Kodėl Makalius Kroatiją įsimylėjo :)

Nuuuu, Makaliau, prasivedink gerai, bo apie Vengriją negražiai kalbėt neleisiu... O ir kalba man jų pati gražiausia po prancūzų.... netgi panaši... man. Aš netgi kažkada pusėtinai ją mokėjau. Ir pinigo pavadinimas man gražus, įsiklausyk, kaip skamba: Fo rin tas. Va tep.

Na, įdomu įdomu, kaip toliau sekėsi?... Gal spėsi papasakot, kol neužmigau.

Na štai, vėl mastom ir atgaivinam prisiminimus blaivia galva
Visą rytą ikipietų varom palei Balatono ežerą, jau ir užmigt spėju, o mes vis dar varom..... Važiuojam važiuojam, ir gidei topteli išganinga mintis
-Ei turystai, gal dafai sustojam prie ežero pasimaudyt?
-Taaaaaip .
Sustojom kažkokiam kurortmiestyj, aš tai maudytis net nesiruošiau Ne tam vakar plavkes (atsiprašau, glaudes ) džiovinau kad nesušlapinčiau kitų daiktų
Na bet visvien buvo įdomu. Galbūt net ir naudinga, kadangi visą rytą sėdint išbūt sudėtinga. O grožis Ežeras, galo nesimato, o per vidurį rūkas....... Pavaikščiojom, pasifotkinom (bjaurybės Zyst sukandžiotą veidą kažkaip visad nusukdavau šonan - atseit panorama grožėdavaus ). Jetus, taip linksma dabar viską prisimint!!!
Vakarop, apie 16 h gal, atvažiavom į Budapeštą. Per tą laiko tarpą, kurio neapipasakojau jums, aš saldžiai miegojau, ir kai tik atsimerkdavau, priešaky būdavo vėlgi ežeras
Budapeštas - nuostabus. Išvis man didmiesčiai patinka. Pasijuntu kaip namie Apžiūrinėjom mes ten senamiestį, užvežė ten mus į Budos kalną ir vaikščiojom po Žvejų Bastijoną, Parlamentą matėm, oro balioną

Žvejų bastijonas:


O dabar, mielieji, turiu į jus prašymą
Kas važiuosit Budapeštan, pajamkit ir mane Nes liko vienas neaplankytas objektas.... O viskas prasidėjo va taip va:
Ėjom ėjom mes senamiesčiu, uuuuuu, gražuuuu, oooooooo, nuostabuuu Žodžiu, va visi ėjom maždaug taip, kol išgirdom riksmų pilna pilna
Pasirodo, visiškai šalia senam pastate įsikūręs toks pramogų muziejus ar kaip jį pavadint Maždaug, įeini į požemius turėdamas žibintuvėlį ir žemėlapį, ten prikrauta visokių kaukolių, ir vaikštai tais labirintais kad ir visą dieną, kol neišlendi atgal į miestą. Malonumas trunka mažiausiai 5 valandas, o kartais netgi iki vėlaus vakaro - kol visų paklydėlių nesusemia požemių troliai - darbuotojai
Taigi, mano monologo esmė galbūt buvo tame, kad noriu tą vietą aplankyt baisiai Bet norus šalin ir toliau ekskursija po Budapeštą:

Ačiū, teisingai rašai, jis - nuostabus. O dėl pasijutimo kaip namie, tai, nors ir aš būtent taip pasijuntų didmestyje, bet koks vengras vis dėlto iš mūsų pasijuoktų: sakytų, kad jų Budapeštas tai kaip minimum kokie 5 mūsų Vilniai. Ai, nu ir kas.

