Kodėl Makalius Kroatiją įsimylėjo :)

Čia puslapis kur galima apskaičiuoti kilometrus ir gal dar ką nors naudingo rasi.
O aš kitą savaitę jau išvažiuoju į kelionę, nesakysiu kur, kai gryšiu bus fotoreportažuose

Makaliau, o ten nuotraukos paties darytos? pirmuosiuose puslapiuose? nes kaip iš katalogo... Arba oras labai palankus buvo

Ne...ne mano paties mano paties vis dar pas tewtą darbe..skenuojamos......laiko nėra nuskenuot..bet kai aš jas jau turėsiu kompe tai būtinai įkelsiu

Nevykusi pabaiga, arba jos man nebepatinka

Ji nuostabi ...... pakerėjo........nuostabaus grožio vietinė gyventoja........mėgstanti saulę.................. maivytis priešais tokius kaip aš Ech..turiu aš driežams silpnybę, turiu Taip, ten buvo driežė (o gal driežas, neatskyriau )... sugalvojau ją pagaut... cha, o galvojau, kad man driežai patinka....galvojau , norėčiau tokio vieno kur namučiuose paturėt... svajuko dramblionė ją pagaut išsigandau, bėgo ji greitai, driežės pagailo, pagalvojau kad kol iki Lietuvos nuvešiu, tai ji jau bus kojas pakračius...... Žaidimai su drieže baigėsi....

Bet mes juk toliau tęsėm pasivaikščiojimą po Makarską...vienoj rankoj ledai, kitoj - mineralinis, trečioj - fotoaparatas... miestelyj ramu, žmonių mažai....juk deginasi visi nori rudi būti...o aš, jau pakankamai "prisideginęs", apie paplūdimį ir deginimąsi net pagalvot nenorėjau
Vaikščiot atsibodo. Pagalvojom, kad dar grįšim čia vakare visi, apsipirksim lauktuvių, paskutinį kartą išsimaudysim ir
Dar va vaisių nusipirksim, dar ledų (anie jau pasibaigė), ir galim eit... o įdomu kur .... PAPLŪDIMIN o ką gi dar veikti tokią dieną... nu nieko, - pagalvojau, - va pasiimsiu užrašų knygutę ir ką nors sukursiu... nu ir sukūriau


Ištrauka iš užrašų knygutės (žinoma man gėda šitą nesąmonę čia publikuot, bet vistiek manęs čia nieks nepažįsta ):

O žinot jūs, Kroatijoje man patinka...
Kelionė faina, gamta graži, ir šeip -
Juk visko būna kad nutinka....
Ir kiekvienam dažnai savaip

Išsiųsiu aš iš čia jums laišką
ir gausit jūs jį po kelių dienų...
Nors ne, juk man ir taip čia viskas aišku.....
Sugrįšiu pats pirmiau visų laiškų

Atnešiu jums lauktuvių (gal)
jei šiandien nusipirksim....
jei leis paimt teta -
Tai vyno atitįsim

Čia šiektiek jau pakoreguota

Va čia įdedu jums Makarska Rivjeros rajonų išsidėstymą man labai pravertė.... tuose rajonuose šalia Makarskos irgi labai gražu, ir kursuoja autobusai iki Makarskos centro, ir taipogi ten pigiau apsigyvenimas, vos ne dvigubai

O čia Makarskos dar jums pora paskutinių vaizdų negaliu atsižiūrėt







Čia paplūdimys į kurį visad eidavom....šalia to vandens atrakciono
į tą apskritimą nekreipkit dėmesio

Taip kad besipliažinant mane užplūsta įkvėpimas arba Paskutinis vakaras

Gulim gulim mes sau po medžiu (ai tiesa, taip atostogavau aš tam paplūdimy, kad net užmigt sugebėjau .... Poto gėda buvo truputį, šalia tokios merginos sėdėjo ir pastoviai į mane žiūrėjo kroatės nu čia dabar , aš gi ne koks modelis, kad į mane žiūrėtų.....ir miegu tik kartais.... ) ir žiūrim į jūrą....į plaukiančius laivus... ech...atostogos gi... apsižvalgau. Visi viens prie kito sugulę, ramu, kas žurnalus skaito, kas vaikus maitina ( ) kas miega (ne išimtis ir aš ).... poilsiautojai. Bet aš išskirtinis. Man poilsis yra keliavimas o ne gulėjimas.... vaikščiojimas po miestus, ekskursija kalnuose (bet kad kėlimasis būtų su keltuvais nes eiti ilgai neįdomu ).

