o man nesipirso visiskai. apskritai maniskis nei romantikas, nei saldziu zodziu megejas. bet kazkaip sulipom nuo pirmos dienos, kazkaip kartu pradejom gyventi gal po menesio, begyvendami ir sugalvojom, kad reikia tuoktis, be jokiu pirslybu, pompastiku. gal ir buciau norejus, kad kazka sugalvotu, bet turiu toki, koks yra, ir istikruju esu laiminga santuokoje jau daugiau, nei 3 metai
QUOTE(Draugiška @ 2010 12 31, 09:35)
o man nesipirso visiskai. apskritai maniskis nei romantikas, nei saldziu zodziu megejas. bet kazkaip sulipom nuo pirmos dienos, kazkaip kartu pradejom gyventi gal po menesio, begyvendami ir sugalvojom, kad reikia tuoktis, be jokiu pirslybu, pompastiku. gal ir buciau norejus, kad kazka sugalvotu, bet turiu toki, koks yra, ir istikruju esu laiminga santuokoje jau daugiau, nei 3 metai
Aš turbūt jau apsidžiaugčiau, jei jis bent pradėtų kalbėti apie vestuves, kad norėtų jau su manimi kurti šeimą, gal jau reiktų ir pan. Bet nėra ir to... Sakau, jei tik paklausiu, ar tau tai svarbu, ar nori, sulaukiu tada atsakymo, kad taip. Bet kai žodžių nelydi jokie veiksmai, iniciatyvos, tai gali ir pagalvoti, kad tai tik žodžiai.
Nors neabejoju, kad jis mane myli. Nežinau, gal toks jo būdas, nelinkęs nieko žadėti, kol tikrai nežino, nelinkęs reikšti savo jausmų, nelabai ir romantiškas. Per visus metus, kai gyvenam kartu, gal tik vieną kartą esu sulaukusi malonaus netikėtumo. Jei pasakau, kad norėčiau sulaukti iš jo dėmesio, rūpesčio, kad būčiau laiminga, kad palepintų mane truputį, tai jis tik linkt linkt galva: "žinau, kad to nori, pasistengsiu". Taip kalbėta jau ne vieną kartą, net vis dar laukiu, kad pasistengs Aišku, per tiek laiko kartu, jau pripratau, kad grįžusi namo nerasiu nei vakarienės netikėtos, nei romantiškos aplinkos, nei pasiūlymo išeiti pasivaikščioti, gal pažiūrėti į žvaigždes ar pan. Bet kartais to taip norisi...
QUOTE(jurgituxg @ 2010 12 22, 22:49)
Sparčiai Bet kažkaip atrodo, kad tai rimtas buvo žingsnis, ta prasme, kad vyras jį apmąstė gerai, kol būdavote atskirai. Ech, ta meilė... 
Bet kažkaip atrodo, kad tai rimtas buvo žingsnis, ta prasme, kad vyras jį apmąstė gerai, kol būdavote atskirai. Ech, ta meilė... Ne tas zodis... Bet pati kalta del spartumo, nes prisikalbejau:) Buciau niekur nevykus is Lietuvos, jei nebutu taip pasielges.
O dabar su azartu vaikinas vestuvem ruosiasi, visa gimine planuot padeda. O as ne bum bum apie prancuzu tradicijas vestuviu proga:)
Tai kaip sapne:)Papildyta:
QUOTE(jurgituxg @ 2010 12 29, 22:11)
Tikriausiai Bet bijau savo reakcijos, kai jis pasipirš (jei pasipirš). Kadangi aš jau norėčiau kitais metais susituokti ir vaikutį planuoti, jei jis dar temps gumą, tai bus neįmanoma. Pvz., jei pasipirš vasaros pradžioje, bijau, kad man bus pikta, kad taip ilgai tempė, viskas nusikelia dar metams (daryti vestuvių paskubom nenoriu). Kad bent jau kokiais nors būdais išreikštų tą norą, parodytų, bet ne, kol ko nors nepaklausi, nepasakai, tol tyli ta tema. Jau esu rašiusi anksčiau, kad aš pati stengiuosi taupyti vestuvėms, nes žinau, kad per kelis mėnesius to nepadarysim (nors šiaip beveik už viską, išskyrus paskolą, moku aš: už butą, maistą, buitinius daiktus, dažnai už pramogas, kurių reta pas mus ir t.t.), bet pradedu jausti beprasmybę to taupymo, nes atrodo, kad tai man vienai rūpi 
Jau planuoju, kaip mesiu aš tą griežtą taupymą ir leisiu sau kur nors pasilepinti, gal į kokį masažą nueisiu, gal ką nors gražaus nusipirksiu. Siaip ar taip, nebetikiu, kad yra reikalas čia kažką planuoti.
