Kodėl Makalius Kroatiją įsimylėjo :)

.....Bet, trumpiau tariant, atėjo gidė ir jai buvo visiškai nusišvilpt, kas vėluoja, kas nespėja ar kas šiaip tingi eit .......
Pajudėjom net ir pusės grupės nesulaukę patinka man tokie žmonės, kurie laikosi savo žodžio. Pavyzdžiui, gidė: Štai pasakė, kad nelauks nė minute ilgiau. Ir duotą žodį vykdo. MiliSekundės tikslumu

Į lurdą ėjome pėsčiomis, kadangi jis buvo visiškai netoli. Palei gatvę palei gatvę štai ir atvykom iki lurdo Radau tik vieną mažą nuotrauką, tad...kas ten esat buvęs ir turit nuotraukų, prašau įkelkit jei nesunku
Lurde gražu. Ir ramu. Taip gerai ten jaustis pradedi doras, lengvas, tik į kalną lipt sunku Poto gidė papasakoja, kad visas šitas dalykas - tik dėl turistų.....neva prasitaria....kad jokia Marija neapsireiškė o man tas pats aš tikiu ir tiek
Pasėdim priešais olą. Visi tyli, visi ramūs. Šnibždasi sau, lyg nenorėdami sudrumsti lauke tvyrančios ramybės, gamtos garsų, cikadų čyru vyru visokie katalikiški suvenyrai, kelios nuotraukos, besileidžianti saulė ir besiveržianti tamsa. Metas namo.

Grįžtam į kambarius visiškai nusikalę jau vėlokai, tai pagalvojam kad reikia šiektiek pavalgyt ir laikas miegutį daryt šiai dienai įspūdžių užteks, reikia išsimiegot , kad ryt būtume kupini jėgų kopimui į kalnus

Štai radau dar nuotraukų iš Lurdo

[attachmentid=90212]

[attachmentid=90214]

[attachmentid=90216]

Ketvirtos kelionės dienos pabaiga

Penktoji diena, arba kodėl Makaliui Kroatijoj patinka

Na tai ką, rodos, nuotykiai ir atostogos taip ilgai tęsiasi, tokia gera nuotaika apima pagalvojus, jog liko visa savaitė iki grįžimo namo, grįžimo gimtojon Lietuvėlėn Prasiskrapštom akis, atsidarom langą, ir, o siaube Lietus Nu jo,mąstom, nuo lietaus niekaip ir niekur nepabėgsim.... galvoje sukasi mintys apie praėjusių metų kelionę į Slovakiją, kai visas kelionės dienas lijo be perstojo, ir jau imu galvot, kad tik nebūtų mums ir vėl taip kaip tąkart

Na ką gi jau padarysi, kaip bus taip bus - galvojam, ir bėgam pusryčiaut Nu ir ką jūs sau manot vos išėjus į lauką lietus kaipmat nurimsta ir saulė šviest pradeda Nuotaika iškart pasitaiso ir, kaip visada, pavalgę varom pliažintis

Žinoma, besipliažinant niekada nepakenkia ir ledai, kurie buvo naudojami ne tik valgymui , bet ir skaudančiai nugarai šaldyti (vis dėlto nudegus skauda )
O Makarskos paplūdimiai siauri. Siauri kaip rūpūžės, bet taip tikrai geriau, nes...net nežinau....jaukiau....gal...... ....na nerandu žodžių kaip išsakyt savo pasitenkinimą paplūdimiais...rimtai!!!!



Tai žodžiu,netempiant gumos, maudėmės, deginomės, vėl pietavom picerijoj, ir štai atėjo metas ekskursijai į kalnus nu jau sakykit ką norit, bet šitos ekskursijos nepamiršiu niekad jau vien kaip nuteikia grįžusios iš saulėtekio kalnuose ekskursijos žmonių įspūdžiai ir pagiringos nuotaikos (buvo dvi ekskursijos, galima buvo pasirinkt: Ar saulėtekis ar saulėlydis, kaina ta pati) o įspūdžiai tokie, kad prisigėrė žmogeliai iki tokios būsenos kad net nebuvo jiems saulėtekis, nei pasakojimas apie kalnus svarbus na man bent jau pasakojo taip vienas bedrakeleivis, kurio mama tuo metu, kai kalbėjom, dar miegojo vargšė su bliūdu prie lovos

17 valandą prie namo mūsų jau laukė du autobusiukai, kurie veš į kalnus pasitūsavot vienas buvo naujas autobusiukas, kitas visiškas trantas. Bet naujam nebuvo vietos, nes atėję anksčiau jas jau užsiėmė tai įlipom į trantiškąjį mašiniuką (bet kokia atrakcija buvo juo važiuot, daug smagiau nei kokiu naujovišku komfortabiliu tiesiog susilieji su gamta tokiam bevažiuodamas perkeltine prasme )
Nu ir pasileidom į kelionę burgzt burgzt, pora minučių ir........... užsiveda mašiniukas tai vat, ir pradėjom mes kilt į kalnus na vaizdas tai nepakartojamas, keliukai tokio siaurumo, kad siauriau turbūt ir negali būti.... posūkių daug ir visi laaaabai siauri, tad mūsų mašiniukai labai sunkiai išsisukdavo juose (ypač mūsiškis ). Va kokiais keliais važiavom:



