Kišenpinigiai - tai nėra pinigai skirti maistui. Visų pirma tai vaikui teisėtai priklausanti šeimos pajamų dalis. Teisėtai, nes tai vienintelis būdas, kai vaikas gali gauti pinigų. Juk jis dar negali dirbti.
Vaikas gauna tam tikrą nustatytą sumą ( pradžiai gal geriau dienai, kol dar nelabai gaudosi pinigėliuose, vėliau savaitei ar mėnesiui) ir gali leist kur tinkamas: saldainiams, pieštukui, segtukui ar taupyti. Pasakyk mergaitei, jog viską, ką lyg šiol jam pirkai :drabužius, maistą - ir toliau pirksi. Tačiau mažais niekeliais ji nuo šiol rūpinsis pati.
Paprastai kišenpinigiai turėtų būt duodami maždaug nuo 5 - 7 metų. Jei vaikas jau lanko mokyklą, kišenpinigių jau reikia duoti pastoviai, nustatytu laiku pradedant nuo labai nedidelių sumų. Jei vaikas galės apsipirkti iš savo kišenpinigių, jam tai bus gera paskata mokytis skaičiuoti.
O dėl vagiliavimo, tai pabandyk paklausti, kodėl ji taip daro. Nekaltink ir negasdink bausmėmis. Pasakyk, kad myli ją ir nenori, jog ji užaugtų vagilė.
Man rodos, tavo dukrytė paprasčiausiai nelabai supranta iš kur atsiranda daiktai

kalbėk daugiau su ja, pasakok, jog žmonės pirmiausiai turi daug sunkiai dirbt ir tik po to įsigyt norimą daiktą. Paskaičiuokit kartu pinigėlius, aptarkit, ką galima nusipirkti už tokią tai sumą. Ji išmoks ir supras.