Šitiek minčių užplūdo... taip gaila pasidarė, kad jau turim grįžt namo, taip gaila, kad kai išvažiuosiu iš čia, manęs nieks neprisimins...savo pėdų nepaliksiu čia. O gal reikia palikt? Bet ne. Sugalvojau. Grįšiu aš čia dar kartą tikrai. Pasilabinsiu su maloniąja ledų pardavėja, aplankysiu savo driežę ir, valgydamas ledus, vaikščiosiu palei jūrą apsivilkęs maikutę su užrašu

MAKALIUS MYLI KROATIJĄ
[attachmentid=94268]

Šumi šimi ja vore....
ne ko grado hovore...
komi čiambo ok čiuk čiuk...
Pamenat?

Kaip gerai, kaip gerai. Kas gerai? Kad nugaros nebeskauda bėgam maudytis. Kažkas čia pakomentavo, kad mano pasakojime trūksta informacijos ir patarimų. Tai vat žinokit dabar patarsiu jums - nebijokit savo daiktų palikti paplūdimy be priežiūros ir jokiais būdais nesikreipkit į šalia gulintį kaimyną "kad retkarčiais mesteltų akį į juos"..nes jus , visų pirma, išdės į šuns dienas. Visų antra, jūs būsite mažų mažiausiai nesuprasti. Ir visų trečia, jums atsakys taip, kad nieko nesuprasit (juk kroatiškai tai nemokat ). Štai ir patariau. O kalbant "be bajerio" Tai ten tikrai saugu. Bent jau buvo. Kartu keliavę pasakojo, kad nuo per didelio saulės smūgio galvon buvo mobiliaką pamiršę kažkur pliaže tarp akmenų. JėZaU, susinervino, aprėkė viens kitą kad dabar neturės ryšio su pasauliu ir vajergau jergau sugrįžo į protą tik tada, kai sugalvojo nueiti paplūdimin ir pažiūrėt gal kartais ras pas ką nors tą mobiliaką. Ir nustebo, oi kaip nustebo, kai mobilusis telefonas jau nebebuvo ant žemės, o buvo padėtas sau ramiausiai pastebimoje vietoje prie suoliuko. Švarut švarutėlis. Su visom dalim. Veikiantis. Nors kuo čia stebėtis - Juk Kroatijoj esam

Baigiau ties tuo.............kuo net nepamenu

Išties labai atsiprašau, kad neturėjau laiko tęsti pasakojimo, stengsiuos pasitaisyt, o tai jau visai supermamą apleidau.....

Vakarėja, jau vakarėja.....saulė jau žemai žemai........ nurimo vėjas, nurimo vėjas, nutilo vietiniai, prabilo lietu-u-viai Viskas. Maudynės baigtos. Ir išsimiegojau sau ramiausiai paplūdimy Paskutinis vakaras Makarskoj buvo tooooooooks superinis, kad gailėjausi ir dar gailiuosi dabar, kodėl mes ten nepasilikom dar vienai dienai (nors aišku tokios galimybės ir nebuvo) !!!!!!! O vienu žodžiu buvo taip, kad vakare ir vėl susitikom su vairuotoju ir kelionės kompanjone Elze bei jos dukra. Ėjom į miestą Pirmą kartą ėjom ne savais keliais, o tais, kuriais vedė vairuotojas. Jis jau čia tipo asas, viską žino, nes turistus jau ketvirti metai kaip vežioja ir taip toliau ėjom per gyventojų rajoną, kur nieks nieko nenuomoja (ten daugiabučiai) vakaras, žmonių grynas nulis.... o mes einam į miestą Užsukam į parduotuvę konors nusipirkt ir štai ten mes pastebim (ko visą savaitę nepastebėjom) , tiksliau, vairuotojas mums pasako ir parodo vieną dalyką

