Kaip jums jūsų draugas pasipiršo?

Man viskas ivyko Labai paprastai. Eilini karta susitikom. Na, ejom pasivaiksciot visa kita .... Jis sustojo ir pradejo kalbeti: „Girdi? Supratau kad negaliu gyventi be taves. As pasiruoses tau atiduoti visa savo gyvenima. Jau seniai svajoju apie seima su tavimi... Tu, as ir sunus.... O gal dukra... O gal ir abu. Suprask, as tave labai myliu.... Ar sutinki buti mano zmona?... “
Gal tai skambejo ir labai banaliai, bet man patiko. Ypac kai zmogus is visos sirdies sako tai i akis... Zinoma, sutikau. Ir neketinu jo palikti.

Klastingai iš vakaro jaunuolį vaišinau silke ir vynu (dideliu kiekiu labai).
Iš ryto, aišku, jam buvo nekaip...
O aš, iškilmingai link jo artėdama mojavau 'vytauto' buteliu klausdama "ar vesi mane?".
Na, ir kas gi dar jam beliko... tik viltingai ištarti man "taip".

man draugas pasipirso lugei po1metu 1menesio ir11 dienu draugystes
viskas vyko parastai nuvaziavom i kavinuke vakare,ziemos laiku,grystant namo jis sustojo vienoje stovejimo aikstele netoli mano namu ir nuo galines sedynes paeme roziu puokste ir iteike man zieduka as sutikau taciau jo 9messiu as ji palikau,nes man nepatiko jo planai,apsigyvent pas maniskius ir ten likt visam as norejau iseiti ,tureti savo kamputy,
tad dbr gyvenu su kitu draugu .draugaujam jau 2metukus,beveik metukai kai gyvenam kartu,gal jau greit man sis zmogutis pasipirs,labai to laukiu,nes viens kita be galo mylim

Sveikos
Ir aš norėčiau papasakoti savo istoriją
Draugaujame jau beveik 5 metus ir prieš mėnesį išgirdau pasiūlymą tapti žmona )
Žinoma, prieš tai esame daug kalbėję ir apie vestuves, ir apie vaikus ir t.t. Todėl nei mano draugo prašymas tekėti, nei mano atsakymas nebuvo staigmena
o istorija tokia. Jau seniai planavom pasidaryti kokį pikniką su sumuštiniais, vyneliu ir panašiai. Nuvažiavome į Neringą ir patraukėm į turistinį žygį dviračiais Maniškis taip ilgai ieškojo idealios vietos prisėsti, važiavome miškais, takeliais, kol privažiavom Žirgų ragą (čia Pervalkoje). Įsitaisėme ant smėlio prie pat marių. Vieta - nepakartojama. Iš vienos pusės švyturys vandenyje, o kitoje jau matosi Mirusios kopos, prieš mus mėlynos marios, o už mūsų besidriekiantys miškai. Taip šilta, tylu ir romantiška Ir aplinkui nei vieno žmogaus. Sėdim, vynelį gurkšnojam, šnekamės, fotografuojamės. Jau ir vynelis baigės, galvoju judėsim toliau Maniškis dar paprašė, kad jį nufotografuočiau ir nuėjo tolėliau "pozuot" aš nutaikius gerą kadrą pyškinu visa patenkinta nuo vyno. Ir jis taip greitai eiti link manęs, o man nervas, nes sufokusuot normaliai negali mano neįgudusios rankos, kai jis taip eina greit. Priėjo, o aš vis dar bandau tą gerą kadrą išlaužt. Girdžiu skamba man labai patinkanti daina, bet vis tieeek dar bandau gražiai jį nufotografuot. O jis... susilankstė ir atkišo tą aksominį maišelį su žiedeliu ir klausimu " Ar būsi...". Nebelabai ką girdėjau daugiau, tik fotoaparatą mečiau i šoną, žiedą nuo piršto savo taip pat, kad nemaišytų naująjį uždėt (paskui meldžiaus, kad surasčiau smėlyje ). Tai vat, nesilaužiau, sutikau Po visko klausiu: "Kodėl vyno nepataupei, būtumėm taures pakėlė ta proga?", pasirodo pagal planą vyno turėjo likti, tik aš čia apžora labai pasirodžiau ir visą išgėriau anksčiau laiko )) o šiaip, labai džiaugiuosi, nes tikrai staigmeną pavyko vyreliui padaryt, kas su mano smalsumu yra baisingai sunku

Man vyras pasipiršo per savo gimtadienį. Visą stalą paruošė pats, net pyragą iškepė (pasirodo, pirmą ir paskutinį kartą gyvenime). Palaukė, kol prisirysiu, ir pasipiršo. Valgyti iki šiol dažniau daro jis, t.y., jis sugalvoja, ką valgysim, superka produktus, kepa, troškina, o man tenka garbė lupti, skusti ir pjaustyti. Praktiškai, maisto gamybai sugaištam panašiai laiko, o tai gana daug, kai kasdien reikia pamaitinti 5-6 žmones...