Bet bijau savo reakcijos, kai jis pasipirš (jei pasipirš). Kadangi aš jau norėčiau kitais metais susituokti ir vaikutį planuoti, jei jis dar temps gumą, tai bus neįmanoma. Pvz., jei pasipirš vasaros pradžioje, bijau, kad man bus pikta, kad taip ilgai tempė, viskas nusikelia dar metams (daryti vestuvių paskubom nenoriu). Kad bent jau kokiais nors būdais išreikštų tą norą, parodytų, bet ne, kol ko nors nepaklausi, nepasakai, tol tyli ta tema. Jau esu rašiusi anksčiau, kad aš pati stengiuosi taupyti vestuvėms, nes žinau, kad per kelis mėnesius to nepadarysim (nors šiaip beveik už viską, išskyrus paskolą, moku aš: už butą, maistą, buitinius daiktus, dažnai už pramogas, kurių reta pas mus ir t.t.), bet pradedu jausti beprasmybę to taupymo, nes atrodo, kad tai man vienai rūpi Jau planuoju, kaip mesiu aš tą griežtą taupymą ir leisiu sau kur nors pasilepinti, gal į kokį masažą nueisiu, gal ką nors gražaus nusipirksiu. Siaip ar taip, nebetikiu, kad yra reikalas čia kažką planuoti.Kas del pirslybu, tai jei tikrai sielos panasios-turetu sutapt aabieju norai ir veiksmai siuo klausimu. Bent jau jausti,kad merginai tai svarbu... Kas butent nutiko ir mano atveju. Prancuzijoje nera populiaru tuoktis,bet vaikinas suprato,kad man svarbu ir daro viska,kad jausciausi laiminga.
QUOTE(SSnieguolyte @ 2011 01 02, 01:14)
Kas del pirslybu, tai jei tikrai sielos panasios-turetu sutapt aabieju norai ir veiksmai siuo klausimu. Bent jau jausti,kad merginai tai svarbu... Kas butent nutiko ir mano atveju. Prancuzijoje nera populiaru tuoktis,bet vaikinas suprato,kad man svarbu ir daro viska,kad jausciausi laiminga.
Maniškis žino, kad man tai svarbu. Bet kol kas tai turbūt nėra pagrindinis dalykas. Tikriausiai kliūčių atsiranda daugiau nei noro...
QUOTE(jurgituxg @ 2010 12 30, 16:44)
Nežinau, ko jam dar reikia.
Noro reikia - tik jo. Nenoriu leistis į smulkmenas, bet labai gerai suprantu ką jauti, dabar jau ex padarė taip per vėlai
Dėl savo sprendimo nesigailėjau nei dienos, dabar turiu patį nuostabiausią žmogų šalia 
Na maniskis irgi ne is tu romantiku, bet pasipirso labai netiketai buvome neseniai persikrauste i naujus namucius... kaip ir kiekviena vakara nuejau po dusu, tik pasirode keistai tylu atejusi i kambari apstulbau, kad pridegta visur zvakiu ir sampanas ant stalo, ismekenau kokia porga , o tada sast priklaupe maniskis, o man kojas pakirto, rankos drebet pradejo nebepamenu nei ka jis sake, nei ka as atsakiau 
jausmas nerealus 
smagu prisimint echh...
buvome neseniai persikrauste i naujus namucius... kaip ir kiekviena vakara nuejau po dusu, tik pasirode keistai tylu atejusi i kambari apstulbau, kad pridegta visur zvakiu ir sampanas ant stalo, ismekenau kokia porga , o tada sast priklaupe maniskis, o man kojas pakirto, rankos drebet pradejo nebepamenu nei ka jis sake, nei ka as atsakiau jausmas nerealus smagu prisimint echh...
