Mažieji vagišiai

Mano dukrė buvo pavogus iš manęs 100 LT. , praleido visokioms smulkmenoms, kurių jau buvau pripirkusi ir anksčiau. Ot, vagišė. Atpratinau aš ją nuo to.

O kaip?

Na paprastai. Pirmiausia atskaičiau ganėtinai ilgą pamokslą apie pinigų svarbą. Pasakiau, kad pinigus sunkiai uždirbu, kad vogti negražu ir pan. Be to, paklausiau kodėl ji vogė?, juk visko ir taip pertekus, išlepus baisu. Ji pasakė, kad vagia todėl, kad nori nusipirkti daiktų, saldumynų, drabužių sau. Nesupratau tokio pasiteisinimo, nes. Visų pirma daiktų pas mus visokiausių pilna, visų antra saldumynų irgi gauna, visų trečia drabužiais rengiu firminiais, visokiais "Reserved'ais", "Pumom", "Nike'ais", "Adidais" ir pan. Taip kad už tą 100 LT, kurių ir taip reikėjo, tuomet buvo pinigų stygius gavo plekšnę, tiksliau antausį ir apsiramino, nes tai buvo jau ne pirmas kartas.

Susidurem ir mes su sia problema, vaikui 7 m taigi nebemazas jau. Islaidus labai, tad tik gaves pinigelius juos isleidzia, o akys jau laksto ir ziuri ko dar nori, o norisi brangiu, graziu zaislu... Kuriems taupytis teks ilgai ir nebesipirkti mazmoniu. Zodziu pasisavino is senelio 20 Lt. pastebejau iskart, mat pinigelius isleides buvo visus savo turetus, aiskinau ilgai apie pinigu atsiradima seimoje, apie ju svarba, apie tai kad senelis uz juos perka maista, kad rengiasi, kad jei paeme senelis kazko nebegales sau nusipirkti. issiaiskinom, bet... Po keliu savaiciu vaikas atsigules i ligonine pavoge is berniuko bakugana, nors pats jau ir nelabai zaide su jais, bet pamate ir matys susigunde. Blogiausia tai, kad vaikas ta diena isleista namo jau buvo, atiduoti nebera kam, tad liepiau nesti pas sesute ir atiduoti, pasakyti kokio vaiko ir is kokios palatos. Vel aiskinau, kad jei is jo kas zaisla paimtu, o jis neberastu ir verktu, ieskotu. Aiskinau kad tam berniukui dabar sirdele labai skauda, kad megiamas zaisliukas, kad verkia. Kita diena is sesutes suzinojo, kad skambino to berniuko mama ir klause del zaisliuko, zodziu kaip ir turejo jo atvazuoti. Visa tai girdejo sunus, vel kalbejom, vel aiskinau... Po savaites vel dingo 17 litu is mociutes pinigines. Vel kalbejau, kalbejau, kalbejau, bet nezinau kaip prisibelsti iki jo. Aiskinau, kad tai nusikaltims, ir daznos vagyste metu kvieciama policija, kad vagisiai baudziami, kiti net sodinami i kalejima. Matyt kita syki teks samdyti aktoriu, kad ateitu apsirenges policininku i namus ir pakalbetu su sunum, jis toks vaizdas jog nesuvokia kad tai gali buti taip rimta.
Zinau atveji kai vaikas voge is parduotuves, mama sutare su biciuliu, kad sis sustabdytu vaika isejusi is parduotuves ir pasikalbetu su juo. Apsirenges jis buvo kaip policininkas, na tuomet dar buves milicininkas (mat vyko viskas pries gerus 25 m.) Pakalbejo su vaiku dede milicinkas ir vagystes baigesi ta pacia diena, o pamokslai, ryksteles menkai tepadejo. Matyt ir mums teks policinka pasikviesti, jei kitu budu is sunaus si iproti sunku isguiti

Tai, vis tik, kaip jums atrodo, kodėl jinai vogė (jei jos pasakymas jūsų netenkina, ir greičiausiai, jūsų nuomone, yra melagingas)?
Ir, kaip galvojat, ar jūsų plekšnės turi jai poveikį? Ir kokį, turint omenyje, kad vagystės vis pasikartoja?