Ogi pas kroatus toks išmyslas yra, kurio lietuvis nesuprato, nesupranta ir nesupras Tas išmyslas vadinamas MOKESČIU UŽ BUTELĮ AR ĮPAKAVIMĄ Tai vat, apibūdinsiu situaciją. Prisiskaičiau čia pas jus supermamoj, kad prekės tikrai brangesnės už prekes Lietuvoj....... bet mes kažkaip to brangumo nepastebėjom, tiksliau, jį pastebėdavom tik prie kasų... Tai vat, pirkom mes vaflių (labai skanių beje ) ir alaus. Pažiūrėjom kainas, susumavom ir supratom, kad 20 kunų (apie 10 litų) tikrai užteks. Bet pasirodo, taip tikrai nebus Prie vaflių kainos dar uždėjo kažkokį įpakavimo mokestį (apie 1 lt ) o prie alaus kainos prisumavo dar ir už butelį ir dar kiek daug pinigų mes buvom pasiėmę nedaug, taip kad teko spręst: Atsisakom vaflių arba alaus. Alus laimėjo. Vafliai palauks jau geriau ledai.... tai vat tokios tokelės, niekad netikėkit kainom lentynose.......žinoma aš nesakau kad jus apmulkins kaip kokioj Turkijoj ar Tunise, tik sakau kad pas kroatus kitokios taisyklės ir matyt jie jau žino ir mintyse prideda apytikslią sumą už įpakavimą arba butelį........ KAIP SAKOMA, MOKI UŽ PREKĘ, O NE UŽ ĮPAKAVIMĄ. Kroatijoj manau toks posakis negalioja
Tiesa, nusipirkom poto tų vaflių ir griaužėm visą kelionę atgal, nu laaabai jau skanūs, kas važiuosit Makarskon, parvežkit ir man pora
Papildyta:
Pusę vakaro sėdėjom prie kažkokios diskotekos (su dviem žmonėmis) ir žiūrėjom į jūrą, kalbėjom, kad grįžt nenorim, kad čia labai patiko, apšnekėjom GRŪDOS agentūrą, vairuotojas visokių jų darbo „perliukų“ papasakojo.....vienas iš jų, man labiausiai įsiminęs, tai istorija, kaip Grūda pradėjo vežioti turistus Kroatijon Eura buvo pati pirma, organizavusi tokią kelionę (poilsinę, dvylikos dienų, su poilsiu Makarskoj).............. kai EURA ir GRŪDA dar buvo draugai, Grūiečių kompanija išvažiavo su EURA į šią kelionę.... puikiai paatostogavo ir nusprendė,kad reikia nuo jų nusižiūrėt tokią kelionę, kadangi kaip sakė Euros vadovai, ji labai pelninga ir paklausi........ kaip tarė taip ir padarė kitą sezoną tokia pati kelionė atsirado ir pas juos Grūdiečiai džiaugėsi pelnu, Euriečiai liūdėjo dėl netikrų draugų išdavystės, o poilsiautojai buvo labai laimingi, kad Makarskon jau veža dvi agentūros
Žinoma, aš nežinau ar tai tiesa, nes savom akim nemačiau , bet sprendžiant iš vairuotojo žvilgsio pamačius dar tris atvažiuojančius Grūdos autobusus, imu tuo ir patikiu Linkėjimai grūdai kaip sakant, grūskit Kroatijon ir šiemet (aš nieko prieš juos neturiu, o myliu ir gerbiu )

Po ilgo pasisėdėjimo pajūryj, užsimanėm pasivaikščiot.
–Viskas, - galvoju,- vaikščioju čia paskutinį kartą, reikia atsižiūrėt į uostą, atsisveikint su ledų pardavėja nusiperkant jau PASKUTINĘ jų porciją... toks liūdesys apėmė Praeidinėjom per kažkokį didelį laivą, kuriam lygtai realybės šou (panašus į mūsiškį „Baras“ ) vyko....kamerų pilna buvo ir panašiai. Aš toks realybių visokių ir anokių fanas ,tai išsiprašiau, kad šiektiek čia pastovėtume Dar visiems iš tokių a la chemijos mėgintuvėlių davė Jagermeister trauktinės paragaut tai todėl ir pasilikom

