Kodėl Makalius Kroatiją įsimylėjo :)

Makaliau, užpylei mus su sūnum druskos ant žaizdos su šiom savo nuotraukom. Mes net gatvę sugebejom isžiūrėti , kur Šią vasarą gyvenom Makarskoj Och Zagrebačka

Mhm, ir aš toj nuotraukoj ieškojau kur gyvenom mes taip norisi grįžti nuotraukas peržiūrėjus

Labas,
nusprendžiau šį kartą skaityti kartu su visais po gabaliuką (taip smagiau)
Dar nežinau kodėl, bet šis pasakojimas man skaitosi lengviau, tiesiog niam niam ir prarijau viską, ką parašei Buvo skanu.

Cukraus pakelius ir aš kolekcionuoju Pati kavą/arbatą geriu be cukraus, bet kavinių/lėktuvų cukraus pakeliai tokie fainučiai, kad visuomet įsimetu į rankinuką ar kišenę

Hmmm.... bandau spėti, kas ten per spalvotas pastatas paskutinėj potkėj.... Gal tai tiesiog gyvenamasis namas? O pačiam viršuj gal lauko kavinė?

Niam niam tai niam niam, bet prasom viso nesuvalgyt ir kitiems palikt Deja deja neatspejai pasakysiu uzuomena: Tai valstybines svarbos pastatas dar spejanciuju bus?

Lietuvos ambasada , arba policija

Ne ne ne niekas neatspės turbūt, kas nežino na tai dar siūlomų variantų bus? ar man jau atsakymą sakyt ir pasakojimą tęst

Hm..... o čia sudėtingiau nei galvojau
Gal tai bankas?
Arba savivaldybė?

Jei ne, rėžk atsakymą

Gerai neatspėjot niekas, taip kad prizo negausit
Tame paveikslėlyje buvo........ Šiukšlių surinkimo įmonės pagrindinė būstinė

Va dar nuotrauka

Vaikščiojom mes po miestą, klausėm gidės kalbų, buvom ir bažnyčioj, ir Mocarto saldumynų parduotuvėj, ir ledainėj (ten nugvelbiau dar vieną cukraus pakelį ).....
Ir atėjo metas lipt atgal į autobusą , dardėt toliau myliu Austriją todėl, kad labai graži jos sostinė, todėl, kad ten labai tvarkinga, ir todėl, kad būtent tą dieną pradėjau kolekcionuot cukraus pakelius
Dardam dardam mes per tą Europą, bet bent jau nenuobodu, juk tokios grožybės lauke visi kad fotografuoa, kad fotografuoja, o aš stebiu aš vis dar įdėmiai stebiu tą dieną pajutau mobilaus telefono priklausomybę, kadangi visada man patinkančius vaizdus juo ir užfiksuodavau bet į kelionę mobiliojo nepasiėmiau taip kankinaus be jo

Slovėniją pasiekėme jau vakarop, bet čia vat toks įdomus dalykas atsitiko - net nežinau kaip jį apibūdint o vadinasi tai jis lyg ir "Buvau - nebuvau Slovėnijoj " . Na taip, Teoriškai tai aš joje buvau, bet nevaikščiojau jos žeme tiesiog mes ją taip greitai kirtome, kad net nespėjau į gerbiamąjš WC užsimanyt taip ir likau Slovėnijos žeme nepavaikščiojęs. BET AŠ SLOVĖNIJOJ BUVAU !!!!!!


Papildyta:
Ir pagaliau atėjo ilgai lauktas momentas kirtome KROATIJOS sieną ta proga stovint mums pasienyje gidė išdalino žurnalus apie Kroatiją - maža dovanėlė pasiekusiems kelionės tikslą išsikeičiame kroatiškų pinigėlių rytdienos išvykoms bei lankytiniems objektams (norintiems faktų, tai Kroatijos piniginis vienetas - kuna. Dešimt kunų - 4.6 lito ). Kelionė tęsiasi toliau šįkart - iki Kroatijos sostinės Zagrebo, kuriame mūsų laukia dar viena ekskursija

Atvykstam Į Zagrebą bet kažko jau TOKIOOO įspūdingo Zagrebe mes nepamatom. Na taip, senamiestis gražus ir didelė bažnyčia, dabar dėl kritinės būklės aplipdyta pastoliais, irgi visai nieko bet kas labiausiai mane sužavi tame senamiestyje, tai jaukumas be gaaaalo jaukus miestas, gražios , ramios kavinukės, sėdinčios ant suoliukų porelės, besileidžianti saulė ir raudonuojantis dangus. Sako, ryt diena bus vėjuota, jei dangus raudonuoja. Bet man nė motais, kas bus rytoj. Gyvenu šia diena, ir ši diena man be galo įspūdinga

Pėsčiomis perėjome visą pagrindinę Zagrebo gatvę "Placca", kuri panaši į mūsiškį Gedimino prospektą ar Laisvės alėją... O jūs žinot, dabar pagalvojau, kad miestas man paliko įspūdį, nes dabar, jį prisiminus, taip norisi sugrįšti bent trumpam, bent sapne, bet sugrįšt

Lauke pradėjo staigiai vėsti, todėl palikome senamiestį ir vykom į vieną iš šalia esančių rajonų, jau apsistoti nakvynei labaaaaai fianame viešbutyje "Laguna" 3 žvaigždučių ten turbūt geriausias viešbutis buvo per visą kelionę tikrai labai patiko ir televizorius, ir kondicionierius (kurio "pagalba" aš, beje, peršalau ), žodžiu,pasijutom karaliais po visos dienos kratymosi autobusu

Bet labai sunkiai sekėsi užmigti, nes tam pačiam viešbuty apsistojo kažkokie ispanų futbolininkai, tai labai triukšmavo ir dar teta prigasdino kad matė tarakoną diiidelį diiidelį Žodžiu, antros dienos pabaiga

Prisegu viešbučio, kuriame mes gyvenome, nuotraukas
ir einu miegot tęsinys ryt poryt šiom dienom