Psichologų yra įrodyta, kad vaikai dažnai vagia siekdami įveikti nerimą. Galbūt tai skamba neįtikėtinai? Tačiau suaugusiųjų žmonių logika vaikų vagystėms dažnai netinka. Suaugusieji mano, kad vaikai vagia, nes neturi pinigų ar kitokių galimybių daiktui įsigyti. Tačiau kaip paaiškinti tokias vagystes, daromas vaiko, kuriam tėvai kasdien duoda pakankamai pinigų? Vaikas galėtų nusipirkti kramtomą gumą, bet ją pavagia iš supermarketo. Kodėl? Galbūt tėvai tiesiog atsipirkinėja pinigais nuo bendravimo su vaiku, nuoširdžiai jaučiasi tokiu būdu atlikę tėvystės pareigą, nors vaikas yra iš esmės yra atstumtas ir paliktas pats sau? Taigi, esminę ir lemiamą įtaką vaiko elgesiui, o taip pat -ir nusikalstamo, atsiradimui turi šeima. Arba tiksliau – sutrikęs pilnavertis tėvų ryšys su vaiku bei nepatenkinti visapusiški vaiko poreikiai.

Na ir aš apturėjau tokį atvejį,draugė paprašė kad aš jos vaikus pažiūrėčiau 3 dienas,mielai sutikau jai pagelbėti.Jaunesnei mergaitei pavasarį bus šeši.Na ji tokia iš mažumės berniukiška,savanaudė ir pašėlusi mergiotė.Keisčiausia man būdavo jog, mama jos nedrausdavo,matydama kad ji skriaudžia už save mažesnius draugus,ir su gyvuniukais nešvelniai elgdavosi.
Na ir ką esant jai mano namuose,vis matau kad ji laiks nuo laiko bėga prie savo striukytės ir vis kažką tikrinosi,vis dairosi kad niekas nepamatytų.Patyliukais patikrinau jos kišenę,žiūriu mūsų žaisliukas kišenėje,pradžioj kiek sutrikau,paskiau pamaniau tegu ima mergaitė ,tai viso labo paprasčiausiais KInderžaisliukas.Tačiau vėliau patikrinusi atsirado ir dekoratyviniai burbuliukai,ir netgi centai(mūsų aplaidumui pinigai pas mus daug kur ''mėtosi '':geda2: )Na žinot dėl žaisliukų aš atlaidžiai vertinau gal ji tokių neturi ir labai norėjo juos turėti,bet kai pamačiau pinigus žiauriai supykau ji net tokio amžiaus dar nežino pinigų vertės,kas butų jei ji butų užmačiusi popierinius blanknotus,reiškias ji butų irgi paėmusi?O jei kitą kartą atėjusi jai patiks mano papuošalaiji irgi juos ims? Šitoj situacijoj buvau tikrai pasimetusi,nenorėjau jai nieko sakyti,nes ji butų pradėjusi verkti,o ir jos mamai negaliu šito sakyti, jų šeimą ištiko bėda-prikibo negera liga,nenoriu dar labiau jų nervinti.
O tuos pavogtus daikčiukus aš paprasčiausiai išėmiau iš kišenės,ir ne puse žodžio aš jai nieko nesakiau.Bet pasakysiu štai ką,ji žinojo kad negerai daro,nes bežaidiant su mano vaiku ,girdžiu ji šaukia ''atiduok man meškiną''....''jei tu neatiduosi man jo aš tau irgi neduosiu kažko,ir tu nežinosi net ko''Mano vaikas ėmė klausinėti ko tu man neduosi, ko?JI vijo tolyn mano vaiką kad nesektų jai iš paskos,oji nubėgo prie savo striukelės ir nieko ten nerado,aš stebėjau jos veidą ji net pyktelėjo.
Tai vat kokia situacija,šis įvykis labai šviežias, net nežinau kaip ištikrųjų teisingiausiai turėjau pasielgti,o kaip kitos butų paselgusios mano vietoje?

turejau tokia pat situacija su kaimynes sunum. Tik as jam matant is jos kisenes isemiau zaislus ir mano grandinele ir nekeldama balso pasakiau, kad negraziai elgiasi, kad tai nusikaltimas ir t.t. bet pazadejau jo mamai nepasakot. Daugiau vagysciu nepasitaike.
O pas jus, itariu, kad vel pasitaikys, nes mergaite nebuvo "suciupta", gal net pamane, kad jusu dukra pati iseme pavogtus daiktus.
Mano nuomone (kuri yra tik mano ir nebutinai yra teisinga), niekam to nesakydama (tai mergaitei ar mamai) jus pasielget neteisingai.