Kylam kylam, ir kuo toliau tuo baisiau staiga jau taip arti skardžio atsiduriam kad nebeištveriu žiūrėt ir persėdu į vidurį, kur kelio šonų nesimato, tik priekis bet smalsumas vėliau nugali ir grįžtu į savąją vietą prie lango....







(dėkui Asio už nuotraukas iš kelionės po Biokovo kalnus )


Baisu, ane? Man irgi Bet reikia tęsti pasakojimą......

Kita vertus, tai kai pripranti prie bauginančio aukščio, visai nebaisu pasidaro, ir atsiveria nuostabi paronama...tfu...panorama Vaizdai tiesiog pakeri. Kalnai tokie didingi atrodo prieš mane tokį mažytį, prieš kalnus jaučiuos visiškas bejėgis ką jau padarysi kad mažas gimiau. Bet čia jau lyriniai nukrypimai
Sustojom vienoj apžvalgos aikštelėj (1300 metrų aukštis) pasigrožėt mus supančia gamta ir po mumis esančiais miestais ir patraukėm tolyn. Kuo toliau tuo aukščiu, taigi iš to prieiname išvadą kad antrasis sustojimas buvo jau 1762 metrų aukštyje. Išleido mus prie kažkokių virvių ir paliepė lipt. Na ką, mes ne kuklūs, neatsisakėm ir lipom...virvėm prisilaikydami...į beprotiškai statų kalną...



Užlipom o ten mūsų jau laukė vairuotojai su rakija, vynu, kola (aš gėriau beveik tik ją ) ir slyvom krepšiuose, atseit, Sveikinam įveikus pirmąjį etapą, prašom paragaut rakijos Prisiragavom visko ir patraukėm dar aukščiau, ant tokios apžvalgos aikštelės, kur matosi kita pusė Kroatijos - ten kur nėra jūros.... ar kaip čia apibudint na vienu žodžiu už kurortų apipasakojo mus vaizdus , kuriuos dar matėm (bent jau aš tai mačiau, dėl kitų neatsakau ) ir tie vairuotojai (per brūkšnelį - vedliai ) išmokė mus kalnų dainelę niūniuoju ją iki dabar ir kadangi natų čia parašyt negaliu, tai bent žodžius....jei prisiminsiu Prisiminiau Šumi šumi ja hore, ne ko grado hovore ......... ne ko grado močiukčiuk, aki čiambi bo žukžuk arba kažkas panašaus

Pasijuokėm dar iš vedlių išmoktos dainos "Oi šinkorka šinkorka" giedojimo ir sulipom atgal į savus transportukus Tada jau sustojom mūsų ilgesnio apsistojimo vietoj - prie keliuko, vedančio į apžvalgos aikštelę vakarėjančios Makarskos pamatyt. Kopiam jau į tą kalną. Sunku visdėlto kopti, sunku. BET vaizdai viską atperka su pačiu dideliausiu kaupu

[attachmentid=90227]

Sulaukiam saulėlydžio. Keista , saulė beveik ne į jūrą leidžiasi, o pusiau į kalnus "gal taip reikia" - pagalvoju - ir jau pėdinu paskui visą grupę žemyn. Jau galvojom leisimės namo, į Makarską, bet kur tau vidury kalnų mūsų laukia didelis stalas su vaišėmis vynas, rakija, kola, kepsniai ant grotelių, daržovės, duona.... taigi atsisėdom. Sėdim sėdim laukiam kepančių ant grotelių kepsnių, ir jau tamsai priartėjus prie mūsų, vedliai uždega žibintus , pakabintus ant medžių. Atrodė viskas tai labai super mūsų grupelė buvo labai draugiška (daugiausiai jaunimas susirinkęs): ir dainų užtraukėm, ir ramiai sau pasišnekučiavom, o geriausias baeris buvo tame, kad poto visi užsivilkom megztinius. Ne dėlto,kad šalta. Dėlto, kad uodai nepultų... O gidė kad puolė žvengt susirietus iš mūsų sako, nėr čia uodų, nu net su žiburiu jų nerastumėt Kroatijoj na tai ką , beliko tik pasijuokt iš savęs
Baliavojom mes ten iki pirmos valandos nakties, kol gidė nepasakė "laikas jau jums kilt nuo stalo ir važiuot toliau"

Tai ir susėdom į savo autobusiukus, leidomės žemyn kalnais kalneliais. Jau buvo nebebaisu , matyt kai ką rakija paveikė, o kai kas (tame tarpe ir aš) jau priprato prie tokių aukščių. Dar sustojom pažiūrėti naktinės Makarskos ir mus nuvežė iki namų. Į tualetą norėjom tragiškai, tai ir lėkėm staigiai į kambarius
LABANAKT, MAKARSKA

Makarska naktį.....