O dėl senamiesčio man buvo toks nesusipratimas... Mane pasitiko stotyje ir vežė mašina, toptelėjo man į galvą kvaila mintis užklausti, o kur čia pas jus senamiestis? Tai vengras (pagyvenęs, geras žmogus) ilgai tylėjo, niekaip negalėdamas suprasti, ko aš klausiu. Paskui lyg ir suprato ir atsakė, kad senamiestis, brangioji, visas miestas. Jie mat neskirsto miesto į senamiesčius ir naujamiesčius.
Papildyta:
O apie kokį "muziejų" tu šneki? Ar ne apie "gyvą" požemį??? Yra ten požeminiai labirintai būtent toj vietoj, kur Karaliaus rūmai. Ar būtent juose "bijoti" norėtum? Jei taip, tai aš ten "bijojau". Be to, be žemėlapio ir žibintuvėlio. Atradau ten vieną įdomų požeminį fontanėlį, iš kurio bėga ne vanduo, o raudonas vynas. Tai džiaugsmo buvo Net vietinis vengras (mano draugas) nustebo, nes kiek kartų ten klaidžiojo, bet tokio pasakiško fontanėlio aptikęs nebuvo.
Papildyta:
Makaliau, o kaip čia dabar gavosi, kad vietoj parlamento pirma mačiau kakutį???

Kątik sužinojau, kad dar prie kompo galiu patrūnyt, tai ta proga pratęsiu

Bevaikščiodami po Budą užsimanėm ledų. Pamatėm, kad kainos surašytos eurais, ale pardavėjas to nežinojo Kai padavėm už vieną rutuliuką dvi porcijas 2 eurus, jis iš pradžių pažiūrėjo į mane, poto į monetą, poto į mano tetą Išėjo iš savo vietos, atėjo į mūsų pusę ir pažiūrėjo į kainoraštį Su kalkuliatorium suskaičiavo, kad, aha, 2 porcijos po 0,7 euro kainuos 1,4 euro Sunki gi ta matematika Poto jis nerado gražos. Knisosi knisosi, žiūrėjo į mus taip pašaipiai, atseit va, kokias problemas man sukėlėt. Eik tu pyyypt, dafai greičiau tarabanyk mums grąžą ir mes varom. Atiduoda tą grąžą ir pašaipiai sako "PLyyyyyzzzz"
Mes pasakom Thank you, ju are veryyy nais
Nelemtas ledų pardavėjas Maža to, kad ledų mažai, tai dar ir nuotaiką su*iko
Bet ne esmė Tęsim nuotraukų eksponavimą






Šitas tiltas man gražiausias:


Ai tipo negalima kopint jų nuotraukų tai jie taip padaro gudrai
Taip, matyt ten tie požemiai... nežinau, gidė sakė kad duoda ir žemėlapį ir žibintuvėlį... ir mes tokius gavom šalia stovėdami

Maklialiau, tu su manim šiandien šnekėsi ar man jau eit miegot???

P.S. Taip tau ir reikia su tais ledais. Vengrijoj ledai brangūs. Žiūrau, kai kas be ledų gyvent negali.

P.P.S. O nuotraukos gražios, eeeeech, net širdelę suspaudžia, vėlei į Magyororszag noriuuuuuuuuuu........
Papildyta:

Tai gal ir mes būtume gavę, ale nerūpėjo muset. Jei kada būsi, tai žinok, kad ten labiau verta eiti iš ryto, kol žmonių nedaug. Kaip ir daug kur, turbūt. Oki, nebetrukdau savo komentarais, tęsk ramiai pasakojimą.
Papildyta:
Sorry, nesusilaikiau, paskutinis komentaras.... Ir man tas tiltas pats gražiausias (Grandininis, Lanchid). Kvapą užgniaužia vaizdai nuo jo, jeigu važiuoji vakarėjant.
Bet yra ten dar vienas šiuolaikinis tiltas, iš naujesnių, nepamenu pavadinimo. Ten ant jo piešinys buvo (gal tebėra): natūralaus dydžio vaikino ir merginos figūros, gulinčios ant tilto susikibusiomis rankomis. Ant krūtinių nupieštos ryškios raudonos širdys. Tai visi įsimylėjeliai ateina ten ir atsigula.... Ir niekas nesijuokia. Panašiai kaip pas mus niekas nesijuokia iš tų, kas sukasi aplink savo ašį prie Katedros ant Stebuklo plytelės galvodamas norą....