Na mano istorija tokia... Artejo valentino diena ir jis klause ko noriu dovanu, o as juokais suzadetuviu ziedo na jis tik nusijuoke bet nepasake nei ne, nei taip, taigi valentino dienos ryta sako einas su draugu pabegiot (nors niekada nebegioja ) istikruju nubego i turgeli geliu pirkt, grizes dare kava, bet as kaip specialiai anksciau atsikeliau jis sako kad siurpriza nutraukiau ir liepe eit atgal i lova 
taigi guliu... ateina jis su kava ir gelem ir rankoj laiko kazka uspaudes, padejo viska salia ir sako ar busi mano zmona visa likusi gyvenima? sakau BEABEJO buvau tokia laiminga kad nemoku apsakyt o vakare buvom kavinej pavakarieniaut, o kai grizom liepe man pastatyt masina o jis nubego namo ir isdeliojo is zvakuciu sirdele ant stalo ir salia stovejo 2 taures ir butelis sampano zodziu valentino diena buvo nepakartojama
na jis tik nusijuoke bet nepasake nei ne, nei taip, taigi valentino dienos ryta sako einas su draugu pabegiot (nors niekada nebegioja ) istikruju nubego i turgeli geliu pirkt, grizes dare kava, bet as kaip specialiai anksciau atsikeliau jis sako kad siurpriza nutraukiau ir liepe eit atgal i lova taigi guliu... ateina jis su kava ir gelem ir rankoj laiko kazka uspaudes, padejo viska salia ir sako ar busi mano zmona visa likusi gyvenima? sakau BEABEJO buvau tokia laiminga kad nemoku apsakyt o vakare buvom kavinej pavakarieniaut, o kai grizom liepe man pastatyt masina o jis nubego namo ir isdeliojo is zvakuciu sirdele ant stalo ir salia stovejo 2 taures ir butelis sampano zodziu valentino diena buvo nepakartojama
QUOTE(Iceland @ 2011 01 03, 12:31)
Noro reikia - tik jo. Nenoriu leistis į smulkmenas, bet labai gerai suprantu ką jauti, dabar jau ex padarė taip per vėlai Dėl savo sprendimo nesigailėjau nei dienos, dabar turiu patį nuostabiausią žmogų šalia
Dėl savo sprendimo nesigailėjau nei dienos, dabar turiu patį nuostabiausią žmogų šalia Labiausiai bijau, kad taip gali ir būti, jog jam tiesiog nėra noro
Manau, per kelis artimiausius mėnesius turėtų išaiškėti, nes jis pats kartą man užsiminus juokais, kad va, dabar visur akcijos juvelyrikos parduotuvėse, sakė, kad žino Matyt, domėjosi. Gal nesidomėtų prieš metus ar dar daugiau?
QUOTE(jurgituxg @ 2010 12 29, 20:58)
Na, žiūrint, ką laikysime kuklumu Nors nebuvo nei brangaus restorano, nei skrydžio oro balionu ar kelionės (kas galėtų būti laikoma ne kukliu pasipiršimu, nors ne tai rodiklis), vis tiek pasipiršo labai gražiai Ne kiekvienas taip išdrįstų
Na, o aš nors tikėjausi Naujuosius sutikti būdama nebe sugyventinė, visgi nieko nesulaukiau. Ir vakar kai prakalbom apie pinigėlius, o as pasakiau, kad manau, jog kitais metais nebus jokių vestuvių, nes nesutaupysim, jis nieko į tai neatsakė, kaip supratau, pritarė. Reikalas tas, kad taupau tai aš viena, mat jis atseit net neturi pinigų pasipiršti. Kartais man net pikta darosi. Sakė, kad galvoti apie šį žingsnį rimčiau pradėjo vasarą, tai jei jau jam daug tų pinigų reikia, per pusmetį tikrai galėjo sutaupyti, jei būtų norėjęs... Kartais pagalvoju, kad jei po mėnesio ar kito pasipirštų, kažin ar begalėčiau taip džiaugtis. Tiesiog jaučiu šiokią tokią nuoskaudą.