Na matot, aš bent jau taip galvoju,jeigu aš būčiau mergaitę sudrausminus,ji tikrai butų
apsiverkusi,nes ir taip jau buvo išsiilgusi mamos tris dienas ir naktis ji praleido pas mane,sutikus savo mamą ji sakytų kaip pas mane buvo negera(paprastai mamos tame tarpe ir aš lengvai patiki ką jų vaikai pasakoja),jeigu aš apsiėmiau prižiūrėt vaikus tai norėjau, kad jų ir emocijos butų geros.Na o mamai irgi nesakysiu,nes pirmiausia, kaip tik šiuo momentu ir taip jų šeimoje liūdna,papasakojus šią situacija ko gero jai pasirodytų tik nedidelė smulkmena palyginus tai ką šiandien jie išgyvena.
Antra,juk ir anksčiau mergaitės mama,niekuomet netramdydavo jos elgesio matant kaip ji žiaurokai elgiasi su gyvūnais,ir skriaudžia mažesnius spardydama,voždama kietais daiktais per galvas,tai ko būtų vertas mano pasisakymas Gerai tik tiek, kad mūsų susitikimai darosi vis retesni,ir retesni ir belieka tikėtis kad mergaitė išaugs iš šio laikotarpio.

oi tragedija! Apsiverkus butu! Pasaulio pabaiga! Bet butu supratus, kad padare blogai, butu gavusi pamoka. O dabar kazin ar vagiliaut nustos. Vakar jus megino apvogt, rytoj kitus,o po savaites gal parduotuvej megins vogti. Bet gi svarbiausia nestresuoti, kad tik neverktu... Na, bet cia nuo zmogaus poziurio priklauso. Tik paskui nesiskuskit, kai jusu papuosalus ar pinigus vogs. Ir nedrausminkit. Dar apsiverks.

aš manau, kad tėveliams reikėtų pasakyta. na, aš asmeniškai norėčiau būti informuota, jei mano vaikai netinkamai elgiasi. tada gal galima būtų problemas išspręsti, o ne kad tokie žygdarbiai pagarsėtų mokykloje ar draugai pradėtų nebeįsileist į svečius.

o tą mergaitę sudrausmint reikėjo dar iki vagysčių. nesvarbu, kad mama nedrausmina. jeigu mano vaikus ar gyvūnus mėgintų skriaust, tai jau senai būčiau užriaumojus, nepaisant mamos ar galimo apsiverkimo.

[QUOTE][oi tragedija! Apsiverkus butu! Pasaulio pabaiga! Bet butu supratus, kad padare blogai, butu gavusi pamoka. O dabar kazin ar vagiliaut nustos. Vakar jus megino apvogt, rytoj kitus,o po savaites gal parduotuvej megins vogti. Bet gi svarbiausia nestresuoti, kad tik neverktu... Na, bet cia nuo zmogaus poziurio priklauso. Tik paskui nesiskuskit, kai jusu papuosalus ar pinigus vogs. Ir nedrausminkit. Dar apsiverks./QUOTE]
Be abejonės aš visiškai netoliaruoju tokio elgesio,o viduje net virė kraujas kaip norėjosi ją ne tik subarti ,bet ir papurtyti,ir čia ne nuo žmogaus požiūrio priklauso kaip jūs sakot, o aplinkybės ir situacija viską diktuoja kaip pasielgti.Jei jau patys tevai aplaidžiai žiūri į vaikų auklėjimą,tai ar svetimi išauklės jų vaikus.Kaip sako ne mano daržas ne mano pupos.