Dėl gimnastikos - Lietuvoje ji tarp remiamų sporto šakų yra viena paskutinių sąraše. Jei vaikas tikrai labai gabus ir galite susieti šiuos gabumus su profesija - vienintelė čiurlionke tam tinka. Jei į gimnastiką žiūrite kaip mes su vyresnėle - na, laikysenai, valiai ir pan., tada ten nėr ko.
As savo mažutei planuoju Čiurlionio mokyklą, nes turi išskirtinių gabumų muzikai. Tačiau tuo pačiu ir bijau - "arimas" ten žiaurus, pati mokiausi (na, iki dviejų nakties niekados pamokų neruošiau

- čiurlioniukai taip nedaro, nebent pedantų tėvų), o vidurinės dalykai dėstomi tikrai silpnai (bet dėl pradinių nesibaiminčiau - kol viena mokytoja, jei normali, viskas gerai). Pliusai: nuostabūs vaikai (vasarą mačiau aštuntokus devintokus dailės praktikoje - buvau sužavėta. Gabūs, įdomūs - retai tokių ir tiek daug vienoj vietoj sutiksi), demokratiška ir kūrybinga aplinka. Minusai: direktorius iš pedagoginio, kuris puikus ūkiškai, bet visiškai nesigaudo, ko reikia šitai aurą turinčiai mokyklai. Bijau kad kokių nesąmonių nepridirbtų, vaikų nepradėtų laužyti.
Dažniausiai pamokos (pradedant trečia klase) čia būna iki kokių keturių-penkių (dailininkai ir šokėjai taip daug neapkraunami), tada dar "speco" reikia bent porą valandų pagroti, skirti kiek laiko privalomam fortepionui ir peržiūrėti pamokas. Lengva nėra.