Nors nebuvo nei brangaus restorano, nei skrydžio oro balionu ar kelionės (kas galėtų būti laikoma ne kukliu pasipiršimu, nors ne tai rodiklis), vis tiek pasipiršo labai gražiai Ne kiekvienas taip išdrįstų Na, o aš nors tikėjausi Naujuosius sutikti būdama nebe sugyventinė, visgi nieko nesulaukiau. Ir vakar kai prakalbom apie pinigėlius, o as pasakiau, kad manau, jog kitais metais nebus jokių vestuvių, nes nesutaupysim, jis nieko į tai neatsakė, kaip supratau, pritarė. Reikalas tas, kad taupau tai aš viena, mat jis atseit net neturi pinigų pasipiršti. Kartais man net pikta darosi. Sakė, kad galvoti apie šį žingsnį rimčiau pradėjo vasarą, tai jei jau jam daug tų pinigų reikia, per pusmetį tikrai galėjo sutaupyti, jei būtų norėjęs... Kartais pagalvoju, kad jei po mėnesio ar kito pasipirštų, kažin ar begalėčiau taip džiaugtis. Tiesiog jaučiu šiokią tokią nuoskaudą.
O gal nereikia ant to pasipiršimo taip užsiciklint? Jei viskas gerai su santykiais, draugas mylimas ir geras, santykiai puikūs, tai kam juos gadinti mintimis ir priekaištais dėl vis neįvykstančių piršlybų? Na, nebent jau labai amžius spaudžia tučtuojau vaikų turėt.
Man tai maniškios kitokį "fintą" padarė. Sirgo ne per seniausiai labai sunkia liga ir ilgai ligoninėj gulėjo. Kai pasveiko ir namo grįžo pareiškė, kad jau sugalvojo kaip man pasipirš. O tas kaip neįvyksta, taip neįvyksta. Tai jaučiuos nei pagauta, nei paleista. Net nežinau, ar labiau noriu ar bijau.
QUOTE(Arven @ 2011 01 04, 11:24)
O gal nereikia ant to pasipiršimo taip užsiciklint? Jei viskas gerai su santykiais, draugas mylimas ir geras, santykiai puikūs, tai kam juos gadinti mintimis ir priekaištais dėl vis neįvykstančių piršlybų? Na, nebent jau labai amžius spaudžia tučtuojau vaikų turėt.
Man tai maniškios kitokį "fintą" padarė. Sirgo ne per seniausiai labai sunkia liga ir ilgai ligoninėj gulėjo. Kai pasveiko ir namo grįžo pareiškė, kad jau sugalvojo kaip man pasipirš. O tas kaip neįvyksta, taip neįvyksta. Tai jaučiuos nei pagauta, nei paleista. Net nežinau, ar labiau noriu ar bijau.
Man tai maniškios kitokį "fintą" padarė. Sirgo ne per seniausiai labai sunkia liga ir ilgai ligoninėj gulėjo. Kai pasveiko ir namo grįžo pareiškė, kad jau sugalvojo kaip man pasipirš. O tas kaip neįvyksta, taip neįvyksta. Tai jaučiuos nei pagauta, nei paleista. Net nežinau, ar labiau noriu ar bijau.
