Kaip jums jūsų draugas pasipiršo?

Maniškis labai mėgsta gaminti, tai jau pačią draugystę užmezgė žiemą prisistatęs su arbatos termosu ir pačio keptais šokoladiniais keksiukais O pasipiršo iškepęs keksiukų su mėlynėmis (jo mėgstamiausi).
Aš sau valgau, jau antrą vos sukišau, o žiūriu tas atsistojo, galvoju eina ko pasiimti
Ir tik matau mane kviečiasi atsistoti irgi ir klaupiasi ant kelio Tada pradėjo surepetuotą kalbą sakyti. Tikrai maniau, kad juokauja čia ir net minutėlę pamaniau, kad tikrai nepatikėsiu jo bairiais ir kad jis ant vieno kelio atsiklaupęs Ir tada paklausė ar būsiu jo žmona. Atsimenu, kad pradėjau juoktis, galvoje tik tuščia, žiogai čirškia, jokių svarstymų nėra būti ar nebūti
O tokia įprasta diena atrodė, kai ėjau su juo susitikti tądien
Dabar metinių simbolis visada bus keksiukai su mėlynėmis

Su MB mes jau draugavome 3,5 metų. Nesipykome, nebent jei tik man užeidavo kokie priepuoliai, kai man nepatikdavo tas ar anas, bet labai jau man brangus buvo MB. Na, čia ilga istorija, supermamoje jau seniai tai pasakojau. MB labai bijojo įsipareigoti Taigi, 28-ą gimtadienį nutariau pasitikti namie, atėjo MB, jo sesė, mano draugė, vėliau mano mama prisijungė – na, patys artimiausi žmonės. MB padovanojo gėlytę ir sako – viskas, kitą savo dovaną gausi vėliau. Jis atseit buvo sumąstęs, kad išeis draugė, sesė, mama, mudu liksim dviese ir įteiks jis man mano dovaną, o bet tačiau kad… išėjo viskas kitaip Neištvėrė jis jau jaudulio ir aplinkybės nesusiklostė tinkamai, liko ir mama, ir draugė ir jo sesė, jis nuėjo prie savo palto (mano draugė su MB sese dar juokavo – kad ateis priklaups, susakys ką nors ir pasipirš – o aš tuo metu sakau – ne, jis tikrai nesipirš, į CMB eit nenori, o nueis ten jei tik aš jį už pakarpos nutempsiu Taigi, ateina MB ir sako – na, I., duok man savo ranką – aš tokia pasimetus ką??? Imk, aš tau dar vieną gėlę dovanoti noriu nu ok, matau dėžutę ir galvoju – OMG – vėl gausiu grandinėlę su kryžium (iki to laiko jau dvi tokias turėjau, o kryžių aš tai nemėgstu) tuo pat metu atidarydama dėžutę. O ten – mano žiedukas. Aš jį užsimoviau ir galvoju – ką man čia dabar daryti? Tada MB sesė sako – nu tai eik pabučiuok MB. O aš tada pasijaučiau tokia idiote ką daryti ką daryti – visiškai nesitikėjau tokio veiksmo
Tik kitą dieną MB dar pasitikslino ar suprantu, ką žiedukas reiškia ir kodėl jis jį man padovanojo? Nu sakau – dovana kaip ne kaip k1 2ia suprasti . Sako – aš jį padovanojau, nes noriu būti su tavimi aš tuo metu ir susilydžiau tačiau savo sarkastiškos pusės nepraradau, ir sakau MB: tai jau dabar reikia keisti statusą FB? Bjauri aš, žinau, žinau tiesiog ilgai to laukiau, ir kai sulaukiau, nelabai žinojau, kaip man reaguoti Ne, sako, nieko keisti nereikia, tiesiog noriu, kad žinotum, kad noriu būti su tavimi ir kad tu man labai brangi.
Iki to laiko aš planavau važiuoti į užsienį dirbti, ir pasakiau savo planus MB, tad manau, kad tai jį kiek pastūmėjo link šio žingsnio, nes man atrodo, dar ilgai būtų tempęs su šiuo klausimu

Na, pas mus vyko labai paprastai ir be jokios filmuose matytos pompastikos, kurios pakęsti negaliu Tądien dirbau viršvalandžius, iš viso jau šešta darbo diena, kaip tik tądien išvyko draugai (dirbam užsieny), grįžau pavargusi, viskas, ko norėjau - tik kryžium į lovą. Jis nedirbo, grįžusi radau sutvarkytus, išblizgintus namus, pietus, galvoju, smagu, labai nenustebino, nes jis tvarkingas ir mėgsta gaminti Radau dar saldainius, gėles, Stingo dainą fone, po pietų jis ištraukė Moet butelį - hm, galvoju, reikės ir kitą savaitę imti viršvalandžius, jei jau taip Tik iššovė, išgėrėm po gurkšnį, jau grabalioja kažką po stalu... Normalus, galvoju O ten buvo žiedo dėžutė priklijuota su...lipnia juosta Ištraukė, atsiklaupė ant kelio, aš panikoj, ką man daryt ką man daryt, jis sako: nesijaudink, ten auskarai. Patikėjau Atidaro: visai ne Tada pasakė labai gražius žodžius, pirmąkart girdėjau, kaip jam virpa balsas, o paskui...nepamenu, bet sakė, kad sutikau Daug verkiau po to, negalėjau patikėti, buvo laaabai netikėta Paskui iškart pranešėm mamoms, kol aš su savąja šnekėjau, tai jis jau keitė abiejų fb statusus Paskui ėjom švęsti Viskas įvyko po 3 metų ir beveik 3 mėnesių, jei būtume turėję vestuvėms pinigėlių anksčiau, tai manau jau būtume vedę, nes jis ir pirmasis pradėjo kalbėti apie vestuves...jau po kokio pusmečio draugystės, o mums tada tebuvo po 19 Beje, išrinko tobulą žiedelį, negali atsižiūrėti dar, o jau praėjo daugiau nei mėnuo

