Grįžtančių vaikų isiliejimas į LT mokyklas

tiesa, tikrai nepades...

Mes irgi žadam nuo naujų mokslo metų integruotis į LT mokyklą. Dukra baigė Italijoj pradinę mokyklą, turėtume pradėti eiti į 5-tą lietuvišką klasę. Mums irgi neramu dėl jos integracijos. Lietuvių k. mokomės namie.

Būtų įdomu sužinoti kaip praktiškai yra taikomas tas Matrignos minėtas specialus ministerijos įsakymas, įpareigojantis mokyklą papildomai ir intensyviai dirbti su emigrantų vaikais. Gal kas nors susidūrėt ir galėtų papasakoti?

Beje, skaiciau diskusijas apie tai, kas turetu skirti lesu emigrantu vaiku integracijai. Bent jau kitose ES salyse, skiria valstybe. Konkretus pavyzdys: mano dukros pradineje mokykloje po pamoku vyksta papildomi uzsiemimai emigrantu vaikams, kuriuose jie yra mokomi italu kalbos ir kulturos. Dukros klaseje yra nemazai uzsienieciu vaiku. Tarkim viena mergaite su mano dukra mokosi nuo pat pirmos klases, t.y. ji visa laika lanke mokykla tik Italijoj, taciau vis vien lanko tas papildomas pamokas, nes jos abu tevai yra neitalai, ir ji seimoje kalba kita kalba, todel jai reikia papildomu pamoku.
Kalbos nemokantys vaikai tikrai nera keliami i zemesne klase, jie mokosi kartu su savo bendraamziais, jiems padedama tik kalbiniuose dalykuose.



Papildyta:
Svietimo ministerijos puslapyje radau tik tokia informaciaja:

Užsienyje baigtą pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalį vertina mokykla, į kurią kreipiasi mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokyklos direktorius, jo pavaduotojas ar pavaduotojai ugdymui, mokytojų taryba, atsižvelgusios į mokinio pageidavimus, numato būdus ir formas įveikti atsilikimą ir atsiskaityti.

Kai pas mus grįžo vaikai, jiems buvo duoti testai. Na sakykim vienas tuo metu turėjo eiti į 7 klasę, tačiau jo žinios pagal reikalavimus atitiko tik kokios 3, vis tik leido eiti į 6 klasę. Dabar tas vaikas 9, vienas iš prasčiausiai besimokančių. Tačiau ir pats nesistengia, tik kalba, kad Ispanijoj daug lengviau, gali ir visai nesimokyt. Kitas vaikas grįžo iš JAV, turėjo eit į 3 klasę, lietuviškai nei rašė, nei skaitė. Mokytoja dirbo per vasarą, atėjo į trečią klasę, visus metus dirbo logopedė, mokytoja papildomai, tačiau rezultatai nekokie. Tėvai apkaltino, kad mokytoja neišmoko, pasiėmė į kitą mokyklą, o po metų vėl atgal grįžo, nes ir ten tas pats. Kiek žinau, tėvai su juo nieko nedirbo, tai ką gali viena mokytoja.

Taip kad daug kas priklauso ir nuo vaiko gabumų, ir nuo tėvų požiūrio. Yra vaikų, kurie grįžę tapo vieni iš geriausių klasės mokinių.

Mokykla ir mokytojai nevykdė programų skirtumams užpildyti specialaus ministerijos įsakymo, mokykla papildomai ir intensyviai nedirbta su emigrantu vaikais

zinule,gal galetumet atsakyti,ar gryztant i trecia klase bus ziniu patikrinimo testai?
pirma klase baige lietuvoj,siais metis esame uk,bet pries naujus mokslo metus planojam gryzt,tai turetumem eit i trecia klase
su vaiku namuose dirbu kiek galimybes leidzia,kiekviena diena mokomes is lietvisku 2klases pratybu lietuviu k.,matematika ir anglu k.tai manau,kad jau labai nebusim atsilike,bet vis tiek nerimauju,nes mokykla viena is stipriasniu

Greičiausiai bus, bet jei tik metus praleidot, tai nemanau, kad didelis skirtumas nuo bendraamžių. Nors daug kas ir nuo mokyklos požiūrio, geranoriškumo priklauso... Jei įmanoma, geriau į mokyklą dar šiais mokslo metais nueikit, patikrintų žinias, jei labai reikės, galėsit per vasarą pasivyt.

