Vaikščiojom mes po miestą, klausėm gidės kalbų, buvom ir bažnyčioj, ir Mocarto saldumynų parduotuvėj, ir ledainėj (ten nugvelbiau dar vieną cukraus pakelį
).....
Ir atėjo metas lipt atgal į autobusą , dardėt toliau
myliu Austriją todėl, kad labai graži jos sostinė, todėl, kad ten labai tvarkinga, ir todėl, kad būtent tą dieną pradėjau kolekcionuot
cukraus pakelius Dardam dardam mes per tą Europą, bet bent jau nenuobodu, juk tokios grožybės lauke
visi kad fotografuoa, kad fotografuoja, o aš stebiu
aš vis dar įdėmiai stebiu
tą dieną pajutau mobilaus telefono priklausomybę, kadangi visada man patinkančius vaizdus juo ir užfiksuodavau
bet į kelionę mobiliojo nepasiėmiau
taip kankinaus be jo
Slovėniją pasiekėme jau vakarop, bet čia vat toks įdomus dalykas atsitiko - net nežinau kaip jį apibūdint
o vadinasi tai jis lyg ir "
Buvau - nebuvau Slovėnijoj " . Na taip, Teoriškai tai aš joje buvau, bet nevaikščiojau jos žeme
tiesiog mes ją taip greitai kirtome, kad net nespėjau į gerbiamąjš WC užsimanyt
taip ir likau Slovėnijos žeme nepavaikščiojęs. BET AŠ SLOVĖNIJOJ BUVAU !!!!!!
Papildyta:Ir pagaliau atėjo ilgai lauktas momentas
kirtome KROATIJOS sieną
ta proga stovint mums pasienyje gidė išdalino žurnalus apie Kroatiją - maža dovanėlė pasiekusiems kelionės tikslą
išsikeičiame kroatiškų pinigėlių rytdienos išvykoms bei lankytiniems objektams (norintiems faktų, tai Kroatijos piniginis vienetas - kuna. Dešimt kunų - 4.6 lito
). Kelionė tęsiasi toliau
šįkart - iki Kroatijos sostinės Zagrebo, kuriame mūsų laukia dar viena ekskursija
Atvykstam
Į Zagrebą
bet kažko jau
TOKIOOO įspūdingo Zagrebe mes nepamatom. Na taip, senamiestis gražus
ir didelė bažnyčia, dabar dėl kritinės būklės aplipdyta pastoliais, irgi visai nieko
bet kas labiausiai mane sužavi tame senamiestyje, tai jaukumas
be gaaaalo jaukus miestas, gražios , ramios kavinukės, sėdinčios ant suoliukų porelės, besileidžianti saulė ir raudonuojantis dangus. Sako, ryt diena bus vėjuota, jei dangus raudonuoja.
Bet man nė motais, kas bus rytoj. Gyvenu šia diena, ir ši diena man be galo įspūdinga Pėsčiomis perėjome visą pagrindinę Zagrebo gatvę "Placca", kuri panaši į mūsiškį Gedimino prospektą ar Laisvės alėją... O jūs žinot, dabar pagalvojau, kad miestas man paliko įspūdį, nes dabar, jį prisiminus, taip norisi sugrįšti
bent trumpam, bent sapne, bet sugrįšt