Sveiki smile.gif reikia nepažystamų žmonių patarimo. Prieš porą dienų man pasipiršo smile.gif su draugu apie vestuves jau pakalbėdavome apie metus laiko. Esmė tame, kad kai pasipiršo, nepajaučiau didelio džiaugsmo. Puse metų vis jam užsimindavau (pakankamai dažnai), jog noriu sukurti šeimą, t.y. susižadėti,po metų susituokti, po dar metų - supuoti lelių ant rankų smile.gif kadangi iki 30 m. norisi jau visą tai turėti. Tai vat, pasipiršo gamtoje, pakankamai gražioje vietoje. Jis labai norėjo nustebinti mane, tas jam pavyko, nes tądien tikrai nesitikėjau. Po pasivaikšiojimo, priklaupė ant kelio ir paklausė ar noriu būti jo žmona. Vėliau grįžus namie radau papuoštą kambarį su šampanu. Atrodo nėra pats beviltiškiausias pasipiršimas, bet aš nepajutau tos laimės ar džiaugsmo,koks turėjo būti. Sutikau tuoktis. Žiedelis labai gražus, bet va pats pasipiršimas ne tas, kadangi panašių staigmenų gavau iš jo ir per kitas progas. Todėl pajutau nusivylimą. Norėjosi kažkokios nuoširdžios, jautrios kalbos priklaupus, buvo taip tamsu jau, kad net neprisiminsiu jo veido išraiškos, kai jis klausė to klausimo, o namie, tame papuoštame kambaryje prisimnsiu nesudėtų į spintą rūbų krūvelės. Esu idealistė, labai kreipiu dėmesį į smulkmenas, todėl dabar man tai kiša koją. Sekančią dieną po pasipiršimo, draugas matė, kad neesu aš tokia laiminga, kokia turėčiau būti. Atspėjo, jog dėl to pasipiršimo, jog viskas ne taip. Nenorėjau, jam to patvirtinti, kadangi žinau, kad jam bus skaudu, man skaudu. Nenoriu prisiminti, kad kai pirmą kartą gyvenime pasipiršo liūdėjau porą dienų, bet...Gaunasi, kad tai ir prisiminsiu. Tai vat, kadangi su draugu esame atviri labai vienas kitam, tai aš jam tai patvirtinau. Šiai akimirkai, nežinau kaip kovoti su apėmusiais jausmais, nenoriu pripažinti, kad teks prisiminti ne džiaugsmą, o liūdesį..visiškai neišeina, nesusitvarkau. Gal galite, kas nuraminti, patarti ar dar kažką, jog pakeisčiau situaciją. Būčiau labai dėkinga, kadangi su artimaisiais negaliu pakalbėti ta tema, nenoriu, kad žinotų kaip jaučiuosi, noriu kad matytų visi, jog laiminga šia proga, o ne tokia, kokia esu dabar...

Lai pakartoja. Sakyk parepetavai, o dabar susiimk ir padaryk viską tobulai!

nebus viskas visada pagal jusu plana. tai dvieju zmoniu reikalas. na pasipirs jis dar karta, su tokiom emocijom, kokiu jus norite, galvojate pajusite kazka tokio? nebus visa tai suvaidinta, netikra? galbut jusu netikrumas yra del to, kad jauciate, jog jis pasipirso, nes jus jam apie tai vis uzsimindavote? galima sakyt issireikalautas dalykas, ar ne?
ir nesakyciau, kad jus idealiste, gal romantike...o gal tiesiog ieskot slieku vienoj vietoj dziaukites ir branginkite tai, ka turite

Aš tą mintį irgi turiu, nors iš dalies tai atrodo blogai, o skamba dar blogiau na, bet su draugu jau lyg ir išsprendėm šią dilemą, ar kartot, ar ne

sutinku su viskuo,ką parašėte.bet tuo pačiu žinau, kad draugas pasipiršo ir iš meilės, tik kažkodėl tas nusivylimas (kadangi kaip romantikė norėjau romantiškesnio momento) didesnis, nei džiaugsmas. na bet stengiuos pakeist pirmiau savo mąstymą, o ne draugui kažką priekaištaut