QUOTE(tuti-fruti @ 2010 01 21, 21:42)
as skaitau slaitau ir vis paziuriu i nick'a, nes atrodo, kad pati rasau... ir mum puspenktu metu jau, ir geguzes pabaigoj 6m sueis maniskis irgi 26m ir zyzia, kad nenori senu teciu buti bet nu nesipersa dar...
sutapimai...
sutapimai...
Gal dar tau 22, o jūsų draugystės metinės gegužės 30 d
QUOTE(Jolanta1986 @ 2010 01 21, 22:30)
Maniškis jau ir apskaičiavęs kiek norėtų , bet kaip žiedelio nėr, taip nėr
Maniškis irgi dviejų mažiausiai, trečias jeigu finansai leis Lytis jam nesvarbu, kad tik sveiki būtų
QUOTE(Becky @ 2010 01 22, 10:34)
Kiek cia daug graziu ir laimingu istoriju. Sveikinu visas, sulaukusais tos savo laimingos dienos
Deja savo istorijos dar neturiu ir nezinau, ar turesiu. Mes draugaujam jau 3,5 metu, kartu gyvenam, bet ne tik kad apie perslybas, net apie ateiti nesikalbam. Tiesiog gyvenam ir tiek. Jei tik pabandau uzvesti sia tema - atsakymas vienas - ar nori pyktis? Musu santykiai butu idealus, jei ne vienas griezciausias tabu - pokalbiai apie ateiti Suprantu, kad kolkas neturim savo namu, MB dar studijuoja, darbo neturi ir t.t. O tai reiskia kad artimiausiai metais ar net pora metu apie jokias perslybas galiu net nesvajoti, nes pas ji viskas suplanuota - darbas, namai, o tada jau ir seima. Bet visa tai per viena diena neatsiranda, ir per metus irgi ne. O man jau 25. Kiek turesiu laukti? Jis jaunesnis, todel to laiko kaip ir neskaiciuoja. Gal ir pati kalta kad gavau kazkokios sugyventines statusa ir pabaigos tam nesimato. Nezinau ar uzteks man jiegu ir kantrybes ir aplamai ar verta laukti jeigu puikiai zinai kad tavo mylimasis artimiausiais metais tikrai nieko neplanuoja.
Deja savo istorijos dar neturiu ir nezinau, ar turesiu. Mes draugaujam jau 3,5 metu, kartu gyvenam, bet ne tik kad apie perslybas, net apie ateiti nesikalbam. Tiesiog gyvenam ir tiek. Jei tik pabandau uzvesti sia tema - atsakymas vienas - ar nori pyktis? Musu santykiai butu idealus, jei ne vienas griezciausias tabu - pokalbiai apie ateiti Suprantu, kad kolkas neturim savo namu, MB dar studijuoja, darbo neturi ir t.t. O tai reiskia kad artimiausiai metais ar net pora metu apie jokias perslybas galiu net nesvajoti, nes pas ji viskas suplanuota - darbas, namai, o tada jau ir seima. Bet visa tai per viena diena neatsiranda, ir per metus irgi ne. O man jau 25. Kiek turesiu laukti? Jis jaunesnis, todel to laiko kaip ir neskaiciuoja. Gal ir pati kalta kad gavau kazkokios sugyventines statusa ir pabaigos tam nesimato. Nezinau ar uzteks man jiegu ir kantrybes ir aplamai ar verta laukti jeigu puikiai zinai kad tavo mylimasis artimiausiais metais tikrai nieko neplanuoja.
O aš patarčiau parašyti jam laišką. Tiesiog raštu, atsisėsk parašyk ir palik namie, kad jis rastų grįžęs. Kad galėtų ramiai perskaityti ir pagalvoti vienas būdamas.
Parašyk, kad tau sunku gyventi nežinodama kas bus, juk tu nesitempti jo prie altoriaus. Tu tenori žinoti, kas jo galvoje dedasi, gal jis galvoja, kad vestuves bus po 10 metų? Negali žmogus nieko negalvoti. Vis tiek kažkas jo galvoje sukasi, gal nėra tikras dėl santykių, jausmų? Tegul atvirai parašo, jei pasakyt negali. Pasakyk, kad tave žeidžia jo tyla.
Aš seniau rašydavau laiškus, kai abu pasikalbėt normliai negalėdavom, nes rėkt pradėdavom iškart abu
Sėkmės tau