Visgi, iki šiol pajuokaujam, kad su tuo pyragu jis mane apgavo, nes juos kepu viena.

Sveikinu Žinau tą vietą, nes prieš kelias dienas ten buvom ir mes
Manau ideali vieta pirštis

na maniškis tai pasipiršo Palangoje prie jūros kranto tada buvo jau po 12 nakties, pamenu prieš tai su draugais sėdėjom ir gėrėm kavinėj, tada jis sakė aš šiek tiek atsigersiu, poto tu suprasi dėl ko taip padariau, tada jis pasiėmė mane už rankos ir vedės linko jūros ir prisiminiau tuos žodžius ir iškart supratau kame čia reikalas

Pas mus viskas vyko paprastai mat jis tuo metu gyveno ir dirbo uzsienyje, o as studijavau lietuvoje. Jis grizo 2 sav atostogoms per kaledas ,visa laika praleidome pas ji vieni du . Kazkuri vakara tiesiog ziurejome tv guledami lovoje ir jis is nieko pradejo juoktis o as tuojau pat klausinet kas cia buvo kas tokio juokingo. Po to nurimes pasipirso O kai paklausiau kas cia tokio juokingo buvo, sake kad is baimes

As irgi pasiapasakosiu, nors paspirso paprastai buvom savaitgali pie juros, ir vaziavom dviraciais i klp (apie 25km i viena puse), kelemes i smiltyne dar pasivazinet, todel vakare buvau pavargus kaip cucikas jis man sako, einam vakarieniaut kur nors graziai graziai, nu ok, galvoju, einam. Ir paskui nei is sio nei is to, sako, einam prie juros, vaziuojam i Nemirseta, i toki grazu papludimi saulelydzio ziuret nu sakau, ne, tingiu, nevarom, einam valgyt tas vos ikalbejo nuvarem prie tos juros, ziuriu dar iki pacios juros iet 1,2km, nu jau sakau, as tai neinu, nepavelku koju po tu dviraciu nu bet vel ikalbino, sako, neburbek nuejom prie juros, jisai issitrauke dezute supakuota ( gal pries savaite minejau, kad noriu kvepalu tokiu Lanvin), na ka, atsidarau, ziuriu Lanvin kvepalai, bet ne tie kur norejau sakau, tai ka, sitiem akcija buvo o jis man tyliai sako: skaityk pavadinima paziuriu, vadinasi "Marry me" tada jau supratau kas cia bus, atsidariau,o ten mazutis balto aukso ziedukas su deimanciuku, toks, kokio visada ir norejau siaip tikrai nesitiekjau, kad pasipirs, dar tada plaukem i Smiltyne, ir kelte vestuves matem, skaiau MB, kad as tai noriu, kad man dar po kokiu 2ieju metu pasipirstum bet viskas ok, sutikau ir tada

2008.01.01. 00.01, priklaupe ir paklause ar busiu jo poto seke asaros (abieju), ziedukas, asaros (mano), sampanas ir ... ir ilgai ir laimingai

Kai man pasipiršo, tai nebuvo kažkokia ypatinga diena, taip pat ir nedarėme nieko ypatingo. Tiesiog buvom tada dar vyro nuomojamam bute, plepėjom. Aš jam dar priminiau kaip jis mane apgavo ir kaip man nejuokinga buvo (vieno eilinio pasivaikščiojimo metu ir einant i prekybcentrį jis staiga sustojo, priklaupė, pradėjo kalbėti ir ištiesė ranką, kurioj buvo kažkoks akmenukas. Aš visa nutirpus buvau, o jis mat tik juokavo). Na ir jis tada paklausė, ar noriu, kad jis man pasipirštų. Pasakiau, kad noriu. Jis atsistojo, pasakė tuoj ir pradėjo spintoj kuistis. Galvoju vėl jis čia juokaus, sėdžiu sau rami ir ateina kažką laikydamas rankose. Priklaupė, atgniaužė rankas ir matau žieduką dėžutėje. Sėdžiu ir netikiu, kad jau peršasi Tada buvo klausimas ar tekėsiu už jo. Aišku pasakiau taip. Bet paskui dar dėl visa ko paklausiau ar tikrai čia viskas vyksta