Maklialius pagavo įkvėpimą
Kalbu kalbu gi, visi atsakymai, kaip sakant, po pasirodymo
Be ledų negalima gi Dabar užtat galiu pasigirt, kad paragavau visų šalių Išskyrus Austrijos Tada aš dar slogavau ir gerklę perštėjo, tai teta griežtai uždraudė valgyt ledus, o gidė nuvedė dar į geriausią, jos manymu, ledainę, visi turistai prisipirko ledų, o aš kaip,atsiprašant, durnelis, sukau akis toliau nuo jų

Taigi ekskursija baigėsi, ir visi turistai susirinko susitikimo vietoj ant tokių diiidelių laiptų.... Makalius laimingas su ledais prieš visus stovi O visi veizi į mane ir klausinėja, ko aš toks raudonas nu įdegiau perdaug, sakau, nusvilau kojas, rankas ir nugarą.... (užtat poto kaip negras vaikščiojau Vilniuj )....
Ir išvis - niekaip nesuprantu, kaip kiti bendrakeleiviai galėjo grįžt baltučiai O jų buvo keli....
Atvažiavo ilgai lauktas mūsų autobusas ir pajudėjom Slovakijos link. Sustojom jau būdami Slovakijoj "papietauti" (19 h vakare), maistas tai nerealus, prisiminėm kai buvom Slovakijoj visus patiekalų pavadinimus, nes juk prieš tris metus joje praleidom beveik savaitę Tai grupėj buvom asai Visi mūsų klausinėjo kokį patiekalą pirkt, o mes patarinėjom, viską žinodami. Taigi, valgėm sriubą su dešra rūkyta, nebepamenu jau pavadinimo, vistik senatvė

Nu ir jau nebežinau jums ką pasakot Nes toliau kelias driekėsi iki nakvynės vietos Slovakijoj - Banska Bystrica miestelio. Atvykę apsigyvenom Olympia pensione:



Iš visų viešbučių šitas buvo prasčiausias ir mums nepasisekė - gavom nesąmoningą kambarį Mažiukas, langas tik stoge, dvi lovos ir kriauklė. Iki tualeto ar dušo per visą koridorių reikia eit. Bet kaip paskutinei dienai, tai nieko blogo.
Šali buvo prekybos centras TESCO, tai mes ten ir nupėdinom kartu su kitais bendrakeleiviais - ten laaabai pigu, laaabai visokių skanumynų pilna ir šiaip, faina Kai čia, Lietuvėlėj, iš prekystalių dingo žemės riešutai apvalkale (neišlukštenti) , ten kaiptik ant akcijos užtaikėm - nusipirkom (ir dar iki dabar jie pas mus guli ). Dar keli šokoladukai, oi, atsiprašau, keliolika šokoladukų, sausainių pakelis, sultys, vaisiai rytdienos kelionei ir viskas
Susimokėjom eurais, grąžą gavom kronom. Tai už jas dar nusipirkom ledų ten kažkokių (pamenu, kaip jie man tirpdami ant rankos ištekėjo ir j visa pasidarė lipni ) ir čipsų.

Tikrai turi kuo pasigirt. Į sąrašą klausimų, į kuriuos žadi atsakyti, kai pabaigsi pasakojimą, įtrauk dar šitą: Tai kurioje šalyje skaniausi ledai????

Grįžinėjom namo ir pradėjo lašnot. Ogogo kaip keista, lietuuuus ir vėsoka jau šiektiek daros Grįžę atgal į pensioną visą vakarą bandėm sukrauti daiktus taip, kad jie visi tilptų Nes prisipirkom sakyčiau pilną maišą, o ir taip jau nieks ten netilpo. Bet kad jau nieko mes čia neprilaižysim, tai sudėjom viską į maišelį, šokoladus ir kitą tirpstantį "stuffą" (jo, aš kiets, moku šitą žodį ) apvyniojom rankšluosčiais ir galvojom, padėsim viršuj autobuse... Aišku apie tai, kad ten karščiausia ir viskas ištirps, mes net nepagalvojom... Bet ką jau ką jau, grįžus viską sustatėm į savas vėžes, sukišdami viską į šaldytuvą....
Nebuvo kambary nei teliko, anei radijos, tai iš neturėjimo ką veikt nuėjom anksti ir gult su ta mintim, kad ryt - PASKUTINĖ ATOSTOGŲ DIENA

Paskutinė atostogų diena, arba kodėl Makalius rašo dvigubus pavadinimus.

