laikinumo atspalvį. Nesakau, kad jo tėvai laiko mane kažkuo laikinu jų sūnaus gyvenime, žinau, kad mane mėgsta, pritaria mūsų santykiams, kažkada maniškį lyg ir kalbino dėl mūsų ateities. Na, sudėtinga paaiškinti.
Sakau, nieko blogo nematau būdama "draugė", bet jau norėčiau būti "sužadėtinė", o vėliau ir "žmona" Pasikartosiu: santuokos noriu ne dėl statuso ar baliaus, o todėl kad vis dažniau pagalvoju apie
O prieš planuojant vaikiuką, norėčiau, kad susituoktume. Turbūt jei negalvočiau apie vaikus, taip ir nepergyvenčiau, kad maniškis tempia gumą. Taip, gal norėčiau ir laukčiau tos dienos, kai pasipirš, kai vienas kitam pasižadėsim amžinai būti kartu, bet nebūtų didelio reikalo saviškio spausti.
QUOTE(jurgituxg @ 2011 01 24, 16:21)
Nesakau, kad žodis "draugė" turi neigiamą atspalvį. Natūralu, kad du kartu esantys žmonės turi būti ir draugai. Bet kai esu pristatoma, kaip "draugė", kartais tai turi laikinumo atspalvį. Nesakau, kad jo tėvai laiko mane kažkuo laikinu jų sūnaus gyvenime, žinau, kad mane mėgsta, pritaria mūsų santykiams, kažkada maniškį lyg ir kalbino dėl mūsų ateities. Na, sudėtinga paaiškinti. Sakau, nieko blogo nematau būdama "draugė", bet jau norėčiau būti "sužadėtinė", o vėliau ir "žmona"
Pasikartosiu: santuokos noriu ne dėl statuso ar baliaus, o todėl kad vis dažniau pagalvoju apie O prieš planuojant vaikiuką, norėčiau, kad susituoktume. Turbūt jei negalvočiau apie vaikus, taip ir nepergyvenčiau, kad maniškis tempia gumą. Taip, gal norėčiau ir laukčiau tos dienos, kai pasipirš, kai vienas kitam pasižadėsim amžinai būti kartu, bet nebūtų didelio reikalo saviškio spausti.
Sakau, nieko blogo nematau būdama "draugė", bet jau norėčiau būti "sužadėtinė", o vėliau ir "žmona" Pasikartosiu: santuokos noriu ne dėl statuso ar baliaus, o todėl kad vis dažniau pagalvoju apie
O prieš planuojant vaikiuką, norėčiau, kad susituoktume. Turbūt jei negalvočiau apie vaikus, taip ir nepergyvenčiau, kad maniškis tempia gumą. Taip, gal norėčiau ir laukčiau tos dienos, kai pasipirš, kai vienas kitam pasižadėsim amžinai būti kartu, bet nebūtų didelio reikalo saviškio spausti. drauge yra drauge, zmona yra zmona. simple.
