M.K.Čiulionio menų gimnazija

ar tikari jūsų sesuo dailininkė? Kažkaip paskaičius labai rimtai tuo suabejojau?

Taip. Mano sesuo tapytoja. Neteigiu, jokiu būdu, kad nereikia įdėti laiko ir darbo (visur to reikia), bet dalininkai nėra tiek pririšti prie kasdiėnės formos palaikymo, prie griežto režimo. Tarkim, yra tokie įprasti dailininkams dalykai kaip plenerai, kada susirenkama kurs nors vaizdingoje vietoje savaitei ir kuriama. Paskui tie darbai yra eksponuojami (parodose), parduodami, dovanojami etc. SAVAITĖS PAKANKA (nors, kiek žinau, kai kam pakanka ir poros paskutinių naktų ) ! Tam, kad muzikantas galėtų scenoje pagroti kūrinį, jis turi mažiausiai kelis mėnesius jį dirbti, nuosekliai, diena iš dienos. Plius, dar jį 'apgroti', t.y. prieš svarbų koncertą kelis kartus tą kūrinį pagroti publikai, kitaip yra didelė nesėkmės rizika.
Ar juntat skirtumą?

kol kas mes apie mokyklą, gerai? Paskui apie plenerus. Kiekvalandų praleidžia mokykloje dailininkas čiurlioniukas? kiek laiko prasėdi namuose su savo darbais? dabar šeštadieniais nesimokoma moykloje oficialiai, neoficialiai mokiniai- dailininkai į mokyklą eina- kodėl? kur jie savo darbus dirba? Kada tik jupos parsineša namo, arba tik kurie? Tai sakot vasarą jie kaip grygo bitės laisvi- ir čia klystat, yra ir praktikos, ir vasaros darbai. Ir gabiems vaikams eilė konkursų vasarą, ne aišku gali dalyvaut ir negabūs, niekas nedraudžia, bet rezultatas...Su tuo grojimu vasarą, perdėti nereikia- nepersigroja, visgi pailsi.

Dailininko profesija, lyginant su muzikanto, turi (bent) vieną esminį privalumą - veiksmas vyksta ne čia ir dabar. Darbo gali neeksponuoti tol, kol nesi juo patenkintas. Muzikantai gi negali pagroti egze/koncerte 15 kartų ir išsirinkti vieną (geriausiąjį jų nuomone), kurį komisija/publika ir įvertintų. Ir to paties sėkmingo pagrojimo negali "parodyti" kelis kartus. Kiekvienas grojimas - su visais veiksniais (įdėtu darbu, patiriamu jauduliu, to momento sėkme). Manau, kad tai tiesiog nelyginami dalykai.

Grįžtant prie mokinukų, dailininkai bent nevergauja privalomose Dainų šventėse. Nežinau, kaip yra dabar, bet pamenu laikus, kai kiekvieną vasarą - arba Dainų šventė, arba Moksleivių dainų šventė, arba Spartakiada arba dar koks nors "miroprijatijus", kuriame dalyvavimas būtinas.
Pamenu, kaip jau išlaikiusi baigiamuosius muzikos mokykloje, išlaikiusi abitūrą ruošiausi pažaliavusi stojamiesiems ir sulaukiau kolektyvo vadovo skambučio, kad privalau groti kažkokioje Dainų šventėj dalyvausiančių kolektyvų atrankoj. Sakau vadovui - taip ir taip, aš net kūrinių nesimokiau, juk žinojot, kad baigiu mokyklą ir eisiu kitu keliu. Man buvo pasakyta aiškiai ir trumpai: kūrinius išmoksi (Dainų šventėse grojama mintinai, jau nekalbant apie tai, kad aš jų akyse nebuvau mačiusi), sudalyvausi atrankoje, pačioje Dainų šventėje galėsi ir negroti. Atsisakyti negalėjau, nes man buvo pagrasinta "Vilko bilietu". Išsigandau ir dalyvavau toje atrankoje.
Ai, dar prisimenu visokius partijos suvažiavimų atidarymus ir uždarymus, kuriuose būtinai grodavo ir dainuodavo jungtiniai kolektyvai. Pradedant muzikos mokyklomis, tęsiant čiurlioniečiais ir dabartine konservatorija, baigiant dabartine MA.
Viskas gerai su pačiais koncertais, bet jau tos repeticijos - sueinam, išeinam, grojam, sustojam, išeinam, sueinam... Kažkokia katorga.

na, na, kaip paskyti gali neeksponuoti- dailininkams yra peržiūros, ir ten turi būti atitinkamas skaičius darbų, atliktų per tam tikrą laiką- dailė niekuo nelengvesnė už muzikavimą- niekuo.