Baigta. Viskas baigta Vakaras eina gilyn, tamsyn ir ramyn, ir metas apsipirkt.... pora suvenyrų atsiminimui sau, pora lauktuvių artimiesiems, pora šokoooladukų kelionei, dar pakelis tų brangiųjų skaniųjų vaflių, ir regis viskas. Ilgai negalėjau atsižiūrėt į kriauklių rinkinuką....tikrų kriauklių rinkinuką. Tik 5 kunos (2.4 lito), pagalvoju, visai nebrangu, noriu Nusipirkau, tiksliau nupirko. Ir visai žinokit dabar mane džiugina tos kriauklės, visi „užmeta akį“ ant jų, padėtų ant palangės (palangė – mano mini muziejus, ten visokius suvenyrus kišu, ir nuotraukas, ir kelionių katalogus... linksma palangė, vienu žodžiu ). Dar, beje, pasirinkom labai fainų akmenukų paplūdimyj Ar pamenat, kaip Palangoj ieškodavot akmenuko su skylute, akmenuko su keliom skylutėm ir kabindavotės ant kaklo, neva tai laimę atneša? Tai vat, pačią pirmą dieną , kai atvykom Makarskon, teta rado akmenuką su trim skylėm.....

Tai pasisekė – galvojom – juk tokie akmenukai didelė retenybė Bet......bet.... dabar, jau po tokio ilgo laiko grįžus iš kelionės, galiu konstatuot faktą, kad didelė retenybė buvo rasti akmenuką BE skylės Nes skylėti jie ten visi, o kaikurie tai kaip koralai – išvis vien skylės, mažos mažos skylutės....labai gražūs akmenys, parsivežiau jų pusmaišį, ir spėkit kurgi jie dabar randasi.....ogi ant mano jau minėtosios palangės Beto, tie akmenukai tapo labai geru suvenyru artimiesiems ir draugams. Rimtai – visiem taip patiko, kad va, tokį grožį padovanojau (arba jie tik man taip sakydavo, kad patiko ). Tų akmenukų nuotraukos neturiu, tai ir negaliu niekaip jums jų parodyt, bet,,,,,,,,,,,,,,,jei netyčia rasiu jų vaizdų interneto platybėse – būtinai patalpinsiu jums

Tokie laimingi, tokie apsipirkę, tokie „visko radę“ parėjom namo. O aš atsisėdau ir vos neapsiverkiau, metas krautis daiktus. Metas baigti atostogas. Metas paskutinė diena man įrodė, kad Kroatiją vis dėlto aš myliu ir esu ją įsimylėjęs netgi ne ligi ausų, o ligi antakių Nebegaliu aš be jos gyventi, žinokit, nebegaliu......... (bet palaukit, tada,sėdėdamas kambarėlyje šito aš nežinojau, ir gyvenau sau ramiai laukdamas kitos vasaros ir kelionės į kokią nors kitą šalį ).

Atėjo metas daiktų krovimui čia ir linksmiausia dalis viskas sutilpti fiziškai negali, bet juk reikia sutalpint kaip nors.............. siaubeli tu siaubeli, kaip nemėgstu krautis daiktų. Visas lentynas reikia palikti tuščias, nieko nepamiršt, viską saugiai sudėliot, kad nesudužtų, nesulūžtų ar dar koks biesas mano mieliesiems suvenyrams nenutiktų.... O dar planavom „paskutinį pasispardymą“ Makarskoj padaryt.........nueit į jūrą pažiūrėt........... NĖRA LAIKO Reikia pavakarieniaut (užbaigt maisto likučius), susitvarkyt, išsimaudyt, nusipirkti iš namo šeimininko jo gamybos vyno ir oi kiek dar visko laukia

Spėjom mes viską padaryt iki vidurnakčio, ir su ta mintimi, kad ryt atsikelsim anksčiau ir nueisim atsisveikint su jūra, užmigom. Juk ne pasaulio pabaiga – galvoju – juk dar trys kelionės dienos liko, dar keli lankytini objektai. Ko čia aš parinuos liaudiškai tariant

Nebenoriu palikt šito namo, šito kambario, šitos jau nugulėtos lovos, tos gatvelės, per kurią visad eidavom į paplūdimį…. Ta proga padainuosiu dainą
Nebenoriu mylėt,
Nebenoriu kentėt,
Bet tiesiog negaliu
Į tave nežiūrėt….
Na taip, žinoma, gal dabar ką tik ir pagalvojot, kad man ne visi namie, bet palaukit, kai aplankysit Kroatiją, juo labiau Makarską, suprasit mane ir dar paguosit Šia gaida ir pradedu bene paskutinįjį savo reportažą apie Kroatiją –