Labas rytas labas rytas, skubam skubam greitai greitai, pramiegojom biškutį, bet nėr laiko aiškintis kodėl Bėgam bėgam, nešam visą mantą žemyn, kur čia pusryčiaut, kur čia pusryčiaut, greičiau greičiau
Uf, spėjom. Pusryčiai sakyčiau prasti. Na tai galbūt todėl, kad tai vieninteliai pusryčiai, ai ne....ne vieninteliai, Čekijoj lygtai tokie buvo, kai negali nieko pasirinkt, o tik imi tai, kas paduota. O paduota tai nekas Du gabaliukai dešros, pomidoro gabaliukas, duonos riekė ir sviestas. Ai, dar pusė arbatos puodelio. Bet kažkaip tai jau neberūpėjo, visos mintys kažkaip sukoncentruotos buvo į tai, kad jau viskas, baigėsi atostogos, baigėsi visi vasaros įdomumai, jau nieko gero nebebus, grįšiu ir trūnysiu namie likusią vasarą..... Na taip, liko dar gi kelias per Lenkiją, bet kas ta Lenkija, nieko joje gero, tik kelias kelias kelias, reklamos kas dešimt metrų (vėliau, lygiai po metų, savo žodžius atsiėmiau - su klasioke aplankėm Lenkiją, joje esantį Krokuvos miestą ir Veličkos druskų kasyklas - labai patiko).

Laikas lipt į autobusą. Jau iš visų keleivių veidų išraiškos matosi, kad ne tiek ta paskutinė diena liūdina, kiek pabodęs autobusas vargina... Juk jame tieki daug laiko praleista, tiek daug visokių nesąmonių įvykę buvo (pradedant tuo, kad gidė išdalino knygeles apie nudistus ir baigiant tuo, kad viena mergina sužinojo, jog įstojo į universitetą ir aplaistė pergalę šampanu ). Žinot, kai dabar pagalvoju, tai norėčiau vis dėlto keliaut autobusu. Kai pernai pakeliavau lėktuvu, tai supratau, kad visos atostogos kaip sapnas praplaukė, nes man nėjo suvokt, jog Afrikoj galima po 3 h atsidurt, kai tuo tarpu iki Kroatijos 3 dienos kelio autobusu... Man reikia apsiprast su gamtovaizdžiu, kuris pamažu keičiasi, su vis kalnuotesnėm vietovėm Su skirtingom kalbom ir dar daugybe daugybe niuansų bei akcentų, kuriuose dominuoja begalė lyrinių terpių (čia pakalbėjau kaip mūsų lietuvių mokytoja ).

Visą dieną važiavom ir niekaip negalėjau suprast, kam ta Lenkija čia pastatyta Galėjo pastatyt kur Afrikoj Per pietus jau galvojom sustosim kur pavalgyt, tačiau gidė paėmė mikrofoną, jį įsijungė, ir iškilmingai pranešė, kad mes kažkur vėluojam, o ir ta kavinė kitoj greitkelio pusėj, taip kad pietaukit jūs, mielieji, autobuse
Nu ir gerai, pietausim, ir pritrupinsim, ir po savęs neišsivalysim. Kad jau taip jūs, tai ir mes tada taip pat

Pakeliui vis sustojant degalinėse ir leidžiant paskutinius zlotus, priartėjom prie LIETUVOS pasienio. Oooo, Lietuva - galvoju - namai Pasijutom tikrai prie namų, nes pasieny įlipo visiškai piktas vyras ir taaaaip piktai nužiūrėdavo, kad tiesiog siaubas. Pusvalandis ir mes jau Lietuvoj