Klausimas
Ar šitoj nuotraukoj tu Makaliau?

Nea,ten Asio nuotraukos, nemano

Šeštoji diena, arba kodėl ne visos jūros banguoja

Ankstus rytas. Labai ankstus. Septinta valanda.... juk atostogos, nesakykit kad taip anksti jau nebe anksti žinoma, per mokslo metus keldamasis į mokyklą, prabundu daug anksčiau, bet juk tai atostogos, tai metas , kai galima išsimiegot. Tik ne šiandien
Nors........gerai pagalvojus, tai taip anksti keltis verta juk šiandien plauksim laivu į dvi salas taigi skubam pusryčiaut ir aštuntą valandą stovim susitikimo vietoj kaip ir visada, yra tokių, kurie net į ekskursiją, už kurią tokius pinigus sumoka, pavėluot sugeba o mano jau apipasakotoji gidė labai punktuali ir negailestinga - pavėlavai, tai ir sėdėk namie. Vo teip va. Ir nieko čia nepridursi.
Pajudėjom pėsčiomis iki Makarskos uosto. Ten mūsų laivas laukė.



Mūsų laivas buvo vienas iš gražesnių, be be be
Susėdom ir plaukėm plaukėm plaukėm..... vis dar plaukėm...jau valanda, jau dvi valandos....jau trys praėjo.... O mes kaip plaukėm taip plaukėm pasifotkinom prie vairo dar pakeliui, pavalgėm vaflių su fanta (atseit nemokamai ) ir va, pamatėm Hvar salos krantus. Jesss - galvoju , pagaliau sausuma, pagaliau žemė po kojom.

O Hvar sala tokia visai nieko, nors matėm tik jos vienintelį miestą, kurio jau pavadinimą užmiršau, bet ne tame esmė paleido mus ten ir vaikščiojom pusvalandį po uostą. Tai tiek. Gražu. Bet jokių emocijų



Sukvietė mus atgal laivan labai jau geri aromatai - ant stalų pamatėm patiektus patiekalus - keptas žuvis. Skanu. Labai. Dar vyno butelaitį atneša

Mmmmmmmmm taip pasakoji ir tokios grazios nuotraukos, kad jauciu suru juros kvapa ir dar tu keptu zuvu aromata
O kodel sakai - grazu, bet jokiu emociju?

Dar vyno butelaitį atneša ir visai geri pietūs gaunasi. Tiesa, aš iki šiol nežinau kokią mes ten žuvį valgėm, bet ne esmė. Esmė vat tame, kad priskrido prie mūsų pilna žuvėdrų (paukščių neskiriu, tai gal ten ir ne žuvėdros buvo ) ir pasiprašė žuvų galvų. Laivo kapitonas parodė kaip reikia mesti ir kaip tas galvas paukščiai gaudo, tai mes sėkmingai pasekėme jo pėdomis ir pratęsėme žuvėdroms gyvenimą jas pasotindami gaudė jos tas galvas kaip patrakusios tai vat tokia atrakcija turistams buvo o mano tai nei vienos galvos prakeikti paukščiai nepagavo o galvai nukritus jūron, net nesiskubino griebt, ot kokios turistų išlepintos pavalgę grožėjomės salelėm ir jų krantais...







Darkart ačiū Asio už nuotraukas

Čia dar va Hvar salos vaizdų jum prašom



O jūra rami. Netgi labai rami. Tiesą pasakius, taip atrodo, kad ją, tą ramybę, drumsčia tik praplaukiantys laivai, kurie su prakeiktais motorais sukelia tokį kvapą "malonų" atsiprašant
Bet va visi kvapai dingo (na gal ir nedingo, o tiesiog grožis užspaudė nosis ) atplaukus į nuostabią salą vardu Brač
Mus išleido uoste, kuriame akį traukė labai prabangios jachtos ir vienas kruizinis laivas ir ėjom ilgai ilgai pakrantės gatve iki nuostabaus turistus iš viso pasaulio traukiančio paplūdimio



Tam nuostabiam paplūdimyj pamatėm vėją na tiksliau pajautėm, nes kranto neužstojo jokios salos, taigi, buvo ir mažyčių bangų, tai atsidžiaugėm jomis... Nors po kelionės į Kroatiją pradėjau mylėt nejudantį vandenį, nes nei pribėga tada jo į nosį bangai užklupus, nei į ausis nuo bangos smūgio susvyravus

[attachmentid=90909]