VAIKAI, PASAKYKIME MAKARSKAI ATE
……………….. Arba DEŠIMTOJI DIENA …………
Labas rytas……. Koks dar čia rytas, kai paskutinė diena Kroatijoj – gedulas, o ne rytas Išėjus į lauką link pusryčių stalo nuotaika labai pakilo nes sumasčiau itin gudrų dalyką Nueiti į paplūdimį ir paskutinį kartą pamatyt jūrą, atsisveikint su ja, gal ir išsimaudyt Paskutinioji minties dalis buvo atmesta, nes teta specialiai nugrūdo gilyn į lagaminą visas maudymosi priemones lyg nujausdama mano šiandienos mintį ir nepaprastą idėją Bet kitas idėjas priėmė labai puikai, taigi nusprendėm, kad pusryčiai niekur nepabėgs, ir nužygiavom prie jūros. Žmonių apvalus nulis, ramu….. rankšluosčiai, pamiršti saulėj perkepusių ir daiktų neprižiūrinčių žmonių, saugiai buvo pakišti po akmenimis, ant akmens aplinką stebėjo krabas, po akmeniu čiuožinėjo jo vaikai, o krabo žmona kažką inirtingai kramtė, ir pamačiusi mane, pradėjo tai daryti dar greičiau.

Jau vien ta atmosfera nuteikė nelabai gerai, nostalgiškai – juk dar vakar, dar prieš kelias valandas čia šurmuliavo būriai žmonių, didžiausiu garsu grojo muzika, o krabai, šiandien tokie drąsūs ir savim pasitikintys taip sau mintyse ir kartojo – pagaliau, pagaliau Makalius išvažiuoja, pagaliau bus ramu ir mūsų niekas nebesekios ir nebegaudys Žinau Krabams ramu bus, kol čia neatvažiuos Makalius numeris du ir nepratęs tikrojo Makaliaus tyrinėjimų pavadinimu “Kas po akmeniu gyvena”

Teta nutaiko fotoaparato blykstę į mane, aš paskutinį kartą papozuoju ir…. ATE ATE, JŪRA Einam pusryčiaut. Kaip keista, mintyse vis sau kartoju: va , paskutinį kartą čia valgau, paskutinį kartą čia einu, paskutinį kartą šitą ar aną matau Juk ne pasaulio pabaiga, juk prisižiūrėsiu aš čia dar visko…. kai užaugsiu – grįšiu grįžtam namo ir inirtingai ieškom, ar nieko nepamiršom. Ir labai nusiviliam, kad vis dėlto viskas tvarkoj, nieko nepalikom Raktas į duris, patalynė į skalbinių dėžę, lagaminai į rankas ir po ilgo laiko, pagaliau, taip ilgai lauktas mūsų autobusas, kuriame praleidome nemažai dienų…. Regis, viską , ką norėjau – pamačiau, viską, ką galėjau – padariau, ko gi man dar norėt
Gidė džiaugsmingai parodo kelio ženklą su nubrauktu užrašu MAKARSKA. Visi vos neberkia, o gidė laiminga sau pasakoja, kad va neliūdėkit, dar čia sugrįšim, dar organizuosim čia keliones, kitais metais, bla bla bla, imkit nuolaidų korteles ( 10 proc. ), čia jums dovana Nu ačiū, palikit geriau mus čia dar vienai dienai, va čia tai būtų dovana

Dėkui už pasakojimus
O teta nuotraukų dar nenuskenavo? Ji turbūt neskaito šitų temų, nes paskubėtų


o:
http://www.lrytas.lt...d...;view=4&p=3

Nu saunuolis, ir kaip tik tu visur suspeji...

Perskaičiau nuostabius tavo įspudžius, likau sužavėta.
Pati ruošiuosi ten nuvykti birželio 6 d.
Norėčiau paklausti ar labai sunku kopti akmenų taku, ar tikrai kopimas tik pusvalandžiui ar aš pajėgsiu.
Rašyk toliau, kaip sekėsi kėlionė į namus