Malonu sutikti mamyte is Italijos. Mano sunus cia lanko 2 media. Dar po metu ketinam grizti i LT. Taigi tuomet jis turetu buti devintokas.
Truputi kraupiai skamba "iveikti atsilikima". Nera jokio atsilikimo, yra tik programu skirtumai (ir nemanau, kad jie dideli). Beje, protingas ir motyvuotas vaikas ar Italijoj, ar Lietuvoj yra protingas ir motyvuotas. Musu,teveliu, uzduotis yra padeti, palaikyti, skatinti ir suprasti vaika. Zinoti vaiko stipriasias ir silpnasias puses. Nekelti nepamatuotu reikalavimu nei vaikui, nei mokyklai. O su mokykla bendradarbiauti, dometis ir, jeigu reikia, reikalauti specialaus ministerijos įsakymo vykdymo (cia jeigu matysim, jog mokykla tik formaliai popieriukus pildo).
Siaip manau, kad gali tekti ir paieskoti kai kuriu dalyku korepetitoriu. Jei reiks- surasim. Cia jeigu neuzteks mokyklos numatytu budu ir formu iveikti "atsilikima".
Kaip matot, realiai su sio isakymo vykdymu dar nesusidurem. Bet esam nusiteike optimistiskai. Daznai juk taip nutinka, kad tenka rinktis mazesne blogybe. Tikrai nemanau, kad mokyklu kaitaliojimas yra geris vaikui. O cia keiciama ne tik mokykla, bet ir salis. Juk aisku, kad sunkumu bus. Mes karta tai jau patyrem cia, Italijoj, kuomet atvykom i nauja sali, i nauja mokykla. Vaikui itin sunku buvo pirmaji pusmeti. Stengemes padeti visi- tevai, mokytojai, netgi naujieji klasiokai ir draugai. Viskas pavyko. Pavyks, jeigu tikrai grisim, dar karta. Ir Jums pavyks, bukit tuo tikra.

Matrigna, aciu uz padrasinima ir gerus zodzius. Su dukra jau dabar intensyviai papildomai dirbam namuose, mokomes lietuviu kalbos. Zinoma, nera lengva, juolab kad ir dabartine mokykla spaudzia, be to, lanko dar ivairius uzklasinius uzsiemimus. Zadam ir visa vasara netinginiauti, nes rugpjucio men. laukia pokalbis su komisija, kuri ir nuspres, ar dukrai pasilikti dar metus pradinej mokykloj su jaunesniais uz save, ar bus galima lankyti su bendraamziais pagrindine mokykla...

Be lietuviu k., manau kad susidursim su sunkumais ir anglu k., nes dukros mokykloje sio dalyko destymas buvo labai prastai organizuojamas...
O jus ar jau pradejot ruostis integracijai? Ar dirbat namuose?

Matrigna, nukopijavau tau viena istraukele is vieno asmeninio blogo, kuriame rasoma apie vaikina, kuris mokesi Italijoj, o paskui grizes i LT turejo sunkumu integruotis:

Alto, biondo e con gli occhi azzurri, Rimas è un ragazzo di 18 anni che ha vissuto gli ultimi dieci anni in un paesino vicino ad Asti. Ora vive a Klaipeda e mi racconta che dovendo finire la scuola qui si ritrova molto indietro rispetto al programma scolastico della sua classe. L’inglese è praticamente a livello zero e in matematica ha dovuto compensare con delle lezioni private. Non so se Rimas sia un esempio, ma io sono sicuro che rispecchi esattamente la situazione della scuola pubblica italiana rispetto alla Lituania (non parlo delle università ovviamente).

lyja lyja lietus, sveika drasiau, nera tas velnias toks baisus, koki ji piesia...

Ne, nebijau integracijos susitvarkem cia, IT, tai ten tikrai bus lengviau. Po beveik jau dveju mokslo metu cia sunus tapo vienu stipriausiu mokiniu.
Teks susitaikyti su tuo, kad pirmieji mokslo metai LT nebus lengvi. Anglu kalba ir cia moko prastai, bet sunus ir taip mokejo sia kalba (Lietuvos mokykla, bendravimas internetu). Tik beda, kad vaikinas pamokas ruosia ne ilgiau pusvalanduka. Taip, jis motyvuotas, bet... bernas. Galbut vasara parsisiusiu lietuviu klb vadovelius, pasikartosim, pasimokysim. Nors, is kitos puses, nagi privalo vaikas tureti vaikyste, o ne per atostogas prie vadoveliu prakaituot.
Scuola media jis tikrai baigs cia. Grizus ziuresim, kokie tie skirtumai. Tiksliau, tikrins mokykla. Nieko baisaus neatsitiks, jeigu prireiks islyginamosios klases (tik kokia klase, jeigu bus tik vienas vaikas). Vadinasi, mokyklos pagalba ir privacios pamokos. Bent jau matematika, fizika, chemija.... (pradejau vardint ir pagalvojau, kad greiciausiai tik muzikai ir kuno kulturai neprireiks )
Jusu atveju mergyte yra jaunesne. Bet juk IT pradine mokykla 5 metai? Tai gal geriau i ketvirta klase? Mokys viena mokytoja, maziau mergaitei streso. Kaip suprantu, ji netgi jauniausia klasej butu, jeigu taptu penktoke? Bet kokiu atveju jums linkiu sekmes ir kantrybes. Beje, jeigu jus griztate i Vilniu, tai yra lietuviu namai- Ozo mokykla, pasidomekite (nors atsiliepimu girdejau paciu ivairiausiu).