Man pasipiršimas (ar kalbos apie santuoką ir jos planavimas) yra žingsnis į priekį santykiuose. Kitas žingsnis - vestuvės, o po jų - vaikai. Amžius nėra toks, kad būtinai reikia tuoj pat vaikų susilaukti (galima jų susilaukti juk ir įpusėjus 4 dešimtį), bet reikalas tas, kad noras jau atsiranda
Santykiai puikūs, viskas ok, bet kol kas jaučiuosi, tarsi stovėtume vietoje. Todėl ir norisi eiti pirmyn, o jei santykiai puikūs, planuojama bendra ateitis, tai piršlybos ir santuoka, man rodos, yra natūrali santykių tąsa. Kalbėdama apie piršlybas, aš nesureikšminu pačio proceso ar būtent žiedo (aišku, nesu prieš gražų pasipiršimą ir norėčiau tokio sulaukti), bet akcentuoju patį faktą - išreikštą norą susieti savo gyvenimą su manimi, norą kurti šeimą. Tokį norą maniškis gal ir turi, bet su manim apie tai plačiau nekalba, garsiai žodžiais jo neišreiškia. QUOTE(jurgituxg @ 2010 12 29, 19:58)
Na, žiūrint, ką laikysime kuklumu Nors nebuvo nei brangaus restorano, nei skrydžio oro balionu ar kelionės (kas galėtų būti laikoma ne kukliu pasipiršimu, nors ne tai rodiklis), vis tiek pasipiršo labai gražiai Ne kiekvienas taip išdrįstų
Na, o aš nors tikėjausi Naujuosius sutikti būdama nebe sugyventinė, visgi nieko nesulaukiau. Ir vakar kai prakalbom apie pinigėlius, o as pasakiau, kad manau, jog kitais metais nebus jokių vestuvių, nes nesutaupysim, jis nieko į tai neatsakė, kaip supratau, pritarė. Reikalas tas, kad taupau tai aš viena, mat jis atseit net neturi pinigų pasipiršti. Kartais man net pikta darosi. Sakė, kad galvoti apie šį žingsnį rimčiau pradėjo vasarą, tai jei jau jam daug tų pinigų reikia, per pusmetį tikrai galėjo sutaupyti, jei būtų norėjęs... Kartais pagalvoju, kad jei po mėnesio ar kito pasipirštų, kažin ar begalėčiau taip džiaugtis. Tiesiog jaučiu šiokią tokią nuoskaudą.
Nors nebuvo nei brangaus restorano, nei skrydžio oro balionu ar kelionės (kas galėtų būti laikoma ne kukliu pasipiršimu, nors ne tai rodiklis), vis tiek pasipiršo labai gražiai Ne kiekvienas taip išdrįstų Na, o aš nors tikėjausi Naujuosius sutikti būdama nebe sugyventinė, visgi nieko nesulaukiau. Ir vakar kai prakalbom apie pinigėlius, o as pasakiau, kad manau, jog kitais metais nebus jokių vestuvių, nes nesutaupysim, jis nieko į tai neatsakė, kaip supratau, pritarė. Reikalas tas, kad taupau tai aš viena, mat jis atseit net neturi pinigų pasipiršti. Kartais man net pikta darosi. Sakė, kad galvoti apie šį žingsnį rimčiau pradėjo vasarą, tai jei jau jam daug tų pinigų reikia, per pusmetį tikrai galėjo sutaupyti, jei būtų norėjęs... Kartais pagalvoju, kad jei po mėnesio ar kito pasipirštų, kažin ar begalėčiau taip džiaugtis. Tiesiog jaučiu šiokią tokią nuoskaudą.
Kad jis dar net nepasipirso, o jus jau apie vestuves snekat
QUOTE(Amellie @ 2011 01 05, 18:03)
Tai kad poroje, kuri planuoja ateitį kartu, kalba apie vaikus, pasipiršimas daugiau gražus, malonus formalumas. Na, mums abiems tarsi aišku, kad mūsų santykiai veda į santuoką. Tik jis mažai apie tai kalba. Juolab, kad jis pats kažkada yra minėjęs, jog, jo manymu, vestuvės šią vasarą būtų realu. Aišku, mes nei jų planuojam, nei apie kažkokias konkrečias datas kalbam ir pan. Panašu, kad kol jis nepasipirš, tol jokių konkrečių planų iš jo pusės nebus, bet kadangi minėjo, kad vasara - realu, tai ir laukiau, kad gal jau apsispręs ir pasiryš