Vis dėlto gerai, kad mano kiekviena dalis turi du pavadinimus, ane? Gaunasi neatskleista autoriaus mintis (atsiprašau, čia man po egzaminų taip )

Tryliktoji diena, arba išvis prie ko čia ta trylikta

Trylikta diena atsirado tada, kai pasienyje pasukom laikrodžius valandą į priekį ir pamatėme, kad jau 01 h nakties. Akys jau nebegalėjo būt atsimerkusios, o jau ir mano smegeninė aprimo išvydus lietuviškus vaizdelius, tai ėmiau ir numigau. Tetai ant kelių
Pabudau po gerų dviejų valandų gidei sušaukus, kad jau esam Kaune ir autobusas toliau nebevažiuos Nu geras, galvoju, ot agentūra Tik gerai, kad apie tai PAGALVOJAU, o ne pasakiau kamnors garsiai. Tolesniuose gidės sakiniuose nugirdom, kad mūsų lauks kiti autobusiukai, kurie išvežios po Visokias Klaipėdas, Šiaulius ir Vilnius
Atsisveikinom su visa grupe, atsisveikinom su gide, taip kažkaip liūdna buvo palikt visus ir visiems išsibarstyt, juk tiek laiko praleidome kartu
Tik įlipom į mažutį autobusiuką, iškart nusmigau. Ir vėl tetai ant kelių. Pabudau tai tik jau stoty Vilniuje, kai vairuotojas paklausė, kaip nuvažiuot iki tos vietos, kurioj mus ir paėmė (Akropolio). Visi nurodinėjo kelią, o man buvo linksma važiuoti per naktinį Vilnių, kai visur tuščia tuščia, tamsu tamsu.... Autobusiukas sustojo. Metas lipti. Paimam daiktus, kviečiamės taksi ir atsisveikinam su kitais vilniečiais.

Linksma buvo. Ir smagu. Taip norėtųsi susitikti su visais bendrakeleiviais ir kelionę pakartoti tuo pačiu maršrutu. Jūs žinot, man ši kelionė taip giliai įstrigo atminty, kad apie ją visiems iki šiol pasakoju. Nuostabus maršrutas, kurį pakartočiau dar kartą. Tik šįkart jau turiu dėl ko sugrįžt - paragaučiau ledų Austrijoj, pasisveikinčiau su ledų pardavėja, kuri man dar iki šiol labai įsimintina likus, Makarskoj..... Užkopčiau į Biokovo kalnus ir su tais pačiais kalnų vedliais užtraukčiau dainelę, kurią išmokau tąkart.....

Šumi šumi ja vore....
Ne ko grado hovore...

Ir aš žinau, aš tikrai žinau, kad į Kroatiją aš grįšiu. Gal kai jau pats tapsiu kelionių vadovu, gal pavyks tėtį prikalbint važiuot sava mašina O gal ir su kelionių agentūra, svarbu sugrįžti atgal. Atgal į praeitį.

Bet dabar.... dabar manęs laukia KRETA. Sako, gamta ten visai panaši ir net gražesnė nei Pietinės Kroatijos. Netikit?

TUOJ ĮSITIKINSIU


..................................PABAIGA......................................

Na štai, sveiki
Atėjo tas laikas, kai teta nuskenavp nuotraukas, tai pamažu jas sukelsiu čia - turėsite dar vieną progą pamatyti jau realių vaizdų iš Kroatijos, ir į mane mažiuką..... Ale jūs labiau dėmesį kreipkit į vaizdus, ne į mane

Taigi, čia viešbutis Čekijoje...vaizdas pro langą


Austrijoje....Vienoje. Mano nuotraukų prie tramvajaus klekcija pasipildė dar viena:



Vienos vaizdai:

Viena:



Tranzitu per Austriją:



Plitvica

Zagrebas:



Dar vienas tramvajus