Kiek skaiciau susidariau nuomone, kad ne vien programos kaltos, kad vaikai siek tiek atsilieka. Zinoma, kalbos barjeras, programa bet pats mokymo stilius irgi daug duoda. Is cia isvaziavusiems yra daug lengviau ten pritapti, adaptacijos programos ir pan. O cia... Paziurekit koks mokytoju bendravimas su mokiniais, zinoma yra ir geru mokytoju, na bet yra ir Kad ir nuo mazens vaikas lanko lietuviu mokykla ir jam buna visko, o cia atvaziaves ir kitokio mokslo paragaves vaikas jam psichologiskai labai sunku, nes patenka i visai kitokia terpe.
Gal as klystu, nes susidurus esu tik su uzsienio mokykla kelias savaites ir tai ejau su krikstasuniu i jo mokykla, bet man ten patiko Ir istorijos daznai gerai baigias, jei vaikai is LT atvaziave ten pradeda lankyt mokykla, o va jei atvirksciai Nors jei vaikas psichologiskai stiprus ir yra motyvacija tai manau imanoma ir cia pritapti, bet turi buti paties vaiko, ne jo tevu motyvacija mokytis ir gyventi cia.

[quote=aistejukas,2008 10 23, 21:24]
Sveiki,

Savo kailiu zinau, kad Lietuva emigrantu tikrai nelaukia.

Su seima buvome isvyke i Anglija, taip isejo, kad sunus 1 ir puse 2-os klases mokesi ten. Namuose po pamoku as ji mokiau savarankiskai ir skaityti ir rasyti lietuviskai. Sugrize i Lietuva sunu leidom i antra klase, mokslo metai jau buvo ipuseje. Pokeliu dienu mums buvo paskyta, kad jo vieta tikrai ne antroje klasejo ir liepe eiti i pirma. Man buvo didelis sokas, nes vaikas lyg ir ne pescias. Pakalbejus su mokytoja (beje ji buvo superine, tikrai mums viskuo kuo galejo padejo)mes su vyru nusprendem kad sunus liktu 2-oje klaseje ir pasistenktu pasivyti visus vaikus. Na mes jau treciokai (siaip ne taip, bet jau treciokai). Po truputi kapanojames paskui visa klase. Kiek buvo dometasi jokiu papildomu pamoku tokiems vaikams nera skiriama ir pan, nors pinigeliai skiriami, turbut kaip visada yra kiseneje pas kazka skylute per kuria jie dinsta. Juokas per asaras. .

Tai visa problema ir yra tame, kad istatymas priimtas, kad mokykla privalo priimti ir padeti integruotis migrantu vaikams, bet lesu siam reikalui neskiria. Jeigu mokykloje mokytoja is idejos, aukodama savo laisvalaiki, dirba su tokiu vaiku, tai puiku. Bet kiek tokiu rastumem, kurios dirbtu tik is entuziazmo . Galima pasidziaugti, kad viena kita vis del to tokia atsiranda .

Keista, as kaip tik esu geresnes nuomones apie lietuviska mokykla. Sunus gi penkias klases baige ten. Kazkaip karteli deliojau "pliusiukus" ir "minusiukus", ir tikrai mokymo sistema labiau patiko Lietuvoje. Na, o mokytoju pasitaiko visur visokiu. Mums gal pasiseke- apie visus, absoliuciai visus, galiu kalbeti tik is gerosios puses. Taip, vieni buvo "geresni specialistai", kiti "prastesni", vieni labiau megiami, kiti ne taip. Bet niekad net i galva nesove mokyti mokytoja, kaip jis (ji) turi dirbti su mano vaiku. Kazkaip islaikydavom ta riba, kur tevu kompetencija,o kur mokytojo.
Dar. Jeigu mokykla nevykdys anksciau mineto ministerijos isakymo- reikalausiu. Tam yra daugybe budu, bet pradesiu nuo paprasto pokalbio. Pries tai noresiu susipazinti su mokyklos siulomais budais "iveikti atsilikima". Noresiu pamatyti viska rastu. Ir, zinoma, pati stengsiuos (tarkim, privacios pamokos, vaiko skatinimas ir kontroliavimas ir t.t.). Manau, kad mokykla yra suinteresuota bendradarbiauti su tevais, o ne pyktis. Ir zinoma, kartojuosi, nekelsiu nepamatuotu reikalavimu mokyklai.
Gal labiau gasdina tvyranti nepakanti nuomone apie emigrantus. Tai, ka vaikai girdi namuose, atsinesa i klase. Nors niekad budama LT su tuo nesusiduriau. Bet, kai palandzioju po internetinius komentarus, atrodo, kad kas trecias pasiruoses emigrantus sumaisyt su purvais. Kas ten zino, kodel taip raso. Dauguma i akis nedristu nieko sakyt. Siaip linksminasi, provokuoja.
Nemanau, kad Lietuvoj yra sukurtos tikrai pasiteisinusios adaptacijos/integracijos programos. Kazin, ar daug tu emigrantu su vaikais grizta. Vienas kitas. Nera dar tos patirties. Stai, yra isakymas, o kaip jis vykdomas ar bus vykdomas- speliojam. Isgirdom keleto mokytoju nuomone- aciu uz ja. Na, netikiu as, kad is uzusienio dundukais griztama. Labai jau viskas individualu.