Ok, ne taip išsireiškiau. Gali taisyti darbą, tobulinti jį. Ir pateikti autorių tenkinantį variantą.
Ne vienas muzikantas klasėje groja "nei pridėt, nei atimt", o scenoje jaudulys pakiša koją.
Nesutinku, kad tokius dalykus galima lyginti. Tik baletas - analogiškas muzikai.

nieko negalima lyginti, nei baleto skyriaus moksleivio, nei dailėss, nei muzikos.
Gali taisyt, bet laiko dažniausia neužtenka, užtenka tik am nupiešt. Paskui dailinti laiko irgi nėra, nes reikia ruoštis jau kitai peržiūrai, parodai, konkursui.

Jusu agresyvaus tono nematyti neimanoma.o apie š...cia jau jus specialiste
Papildyta:

Jusu nemegsta bendradarbiai ir kaimynai?
Papildyta:

Absoliuti nesamone.Pradedant klasioku,kuris dirba Japonu firmoj,piesia zaidimu personazus,baigiant prastesniu variantu LKS rekvizitorium
Papildyta:

Kaip tai neber pamoku sestadieniais brolis tikrai eina

ką ir sakiau, dirbti, atidirbinėti tai , ko nespėjo per penkias dienas, kad eina, tai net neabejoju .

Apie balerūnų sveikatos problemas galėtų daugiau parašyti patys veikėjai, bet kiek tenka matyti, girdėti arba skaityti interviu, tiesiog žinutes medioje, tai čia niekuo nesiskiria nuo sportininkų. Dažnos fizinės traumos, patempti meniskai, operacijos (pradedant kelio girnelėmis, baigiant rimtesnėmis stuburo traumomis). Nuo nuolatinių dietų išsekęs organizmas, kuris įtakoja skrandžio problemas. Dėl nenoro priaugti svorio (ar nervų) labai daug balerinų žiauriai rūko. Nuo nuolatinių dietų ir dažnų klizmų - išsiderinusi medžiagų apykaita, dažnai pasitaikanti disbakteriozė. Na ne visas Dievulis apdovanojo prigimtine kūdizna. Nuo nuolatinės konkurencijos, įtampos - nerviniai sukrėtimai. Ne viena garsi balerina skundėsi, kad anksčiau laiko teko palikti teatrą dėl sveikatos sutrikimų. Be to yra tokių, kurios mokėsi sėkmingai MKČ, bet paskutinėse klasėse susidūrė su tomis problemomis ir teko nutraukti karjerą. MKČ moksluose baleto skyrius buvo pats silpniausias, dundukų dundukai, analfabetai, nes jiems viskas buvo atleidžiama dėl nuolatinio didelio fizinio krūvio. O kur dar faktas, o ne mitas, kad dauguma vyrų - balerūnų yra gėjai. Čia, žinoma, nieko tokio šiais laikais, bet tos mamos, kurios atveda mažylius į šią sritį, galėtų ir apie tokią perspektyvą pagalvoti. Ar jos linki savo berniukams gėjiško gyvenimo būdo. Apie atlyginimus jau rašiau - pasityčiojimas.

Turiu gerą draugę baleriną, jau su solidžiu stažu, tai daug įdomaus papasakoja. Tiesa, ji šoka ne Lietuvoje, tad ir intrigos ne lietuviškos Bet ir ji dirba per kelis darbus, kad normaliai gyventų, nes vien tik iš teatro - ne gyvenimas, o egzistavimas.

Kaip suprantu, jūsų tonas - labai ramus, korektiškas ir mandagus. Dramblį iš savo akies išsikrapštykit ir tos savo arbatos pagerkite, ar ką... Ir šiaip, miegot eikite, nes visi jūsų nervai, aiškiai nuo neišsimiegojimo. Vėl pagal save apie kitus sprendžiat?


Labai rūpi, ar ir "paprastame baleto būrelyje" šokančiam vaikui tai grėstų...

Nepažįstu jokių balerinų, tik žinau, kad vienos kiemo mergaitės mama yra balerina, mergaitės sudėjimas toks, kad atrodo tiktų baletui, bet kažkodėl nešoka. Gal darau toli siekiančias išvadas, bet man atrodo, kad mama neleidžia dukters sąmoningai.

Negalima lyginti, taip, kiekvienas darbas, koks jis bebūtų, reikalauja savų aukų. Tik, pvz., mano sesuo iki penktos klasės mokėsi groti, paskui sumąstė pereit į dailės skyrių. Tupo tarpu atvirkštinis variantas jau sunkiai įmanomas, t.y. jeigu visiškai nesi grojęs iki dešimties metų, vargu ar op- ir pereisi MKČ į penktą klasę pvz. fortepijono specialybėn Muzikantui kasdienės treniruotės nuo mažumės yra privalomos, jei negroji kelias dienas - lygis ne tik kad stovi vietoje, bet ir krenta, po savaitės, jeigu neužsiiminėsi, to paties kūrinio, prie kurio sėdėjai kad ir metus, jau nepagrosi taip pat gerai. Ir t.t. Tuo tarpu dailėje, jei jau nutapei darbą, jis ir išliks toks pats, bet to, savaitė netapymo taip skaudžiai neatsiliepia profesiniams įgūdžiams.