QUOTE(jurgituxg @ 2011 01 07, 15:39)
Ir patikėkit, aš už tą nuomonę esu labai dėkinga Ji padeda plačiau atsimerkti.
Oi mergyt, kaip bebutu liudna, nemanau, kad kazkas pasikeis is tavo vaikino puses.... Aisku, linkiu pacio geriausio
Perskaiciau visus pasisakymus, taip aiskiai matau save tavo vietoje pries kazkiek metu... Vyrams yra labai patogu taip gyventi, o kai dar jie jaucia, kad moteris myli ir stengiasi del abieju, tai ko jam draskytis.
Man buvo panasiai, tik gyvenom pas mane bute, mazokai jis prisidedavo finansiskai, nors uzdirbdavom panasiai. Mylejau ji labai, taip per daug ir palepindavau, stengiausi, galvojau apie musu ateiti ir pan. Norejau vaiku, nesigavo, taupiau viena tukstancius gydymams, bandymams... Kaip ir tu, visada rasdavau jam pateisinimu bet kokiu klausimu. Gaila, kad velokai praregejau, taip prabego ir 6 metai, kol pagaliau as ji meciau ir nesigailiu iki siol apie pirslybas net nekalbu, gal pirmais metais isgeres kelis kartus pasapaliojo kazka apie vestuves, bet as nieko nesureiksminau.
Nemazai turiu patirties bendravime su vyrais, jiems tikrai yra geriau jausti, kad jie turi kovoti del moters, siekti jos, o ne taip, kad ji pati save bruka jam...
Patarciau labiau myleti save, savo gyvenima, pomegius, poreikius. Netaupyk tu pinigu vestuvems, leisk juos sau ar taupykis del saves jam nezinant. Tedul jis mato, kad tavo gyvenimas nesisuka tik apie ji ir nora buti su juo, tada susimastys ir tikiuosi, kad taps ryztingesnis